Iki 6 mėn. - MP, nuo 6 mėn. - mišinukas

Butent, kiekvienas vaikas skirtingas. Maniske 9-10 kartu per para MP valgo Jai 4,5 men, lyg ir reciau turetu valgyti, bet va uzkandziauja kas 2 val



Tu esi saunuole, kad stengies, nors tau fiziskai ir nemalonu. Vien del to esi supermama Didziules jums sekmes

Pas mus su košyte yra taip: jei jaučiu, kad pienuko nedaug, duodu pirma košytės, nes bevalgydamas MP mažiukas nurimsta ir labai lengvai nukeliauja pas dėdę miegą ragnez, aš labai dėkinga Tau už patarimus
Jurgachka, o Tau už labai gražius palinkėjimus
Manau sėkmingam žindymui labai daug įtakos turi aplinka. Turiu dvi močiutes. Tėtės mama savo vaikučius maitino labai trumpai (ilgiausiai 4 mėn ) tai ji vis stebisi, kad vis dar maitinu, vis sako, kad duočiau daugiau košės, mėsos ir t.t. ir nekiščiau pieno O va šiandien daug ta tema kalbėjau su mamos mama, kuri abu savo vaikučius maitino savo pienu (mamą iki 2 metų, dėdę iki 3 metų), tai ji man patarė būtinai maitinti, o kada nustoti sakė patys pajausim, kad gana. Be to močiutė tikrai turi daug žinių šituo klausimu, nes ji taip įtaigiai suvardino visus maitinimo pliusus( ir kadangi pati domėjausi tais pliusais, nustebau išgirdus, kad močiutė viską žino, nors ji tikrai to neskaitė, nes visą laiką gyveno kaime ir tikrai nenaršė internete, be to nebuvo nė vieno "mito" ), problemas su kuriomis galim susidurti, perspėjo, kad žindymu nepasitikėčiau kaip kontracepcijos priemone(bet šitą aš jau žinojau)... Dar mama vėl priminė, kad mano brolį pakankamai ilgai maitino (11 mėn.), o aš pati atsisakiau 2 mėn, nes mama buvo palikus mane tėčio mamai ir išvažiavo laikyt egzamino, aš atpyliau visą paliktą pienuką, gavau klijuko ir nenorėjau MP O ir tėtis sakė, kad geriausia vaikutį maitint MP kol jo yra, na, o apie vyro pažiūras net rašyti nereikia Taigi grįžau iš svečių turėdama žymiai daugiau pienuko nei vakar, be to mažiukas labai noriai valgė ir niekaip negaliu patikėti, bet nebuvo to bjauraus jausmo maitinat

Puccha, kad tu zinotum, kaip malonu buvo skaityti sita tavo posta geri zmones tave supa
sekmes tau ir tavo seimynelei

Aš buvau nusiteikusi iki metų maitint, bet gavosi taip, kad iki 6 mėn. maitinau savo pienu, o nuo 6 - mišinuku. Atsakė krūties. Nepaaiškinamai. Tik nepulkit manęs, kad buvau nekantri - stengiausi - siūliau ir siūliau krūtį.... nė pro kur....

aš taip apsisprendus dėl tam tikrų priežasčių, tik nuo pusės metų dar į košeles maišysiu savo pienuką, nes šaldysiu. Na, jei viskas gerai

na as irgi taip planuoju.. ejau i toki maitinimo seminara ir ten pasakojo, kad MP kudikiui yra svarbiausias fiziologiskai iki 6 men, o paskui priklauso nuo mamytes noro ir savijautos. as traukiu pienuka pientraukiu ir patikekit, tai atima daug laiko ir jegu, o ypac nakti o svarbiausia kas labiausiai nervina tai maitinanciu draugiu tokie gailestingu balsu pasakymai jezau jezau kaip tu vargsti su tuo pientraukiu, kaip tau sunku.. vietoj to kad pasakytu, kokia tu saunuole, mergaitei atsisakius zysti kruti, vistiek stengiesi jai duoti MP

o as niekaip saviskio neatpratinu nuo papulio buteliuko nepripazysta, misinukai priesas Nr1 o nakti keliasi maziausiai 3 kartus papulio paragauti tai as noreciau kad maniskiui taip butu nes jau nebenoriu maitinti, gal ir baisiai skamba, bet tai tiesa o pries nestuma rekiau visa gerkle visiems, kad vaiko isvis nemaitinsiu o dievulis padovanojo man angeliuka-papinuka

