Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas

QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 14:13)
Tuomet nelabai supratau, kaip tokiu mąstymu gautumėte pliusą, kolektorių įkasdami dvigubai giliau, ne 1,5m bet į 3m gylį. Juk kuo giliau, tuo saulė toliau?



Paviršinis grunto sluoksnis akumuliuoja šiluma wink.gif
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 19:40)
Kažkaip mąstot, ne kaip standartinis Lietuvos verslininkas, turiu įtarimą, kad jūs nesat verslininkas ...
Nuspręstumėt tiesti kolektorius, specialiai šiam darbui žmones pasamdytumėt. Greičiausiai užtenka,  kiek gaunat už ventiliacijas ir nenorit plėst savo "imperijos"...

O kas yra verslininkas? Manote, tai yra tokia atskira žmonių rūšis, kuri iš prigimties turi pašaukimą visus apgaudinėti??? biggrin.gif

"Imperijos" plėtra - tai visai atskira tema. Jei "imperijoje" yra atskiras padalinys atsakingas už ŽŠ kontūrų įrengimą - tai visiškai kita istorija. Mūsų istorijoje kita situacija: arba samdyti subrangovinę firmą, arba lėpti savo santechnikams kasti žemę.
Jei žinai patikimą firmą - samdant, gaunasi pigiau, greičiau ir kokybiškiau, negu darytu savi (nors jie yra toli gražu ne diletantai šioje srityje).

Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 20:27)
Paviršinis grunto sluoksnis akumuliuoja šiluma wink.gif


Atmetat galimybę, kad ta šiluma kolektorių pasiekia iš žemės gelmių, ir manot kad iš saulės? 3m gylyje?

Jei kalbate apie akumuliaciją, kurioje žemės vietoje metinis grunto temperatūros vidurkis bus aukštesnės temperatūros?
1. žemės paviršiuje
2. 1m gylyje
3. 3m gylyje
4. 20m gylyje
5. 100m gylyje

Dydžių tikslių nežinau, primetu tik iš bendro išsilavinimo, gal ir klaidingai.

Žinant kad šiluma eina iš šiltesnių sluoksnių į vėsesnius, aš turiu savo variantą iš kurių sluoksnių šiluma pasiekia geoterminį kolektorių, iš saulės ar žemės gelmių.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 07, 20:43)
Mūsų istorijoje kita situacija: arba samdyti subrangovinę firmą, arba lėpti savo santechnikams kasti žemę.


Santechnikams nelabai galima, darbo sutartis greičiausiai neleis. Iš kitos pusės, ekonomika tokia, jei santechnikas per valandą atlikdamas tiesioginį darbą duoda didesnį pelną nei kasdamas geoterminį kolektorių, logiška kad siūsi, kur daugiau $ generuoja. Aišku, jei kalba eina apie kolektoriaus kasimą, reiktų samdyti žmonių, konkrečiai šio darbo atlikimui. Jei tai ne dažni užsakymai tiesti kolektorių, toks darbuotojas sėdės be darbo ir pelno neneš, logiška tuomet samdyti kolegas.

Mano nuomone, jau kolektorių klojėjai aukso kasykla. Kokie tuomet jūsų santechnikų darbų įkainiai?
Spėju verta spjauti į savo aukštąjį ir eiti į statybas g.gif
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 12 07, 21:11)
Sakykim, prie -15"C geras ŽŠ sugebės orą pašildyti iki 0"C. Paprastai gyv. namui pakanka 400m3/h oro, o nakčiai apsukos sumažinamos per pus:
- turime 200m3/h oro kurio temperatūra pakyla 15"C.
Nauda - 1kW, arba 0.34ct pagal naują el. tarifą.
- Per 180 val. sutaupysite 163Lt/sezoną.
- Kiek procentais šia suma sudaro nuo investuotu lėšų? 0.0....%?
- Vis vien teigsite, kad pabrėždamas labai mažą ŽŠ naudą, nekorektiškai būtu sakyti "keletas valandų"?

O tai kai bus už lango ne -15, bet -7 arba -3, kas bus tada? ŽŠ išsidarbins? Jo naudos ba? Prisidengdams nenoru rašyti vadovėlio užsidedate velniai žino kokias sąlygas ir gaunat nerealius rezultatus..
Grįžtame į pusmetinę istoriją, kai ŽŠ vertintas tik dalinai - arba tik šildymas, arba tik vėsinimas...Kodėl nenorite viską susumuoti ir padaryti išvadų tada? Kodėl nepanagrinėjus rekupo COP su ŽŠ ir be, ar manot, kad tiekiamo į rekupą oro temperatura jo darbo rezultatams įtakos neturi?
Čia jūs pabrėžiate mažą ŽŠ naudą, bet tai nereiškia kad esate teisus. Žmonės įrenginėjantys ŽŠ yra kvaili, skaičiuoti nemoka (čia aš paskutinėj eilėj) - tiesiog aklai įrenginėja ŽŠ su dešimčių tūkstančių m3/h, net nežinodami apie ŽŠ "mažą naudą" biggrin.gif Imkitės konsultavimo tarptautiniu mastu - sutaupykite milijonus pakasamus Buratino lauke, vargšai vokiečiai, lenkai, norvegai,etc pakasa pinigus doh.gif gelbėkit juos edai!!! Jūs - mesijas 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 12 07, 23:01)
Atmetat galimybę, kad ta šiluma kolektorių pasiekia iš žemės gelmių, ir manot kad iš saulės? 3m gylyje?


