Vėdinimas

pakankamai dažnai naudojamas variantas: ventiliatorius ištraukinėja orą, kai yra naudojamasi san. magu (greitesniam ir efektyvesniam kvapų, garų ir t.t. pašalinimui) ir papildomai patalpa vėdinasi per rekuperacinę sistemą.

na tai kokia tada isvis gali buti baime, kad is WC oras pateks per rotoriu i kitas patalpas?

Baimės akys didelės

Čia vaikų darželiui RVS įrenginėjate, ar pradinei mokyklai? Iš kur ištraukti tokie įspūdingi debitai???
1. Ne mažiau kaip 0.3 apsikeitimo per valandą;
2. Žmogui po 30m3/h;
3. Iš virtuvės 60m3/h, iš kiekvieno san mazgo - 40m3/h.
Paskaičiuojate šias tris sąlygas ir priimat didžiausią

gal galėtumėt konkrečiau paaiškinti (formulės, pavyzdžiai..) kaip skaičiuojama kokio galingumo rekupo reikia?

Internete radau, teisinga?:
Reikiamo rekuperatoriaus galingumą nustatyti nėra sunku. Paprasčiausias būdas tai padaryti –
sudėti miegamųjų plotą ir padauginti iš 2,5 kub.m., gautas skaičius rodo kiek oro reikia patiekti į miegamuosius
svetainės plotą pdauginti iš 1,8 kub.m., gautas skaičius rodo kiek oro reikia patiekti į svetainę
valgomojo plotą (ne virtuvės) padauginti iš 1,8 kub.m., gautas skaičius rodo kiek oro reikia patiekti į valgomąjį
Sudėjus šiuos tris gautus skaičius gauname kiek iš viso oro reikia patiekti patalpoms. Daugiau tiekti nereikia – koridoriaus plotas apskritai nėra skaičiuojamas, nes jame žmonės nebūna, tik jais pereina.

Vėdinamas namo plotas 230m2, tūris 560m3/h. Kaip atskaitos tašką paėmiau, kad oro kaita bus 1h-1 (vienas kartas per valandą). Remdamasis tuo susiprojektavau ortakyną. Projektavau taip, kad oro greitis atšakose neviršytų 2.5m/s, magistralėse 3m/s. Pagal tai parinkti diametrai. Kol kas nepaskaičiavau (laiko stoka), koks gavosi delta P ilgiausioje/daugiausia fitingų turinčioje atšakoje. Gausiu tarkim 150Pa. Skirtingų gamintojų, skirtingos rekuperatorių slėgio/kubų kreivės. Pas vieną rekupas 700 kubų duoda prie 100Pa, pas kitą prie 200Pa. Nenoriu ta tema labai plėstis juk ir patys suprantat. Kas liečia žmogui 30 kubų ir t.t., nenoriu ginčytis, Vilienė parinkinėjo vienu būdu, aš kitu. Jis patenkintas savo sprendimu, tikiuosi aš savo irgi liksiu patenkintas. Paleisiu rekuperatorių 50% našumu, abiems (man ir rekupui) bus tik į naudą, rekupas mažiau dils (jei rotacinis), NK bus didesnis, o mano ausys naktį irgi bus laimingesnės (mažesnis oro greitis mažesnis garsas/šnaresys). Be to kol oro filtras naujas, jo pasipriešinimas vienoks, įrenginiui padirbus mėnesį, bus jau kitoks, žodžiu didės, kol įsižiebs indikacia, kad laikas keisti/plauti filtrus. Paduodami kubai atitinkamai irgi mažės, todėl didesnis rekupas, manau ir šiuo aspektu tik į naudą (galėsiu padidinti vent. apsukas pajutęs, kad pradeda trūkti šviežio oro).
Pas mane kiekviename gyvenamąjame kambaryje yra oro padavimas ir ištraukimas. Iš san. mazgo ištraukimas per rekuperatorių + traukia atskiras dviejų greičių ventiliatorius. Kas negerai šitoj vietoj?
>>Kirtiss. Taip baimės akys didelės. Nenoriu apsišauti, nęs įrenginys ne šimtą litų kainuoja. Teko matyti/dirbti su rotaciniais pramoniniais Amalvos rekuperatoriais. Yra rotorius, yra sandarinimo "šereliai". Su laiku "šereliai" dyla, pamaišymas didėja. Dėje nežinau kaip buitinis rotacinis suregstas... O rotoriniai su by-pass'u būna? Juk jis būtinas, norint vasarą "vėsintis". Nesidomėjau dar kol kas koks gamintojas, kokį rotacinį siūlo. Užklausiu SystemAir, Amalvos, Saldos. Gal dar kokį žinot? Gal ką pasiūlyt turit?