Vis dėlto apsisprendžiau maitinimą MP baigti. Vėl pradėjo skaudėt maitinant, ant spenelio - mėlynė Daug galvojau apie Mažiuką. Pastebėjau, kad jam šiek tiek trūksta maisto, nes per tuos nemalonius jutimus nepamaitinu tiek kiek reikia. Ir ryte tvirtai apsisprendžiau...
Galiu pasidalinti įspūdžiais
Pirmiausia pasijaučiau labai rami. Rytais ir per pietus aš retai MP maitindavau(Mažiukas valgo kietą maistą), todėl laikas praėjo įprastai. Bandžiau pasiūlyti mišinuko - negėrė. Po to turėjau reikalų, ir Mažiuką palikau vyrui. Vaikutis nenoriai išgėrė 100ml mišinio. Prisipažinsiu, sunku širdyje buvo Grįžus namo (apie 18 val, nuo paskutinio maitinimo buvo praėję 8val) nuėjau į vonią ir nusitraukaiu šiek tiek pienuko, daviau Mažiukui, tas pažaidė ir negėrė. Vėliau valgė tyrės. Artėjo vakarinio maitinimo laikas. Daviau slyvų tyrelės, kurią labai mėgsta ir mišinuko išgėrė apie 120ml, bet gėrė puikiai. Net nemaniau, kad jis taip puikiai moka gerti iš buteliuko. Matyt buvo alkanas
Prieš miegą daviau MP. Bet valgė labai nedaug, nes po tyrės ir mišinuko buvo sotus. Ir užmigo. Buvo prabudęs, tai pasiūliau nesaldintos arbatėlės, nes Mažiukas norėjo gerti. Tada apkabinau, prisiglaudžiau ir jis užmigo
Labai keistai jaučiausi. Aplankiau mamą ir močiutę. Papasakojau apie savo planus. Jos patarė elgtis taip, kaip pati jaučiu, kad bus visiems geriau. Šiek tiek kankino kaltės jausmas. Bet dar niekad taip atidžiai nemaitinau savo vaikučio Buvo čia ir dabar. Jis man nusišypsojo. Dar niekad taip vienas kitam į akytes valgant nežiūrėjom. Ironiška, bet dabar suprantu apie kokį žvilgsnį kalba maitinančios mamos Kažkaip graudu pasidarė. Kiek pastebėjau, vaikutis nebuvo irzlus ar nelaimingas. Gal todėl, kad stengiausi prisiglausti, abu su vyru visą dieną pranešiojom ant rankų, kad nesijaustų atstumtas, neišsigąstų pokyčių.
Yra šiek tiek baimių. Bijau, kad Mažiukas nesusirgtų, kad jam tiktų mišinukas, bet tikiu, kad viskas bus gerai

Manoji situacija panaši. Bjauriai nuskambės, bet būtent maitinimas krūtimi man yra sunkiausia auginant burbuliuką. Tačiau kaip tai bebūtų nemalonu, darau viską, kad pienuko būtų kuo daugiau ir mažajam užtektų. Visgi, pienelio mažėja.. Ir iš tiesų pasidaro liūdna, nes visgi nenoriu atsisakyt tų ramybės ir artumo akimirkų, kai valgom pienelį, kad ir kaip sunku ir nemalonu tai būtų. Tikiuosi išmaitint kuo ilgiau, kaip nors

Idomi tema...Mano nuomone siuo klausimu aiski: stengsiuosi maitini MP ilgai ir jei tik pienuko bus pakankamai. Mano mazius buvo susirges ir lab nuliudau nes galvojau ot maitinu mp turetu buti atsparus - o tau va: ligonine, adatos, bjaurus vaistai..Ir grize po ligonines mazius nusiramina tik prie kruties, nesiok nenesiojes, supuok nesupaves verks tol kol duosi papuka Buvo pieno krize- parduotuveje pazvelgiau i misinukus- daug kas sake vaikas verkia nes alkanas bet as nepasidaviau- sakiau pieno padauges ir viskas bus ok- iki siol misinuko neragavom
Bet kaip raso sios temos autore kad jai maitinimas nera malonus, ji turi tam prisiversti tai is tikruju kam tampyti nervus sau ir vaikui- juk ir pienukas tada buna "piktesnis"

Man irgi kažkaip labai gera pasidarė. Kažkuria prasme liūdna, kad reikalai pakrypo kitaip, bet manau, Puccha, kad esi puikus, atviras sau ir kitiems žmogus, ir nuostabi mama.


Patikėk - TIKRAI esi šaunuolė (sakau kuo nuoširdžiausiai).

As irgi buvau nusprendusi iki 6men maitinti savo mazyte,bet maitinu ik siol kazkaip gaila juk jai tai toks geris.