Globėjai vienykimės

Sėkmės Duksiui rytoj

O manasis turi scenos baimę... Aš jį palaikau, raminu, nekeliu kartelės... O jis vis vien: aš bijau suklįsti... Sakau: na ir kas, kad suklįsi? O jis vis vien bijo...

Sunute, mano vaiko mokytoja yra J. Atamalian. Ir tai kas, kas buvo šiandien , verta ne tik džiaugsmo ašarų, bet dar daug ko gero...Dar niekada nemačiau niekada taip ryžkiai- kad tik ateinantis, pasitinkamas ir išlydimas- abu vienodai svarbūs mokiniai mokytojai. Va kas yra svarbu. Repetavo su poryt būsima valstybininke ir tuoj po jos, tiksliau sutrumpino tas repeticijas , nes jau atėjom mes į paskutines repeticijas- prasigroti taip sakant. Ir aš mačiau visiška nesuvaidintas ašras- ir paprastus žodžius- o Viešpatie, jis jau groja. Ir man kaip mamai yra tai nepaprastai svarbu.
Čiurlionio mokykla yra ypatinga yra dar ir tuo, ad šioje mokykloje mokytojai vis dar dirba, skirtingai nei ir pačiose garsiausiose Viniaus mokyklose , kur mokinius dažniausia pasitinka sąrašiukas- tokių ir tokių pamokų nebus, nes nėra mokytojų . Apie žalojimą, kaip tau pasakyti, daugiausia vaikus visgi žaloja patys tėvai, o ne tos mokyklos pedagogai. Kada įsiteigia patys sau , o paskui įteigia dar ir vaikui koks jis talentas, tik jo čia niekas nepripažįsta. Va nuo čia ir prasideda visa tai ką tu rašai.
Ir dailės skyriuje ,ir muzikos, ir baleto skyriuje su niekuo net panašiu nesusidūrėme. Ir visuose skyriuose mokėsi labai artimų giminaičių vaikai- dailininkai net gi gyvena kartu . Nė vieno pavardė atėjus nieko nesakė niekam- abu vaikai buvo priimti be kalbų, kiekvienas jau pirmais mokymosi metais tapo pirmo ryžkumo mokiniais, pažymiai visada pagal nuopelnus, kaip ir besimokančių šalia su pavardėm- irgi pagal nuopelnus. Lygiai tas pats buvo muzikos skyriuje, lygiai tas pats ir balete. Jokių artimų pžinčių neužmezgėm su niekuo, kiekvienas skynėsi kelią pats, ir kas svarbiausia nė vienas nepasakojo ir nepasakoja nieko panašaus ką pasakoji tu.
Kaip mama, esu įsitikinus , kad muzikos mokyklos atimta vaikystė yra, nepalyginamai geriau, negu vaikystė atimta narkotikų , alkoholio ar gerokai perankstyvų lytinių santykių.
Blogio nekolecionuojam, visur stengiamės matyti pozityvą.

Alfija sveikinu Tave ir Tavo Vaika.Tai jusu abieju laimejimas.Mano nuosava dukra Klaipedoje mokosi Balsio menu gimnazijoje ,baige pirma klase,groja smuiku. Niekada nebuciau suzinojusi kad ji gali muzikuoti jei ne tai kad gimnazija po langais ir tiesiog nuejom i paruosiamaja klase kur prieme visus o poto aiskinosi kas ir kaip.Musu mokytojai daug pagarbos issako Ciurlionio menu gimnazijai, bet svarbiausia atrastas vaiko kelias. O dirbti tai jie ismoks ... O mano globotinis-tai man neatrastas pasaulis,gal kada nors pasidalinsiu kaip mums sekasi...

duksis irgi bijojo, jaudindavosi. Būtų taip reikėję pernai - tai niekas jo nebūtų įkalbėjęs net. Kažkaip ten prasilaužia- mokytojai dirba su vaikais, stebi juos ir tose vietos kur reikia patraukt patraukia. turiu galvoj scenos baimę. Sako, oj šiandien dirbsiu salėj, va ir tu pagorsi ir eina, kolegės atejna, pasikviečia į vaikų koncertus, ir pažadina tą norą pačiam pasirodyti. O suklįsti visi mes bijom, ir didieji meninkai bijo- nieko nuostabaus. Šiandien- dešimtukas .


Andro, ačiū Tau, tikrai. Prisimenu, dar nuo mažo nepraeidavom nį pro vieną žaislinį pianiną, ir taip norėjosi to didelio . Aš ir taip šiandien manau, ad jo kelias yra atrastas, bet nežinia ką atneš rytdiena- jei jis rinksis kitaip, reiškia rinksis. Bet tikrai žnau, kad iš jo ši mokykla neatims nieko, kad jam tik duos, o jis( bent jau aš tuo labai noriu tikėi) nokės tai paimti.
aišku, kad norėsim jog papaskotumkaip sekasi. Jau labai seniai pasakojai. Bet aš atsimenu apie ką- kaip iš piktumo į kelnes sisiojo .
Man buvo didelis atradimas, kad aš galiu savo vaką pati mokyti kaip groti . Mane kažkaip to išmokė . Tave matyt išmokys smuiku groti, bent jau pamokas duoti pradedančiajam . Ir vis dėlto širdis dreba kai tu matai tą savo vaikelį darančio kažką tokio iš tiesų nepaprasto. Tiesa?