Beje pagal Vilienes skaičiavimą:
4x30 = 120 (keturi žmonės)
60 (viena virtuvė)
40
40 (du san. mazgai)
gaunasi 260
padauginam iš rezervinio koef. 2 (rekuperatorius juk turi turėti rezervą, dėl aukščiau aprašytų priežaščių)
Gaunam 520 kubų. Nedaug skiriasi nuo mano parinkto 1h-1

Is esmes Pupcis viska cia isdestei teisingai. Jei WC padarei dubliuota istraukima tai irgi tik privalumas, del kvapu persimetimo per rotoriu, pats pagalvok, negi ten tas tavo WC bus kazkoks viesasis ar pramoninis, kur nezinia kokie kvapai
Jei jau busi, labai stipriai raugintu kopustu uzvalges , gi turesi rezervinius dvieju greiciu ventiliatorius. Tarkim pasimaiso tie teoriniai 5% nesvaraus oro. Tai paskaiciuokim, jei istrauki is WC 40m3/h, is jo papuls 5% nesvaraus oro i svaru ora tai bus 2m3/h, tai kiek tai sudarys bendrame tavo irenginyje, kurio nasumas bus 500m3/h. Cia labai grubus skaiciavimas, nes reiktu vertinti tersalu koncentracija, kokia bus misinio koncentracija ir tt.

Del rotoriaus "by-pass" - jam bypass nereikalingas, nes kai nera poreikio regeneruoti siluma/salti, tai rotorius tiesiog nustoja suktis ir atlieka ta pacia bypasso funkcija.

Del rekuperatoriaus rezervo: Imti dviguba rekupo rezerva yra nelabai racionalu, nes stipriai isbrangini sistema, bet jei rekupas veikia vidutiniu, o ne maximaliu savo pajagumu, tai zinoma, jo efektyvumas bus aukstesnis, ventiliatoriu el. suvartojimas bus mazesnis.
Reikalaukite is rekuperatoriu gamintoju/pardaveju, kad parodytu jums rekuperatoriaus temperaturini grafika, kuriame matytumete kaip priklauso efektyvumas nuo pratekancio oro kiekio.[I] Daugelis gamintoju, megsta ta grafika nuslepti, parasydami viena mistini skaiciu pvz 95% efektyvumas, o kaip ir prie kokiu salygu jis gautas, niekam neberupi

Beje, Amalva pradejo gaminti "komfovent kompakt" serijos rekuperatorius, kur galite pasirinkti skirtingo efektyvumo rotorius "M", "L" ir "XL" dydzio rotoriai su skirtingu bangos auksciu (efektyvumu) Tiesa internetiniame saite si informacija dar neatnaujinta...

Mintys visai logiškos.

Tik atkreipsiu dėmesį, kad galvojant apie rezervą, nereikėtų visai pamiršti oro mainų, kurie susidarys dėl kokio nors katilo ar židinio, gartraukio ir panašių prietaisų veiklos iš vienos pusės ir nesandarumų iš kitos.

Kartu su šviesa pradedantis veikti vonios ventiliatorius gali išbalansuoti oro mainus. Ypač jei yra mėgėjų vonioje pabūti ilgiau (grąžintis ar pagulėti vonioje), o ventiliatorius traukia 200 m3/h. Be to toks kanalas ir nemažas šalčio tiltas.

Per nelyg galingos sistemos trūkumas tik didesnė investicija ir didesni šilumos nuostoliai dėl vėdinimo. Na o komfortas žinoma bus didesnis.

Nepykit labai ant manęs dėl tos frazės apie baimės akis . Šiaip viskas su Jūsų argumentacija gerai. Aš pats savo klientams visada sakau, kad į rotacinio rekuperatoriaus aptarnaujamą vėdinimo sistemą yra nerekomenduojama jungti san mazgus, bet ir paaiškinu kodėl nerekomenduojama ir kokia tikimybė, kad gali pasireikšti tie nepatogumai. O jau kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra pasirinkti, ar atsižvelgti į tas teorines tikimybes, ar ne.