Priklauso nuo grunto sudėties bet 3m nuo žemės paviršiaus saulės įtaka yra didesnė nei geoterminės šilumos. Šią savo prielaidą remiu skaitytomis mokslinėmis rašliavomis. Ūkiškai tariant - turbūt sutiksite, kad pašalas iš žemės dingsta ne dėl geoterminės energijos smile.gif

Keletas paveikslėlių įdomumo dėlei :
http://www.geo4va.vt...ag-vs-depth.gif
http://www.geo4va.vt...de-vs-depth.gif

Matavimo vienetai kiek egzotiški (patingėjau daugiau googlinti) bet tendencijas pastebėsite.

Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 23:42)
Priklauso nuo grunto sudėties bet 3m nuo žemės paviršiaus saulės įtaka yra didesnė nei geoterminės šilumos. Šią savo prielaidą remiu skaitytomis mokslinėmis rašliavomis. Ūkiškai tariant - turbūt sutiksite, kad pašalas iš žemės dingsta ne dėl geoterminės energijos smile.gif

Keletas paveikslėlių įdomumo dėlei :
http://www.geo4va.vt...ag-vs-depth.gif
http://www.geo4va.vt...de-vs-depth.gif

Matavimo vienetai kiek egzotiški (patingėjau daugiau googlinti) bet tendencijas pastebėsite.


Paveikslėliai įdomūs, bet nešokiruojantys. Ar teisinga visą bėdą dėl dirvos temperatūros kitimo versti saulei o ne aplinkai, aplinkos temperaturai? Žiemą dirva atšala dėl šilumos nuostolių į atmosferą, analogiškai sušyla kai tų nuostolių nėra arba netgi pati atmosfera tampa šiltesne nei dirva?
Papildyta:
Keletas nuorodų apie ŽŠ, kas, kaip ir kodėl:
http://www.ekspertbu...dowlany-gwc.pdf
http://www_instalato.../mi3(55)/38.pdf
http://www_instalato.../mi3(55)/39.pdf
http://www_instalato.../mi5(57)/62.pdf
http://www_instalato.../mi5(57)/63.pdf
http://www_instalato.../mi5(57)/64.pdf
http://www_instalato.../mi2(90)/18.pdf
http://www_instalato.../mi2(90)/19.pdf
http://www_instalato...mi11(63)/50.pdf
http://www_instalato...mi11(63)/51.pdf
http://www.eis.pl/vtx1800/71-1i2i3.gif
http://www.eis.pl/vtx1800/72-1i2i3.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 07, 23:52)
Paveikslėliai įdomūs, bet nešokiruojantys. Ar teisinga visą bėdą dėl dirvos temperatūros kitimo versti saulei o ne aplinkai, aplinkos temperaturai? Žiemą dirva atšala dėl šilumos nuostolių į atmosferą, analogiškai sušyla kai tų nuostolių nėra arba netgi pati atmosfera tampa šiltesne nei dirva?



Dėkoju už nuorodas - nusimato tūriningas savaitgalis smile.gif

Šeip kaltę dėl atmosferos temperatūros kitimo didele dalimi būčiau linkęs priskirti saulei kaip nesvarstytiną faktą.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 22:42)
Ūkiškai tariant - turbūt sutiksite, kad pašalas iš žemės dingsta ne dėl geoterminės energijos smile.gif


Ūkiškai tariant - turbūt sutiksite, kad pašalas į žemės paviršių ateina ne iš gelmių smile.gif

Taip, saulė atšildo, bet kiek prišildo tiek žiemą dėl atvėsusios atmosferos ir sušąla. Kai dar mokiausi prisimenu girdėtą teiginį, kad žemės gelmėse karšta ir kuo arčiau žemės paviršiaus, temperatūra vėsta. Vadovaujantis principu, kad šiluma sklinda iš karštesnių vietų į vėsesnes, su greičiu kurį riboja terpės kuria sklinda šilumine varža, aiškiai matosi, kad žemės paviršiuje temperatūra mažiausia, o gelmėse didžiausia. Nors žemės paviršius dėl oro temperatūros didesnių svyravimų ir keičia savo temperatūrą, bet bet kokiu atveju, tai bus šaltesniosios grunto pusės temperatūrų vidurkis nei žemės gelmių.