Alfija, pirmiausia, sveikinimai tavo sūnui

Pasakojo, pasakojo, tik gal neteko tau tuose pokalbiuose dalyvauti.
Dėl tolimesnių komentarų susilaikysiu, nors labai knieti

Labai sveikinu, ir atleiskit, kad vėlai. Duksi, imk balionų, tu šaunuolis

Aš manau, kad Džiugas yra talentingas. Ne tik gabus. Mano sūnus yra gabus. Aš mačiau Džiugą grojant. Tikrai negali tikėtis, kad toks pypliukas taip gali. Tai atsako į labai daug klausimų. JO neįmanoma nepastebėti.
Mano draugės mergaitė mokosi Čiurlionyje. Draugė pasakojo, kad kai tik ją Čiurlionio pedagogai pamatė - jau nebepaleido... Ir sakė, kad egzaminai ten griežti, tikrai išlygų niekam nėra... Todėl jiems ruošiasi rimtai ir sakė, labai bijo... Nes jei neišlaikai - viskas.

O aš sugebėjau susilaužyti šonkaulį. Ir juokinga, ir graudu... Dar man tik to ir trūko... Liūdna, bet ką padarysi... Buvimas prie kompo apsiribos. Nešiojamą turiu tik savaitgaliais... Reikia gulėt.

Ačiū už sveikinimus. O tu gi imk ir parašyk, ba yra įdomu. Ginčytis taigi nepulsiu, nu paklausysiu . Bet tikrai, negirdėjau nieko negera- sakau visiškai atvirai ir sąžiningai.

Paragintoji, o kas nutiko? Kritai?


Na taip, o paskui ir būna: "jei tai rašyčiau ne aš..."
Dar sykį sveikinu
Papildyta:

Dieve, įsivaizduoju vaikų stresą... Vardan ko?

O jei, nu nieko sau. O kur tu sugebėjai- riedučius bandei įsisavinti, paspirtuką . Kalnų dviratį . Mūsų chirurgas tai žinotų- šeimoje smurtas . Vakar nuėjom, dantukas iškritęs. Vaikas sako- mam išlaužė. Aha, dantis laužai . Ilgai aiškinau kad klibėjo, dantis po apačia augo reikėjo, žodžiu metai septyni . Nu kad nepilnapadis musėk reiks odontologui rodyti,, ba to jau nebesudomino niekas- tik danties klibančio iš burnos dingimo paslaptis .
aš nežinau ar jis talentingas, ar jis gabus ir kiek jis gabus. Žinau tik tiek, kad tai kiek jis išmoko ir ką jis išmoko, tai tam nei laiko, nei pastangų daug neskyrėm. Žinau, kad kiti skiria laiko daug daugiau, reikalauja labiau irt.t.
O šiandien jis pagrojo taip, kad ir jo mokytoja liko nustebus ir sužavėta, bent ji taip sakė- va taip tiksliai dar negrojo niekada. Aš nemačiau,teks tikėti tuo ką sako. O šiaip jaučiau kažkokią tuštumą, viskas gerai , viskas puiku, džiaugsmo ašaros bėga...ir ketvirtadienį pas Jelizavetą jau nevažiuosim, tuo tarpu baigėm...ilgu...o atrodo dar tik vakar aš jį jai už rankos atvedžiau, ech...ką ir besakyti.
Ką apie visokius specialiųjų pakaripų mokyklų nelygumus galiu pasakyti- Džiugui tai labai lengvai einantis dalykas bus, jis to net nefiksuos. Jis neturi nė sveiko nė nesveiko pavydo jausmo- kad, pamatytum kaip jis moka džiaugtis kitų sekmėm, ir kaip jis moka atjausti kitų nesekmės atveju. Nu šiaip tai tu jį matei .
Papildyta:


nu nebūk bjauri, čia mano amplua- imk ir parašyk, visai nieko nesakysiu, net kad skaičiau .

Nea, nei kritau, Tuoj, nei, Alfija, su riedučiais važinėjau - nuo lovos "nusileidau". Ot dar ir taip būna Ir niekur eit nereik... Baisiausias dabar yra mano kosulys. Iki išprotėjimo.... negali kosėt - nekosėt irgi negali. Nors nusišauk. Ai, kažkur čia šautuvą mačiau. Tuoj surasma.

Va kaip būna, pasirodo. Jei šautuvas nepadės, parašyk. Padarysiu tau stebuklingą akmenuką

Papildyta:

Padaryk