Ir nepergyvenkite labai dėl PN entuziastų reiškiamų abejonių apie Jūsų vėdinimo sistemos dydį. Kaip teisingai parašėte, kiekvienas žiūri į šituos dalykus "iš savo varpinės". Tai tiesa, kad vadovaujantis tik higieninėmis normomis (ar PN filosofija ) 700 m3/h rekuperatorius Jūsų namui didokas, bet Jūs ir nesiruošiate jo naudoti pilnu pajėgumu ir tai labai gerai... dėl daugelio priežasčių... ir tai ne vien rekuperatoriaus didesnis nusidėvėjimas prie maksimalių apsukų, bet ir geresnės jo darbo charakteristikos. Šiais laikais visi labai stengiasi įsigyti rekuperatorių su EC varikliais, bet dažnai tiesiog žino tą dviejų raidžių junginį, kaip kažkokį magišką užkeikimą ir įsivaizduoja, kad vien dėl to, kad variklis EC, jis darys stebūklus... O jei įsigilinsim, tai pamatysim, kad panašaus našumo tiek EC, tiek AC variklis prie maksimalių apsukų sunaudos panašiai elektros energijos. Netgi atskirais atvejais EC variklis naudos daugiau ir dar labiau triukšmaus . O visas EC variklio naudingumas ir pasireiškia, kai jis dirba puse savo pajėgumo, arba dar geriau - trečdaliu. Štai tada jis tikrai "taupo". Grįžtant prie higieninių normų, tai vėlgi jos nėra oro kiekiai, prie kurių sukuriama komfortiška aplinka. Tai normos, žemiau kurių gyvenama aplinka tampa nesveika. Beje, Vilienės pasirinktas rekuperatorius irgi gali jo name daryti maždaug 1 karto oro kaitą per valandą, tik tiek, kad jam tokiu atveju reiks dirbti pilnu pajėgumu. O ar to reikės, ar ne, papasakos jis pats, kai pagyvens metelius - kitus (tikiuosi, kad papasakos ). Mano klientų atsiliepimai yra tokie, kad prie 0,5 karto oro kaitos (kas +/- yra higieninės normos), jiems nepakanka gryno oro, norisi vėdinti labiau, o ~ 1 karto oro kaita suteikia komfortišką gryno oro pojūtį. Ir be abejo vieno žmogaus poreikiai gali labai skirtis nuo kito žmogaus poreikių. DEU teisus, kad tokia sistema reikalauja didesnės investicijos.... bet jeigu į savo komfortą jau apsisprendėte investuoti, tai ar verta sustoti pusiaukelėje? Šitoje srityje aš vėlgi stengiuosi žmones supažindinti su pliusais ir minusais, paaiškinti kokios yra vyraujančios tendencijos vėdinimo sistemos našumo skaičiavimo srityje ir palieku pačiam spręsti, ko jis nori labiau.

Jei pas Jumis viskas tik projektavimo stadijoje, tai gal dar ir sudominsiu mintimi orą tiekti tik ten, kur pastoviai būnat, jį ištraukiant tik iš tų patalpų, kuriose būnat mažiau.

Taip vos ne per pus sumažinamas šviežio oro poreikis, su mažesniu oro kiekiu užtikrinant tokias pat komfortabiles sąlygas vietose, kur pastoviai būnat (svetainė, miegamieji), kaip ir Jūsų pasirinktos ventiliacijos atveju, o tualete juk pastoviai nebūnat, be to jame užtikrinus intensyvesnį ištraukimą (kas gautųsi automatiškai, nes per WC, vonią ir virtuvę reikėtų ištraukti orą tiektą į kelias gyvenamąsias patalpas), kvapai ženkliai trumpiau užsilaikys.

Mano nuomone tai ženkliai protingesnis vėdinimo sprendimas, turintis ir šiokių tokių minusų, reikia padaryti laisvą oro cirkuliaciją iš oro padavimo patalpų į oro ištraukimo patalpas. Nors kiek domėjausi, tai pakankamai nesudėtingas dalykas.

Manau, kad būtent pasirinktas vėdinimo būdas Jus ir verčia naudoti ženkliai našesnį rekuperatorių, nei būtų galima pasirinkus mano siūlomąjį. Sutaupytumėt ne tik ant rekuperatoriaus, bet ir vos ne ant dvigubai mažesnio ortakyno, jau nekalbant apie mažesnes eksploatacijos sąnaudas elektrai, bei mažesnius šilumos nuostolius (kad ir koks efektyvus būtų rekuperatorius, niekad jo efektyvumas nebus šimtaprocentinis).