Gerai eikim prie reikalo iš kitos pusės. Sutinkat, kad žemės paviršiaus temperatūrą įtakoja atmosferos temperatūrą ties žemės paviršium. Paveiksliukus iškapstėt, tai pagrindžiančius, tai tikrai sutinkat smile.gif. Taigi, mes kalbam apie šilumos paėmimą iš žemės šaltuoju metų laiku, kada atmosfera atvėsina paviršinius sluoksnius. Automatiškai kuo mes labiau paslėpsim kolektorių nuo žemės paviršiaus šalčio, storesniu žemės, ar EPS sluoksniu, tuo palankesnėse sąlygose jis dirbs.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 07 gruodžio 2011 - 23:31
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 07, 22:15)
O tai kai bus už lango ne -15, bet -7 arba -3, kas bus tada?
... užsidedate velniai žino kokias sąlygas ir gaunat nerealius rezultatus..
... Imkitės konsultavimo tarptautiniu mastu - sutaupykite milijonus pakasamus Buratino lauke, vargšai vokiečiai, lenkai, norvegai,etc pakasa pinigus doh.gif  gelbėkit juos edai!!! Jūs - mesijas 4u.gif

Jei taip įdomu galite ir savarankiškai pasiskaičiuoti kokia bus nauda prie bet kuriuos jūsų sugalvotos temperatūros. Aš pasirenku charakteringus taškus.

Paėmiau -15"C, vien tam kad parodyti, kad būna momentu, kada ŽŠ gali atnešti apčiuopiamą naudą. Realios sąlygos - vidutinė šildymo sezono temperatūra ~0"C.
Grunto temperatūra yra vos kelis laipsnius didesnė. Dėl mažo temperatūros skirtumo šilumos perdavimas vyksta labai lietai, oras sušyla vos vienu-kitu laipsniu. Minėtame pavyzdyje gausis ekonomija 0.07-0.1kW. Jei namą šildote ne elektriniais tenais, o pvz. šilumos siurbliu po 9ct už kW, gaunasi:
ekonomija = 0.085kW (vidurkis) * 0.09Lt * 24 val. = 0.19 Lt per parą.

Tai čia tokia nauda jei pasirinkote rekupą kuris tiesiog negali dirbti prie neigiamos temperatūros. O rotorinis rekuperatorius be jokių papildomų šildytuvų kompensuoja iki 83% temperatūros skirtumo. Ekonomijos lieka:
19ct - 83% = 3 ct/parą

Jums neatrodo, kad paprasčiau spjauti į tokią ekonomiją o investuoti į tai kad ekonomiškai šildyti patalpas?

Vasara efektas yra didesnis. Orą galima atšaldyti ~14"C. Per valandą galima būtu sutaupyti ~8.4ct (jei lyginti su paprastu kondicionieriumi)... tik bėda tame, kad karštų valandų suma per sezoną vidutiniškai sudaro 217 val.

Galite kiek tik norite ieškoti pasaulyje keistuolių kurie užkasa į žemę pinigus tam, kad truputi pagerinti vėdinimo sistemos savybes savo namelyje, bet pagrindinė masė žmonių renkasi šilumos siurblį.
Atsakyti
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 23:54)
Dėkoju už nuorodas - nusimato tūriningas savaitgalis smile.gif

Šeip kaltę dėl  atmosferos temperatūros kitimo didele dalimi būčiau linkęs priskirti saulei kaip nesvarstytiną faktą.

Su tuo būtų kvaila ginčytis 4u.gif
Bet asmeniškai labai abejoju tiesioginiu saulės poveikiu grunto temperatūrai giliau nei 1m.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2011 12 08, 01:03)
Galite kiek tik norite ieškoti pasaulyje keistuolių kurie užkasa į žemę pinigus tam, kad truputi pagerinti vėdinimo sistemos savybes savo namelyje, bet pagrindinė masė žmonių renkasi šilumos siurblį.

Kai nameliui šildymo poreikis ~3,5kW o vėsinimo ~1,5...2kW yra labai pigu siurblys už 25.000LTL, ir dar vienas aspektas - tokio galingumo siurblių rinkoje pasirinkimas net akys raibsta doh.gif Kai ši geo sistema atpigs iki 10.000 tada gal ir bus racijos jūsų žodžiuose, bet kol kas vėjai ir asmeniniai įsitikinimai 4u.gif
Atsakyti
Kadangi apie tai jau buvom diskutavę tai trumpai priminsiu.

Šiluma iš žemės ateina tik iki maždaug 15 m gylio.
Išorinis 15 m žemės paviršiaus sluoksnis įšilęs nuo saulės.
Į gilesnius sluoksnius saulės šiluma patenka lietaus pagalba.
Lenkai žemės šilumokaitį siūlo izoliuoti, nes jis vasarą naudojamas vėsinimui ir tokiu būdų atstato šilumą grunte.

Nesakau, kad reikėtų manimi labai tikėti, bet prieš darant šilumokaitį po namu tikrai vertėtų pasidomėti kokia dalis šioje informacijoje yra tiesos. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 12 08, 06:03)
Šiluma iš žemės ateina tik iki maždaug  15 m gylio.


Šeip tai ne visai teisingai. Šiluma iš gelmių ateina iki pat žemės paviršiaus, tik teigiama, kad žemės sluoksnių temperatūrą iki 15-20 m gylio labiau įtakoja temperatūra iš žemės paviršiaus-atmosferos temperatūra, nei sklindanti šiluma iš žemės gelmių.

Tai turint omenį, žiemą manyčiau būtent nuo atmosferos įtakos ir reikia saugoti kolektorių.
Atsakyti