Bijau, kad mano augintinis neįkastų vaikui

Jeigu šuo dėl bet kokios griežtos komandos šeimininkui dantis rodo, ir tai neva yra dėl to, kad šeimininkas šunį mušė, man peršasi viena išvada - mušė per mažai. Paaiškinsiu: šuo suurzgė, šeimininkas švelniai vožtelėjo, šuo suurzgė dar kartą, bet daugiau nebegavo. Oplia, šuo nugalėjo kovą ir įsiminė, kaip reikia elgtis norint pasiekti savo. O čia reikėjo tik vieno trinktelėjimo (kaip tą veiksmą pavadinsi, nesvarbu), bet tokio, kad šuniui būtų visiškai aišku, jog daugiau ardytis nebeverta. Ir nereikia šuns mušti dažnai. Vieno, na, gal dviejų kartelių per gyvenimą turėtų užtekti - paaiškinai, suprato, ir daugiau prie tos temos negrįžtama. Aš nemušu savo šuns, stengiuosi net nebarti. "Fu" paprastai užtenka. Beje, ne tik mūsų dresuotojas, bet ir kitas, su kuriuo pasikonsultuoju dėl savo šuns auginimo, irgi patarė už dantų rodymą be jokių minčių duot į snukį. Dantų rodyt namiškiams negalima jokiais atvejais.

Aš ne sadistė, kad daug kartų šunį silpnai tramkyt ar kart. Daug geriau vieną kartą duot stipriai ir laimingai gyvent.

o prieš tai viena žinute sakei, kad rėkimu tik parodai silpnybę prieš šunį... kažkaip neapsisprendimu kvepia...
Papildyta:

pas sesę rudas... ir jau virš 4 metų jai... tai reiškia labai pasisekė, kad papuolė angelėlis

Ziaurus kai kurie postai ,musimas laikrasciu tai man atrodo visiska nesamone.Veiksmingas buna staigus smugis i sonkaulius koja ar ranka,pagal situacija.

gal skaitykit viską, o ne vieną žodį, ten buvo prispaudimas prie žemės, prismaugimas ir pan. tas rėkimas, tik įėjo į kombinaciją. O aš atleiskit, jei neklystu jorką turit, tai ko ten rėkauti ant to jorko, ar naudoti kokius dar stiprius auklėjimo būdus, jei jam gerai pliaukštelt, tai prie grindų prilipti gali

čia jau ne jum spręsti ant ko man rėkti, savo haskių žiūrėkit, kad šunų kitų nekandžiotų aš geriau užrėksiu, bet po to niekas man akių nebadys, kad mano šuo ką nors nuskriaudė
o dėl to prilipdimo... šiaip mano jorkas bokserę užvijęs yra... taip, kad nedarykit iš jo plunksnelės, jei nežinote...

Vaikystes didele dali namuose praleidau su shuniu monstru,- 65kg..dideliu maskvos sarginio ir senbernaro mishrunu ....iki shiol turiu baime svetimiems "nepatikrintiems" shunims .
Tiesiog realiai neisivaizduoju kaip toki reiketu prispaust prie zhemes ....beveik duodu 99 proc, kad tox prispaudimas baigtusi kandimo zhaizda..net shiurpas nuejo
Todel jei bet kuris ish mano 3 shunu ikastu vaikui- patikekit, ilgai negalvochiau . Jo pas mane daugiau namuose ne kvapo nebebutu
Be menkiausio svarstymo ..be pasigailejimo

Atsiprasau,kad kisuosi,bet jorkas ir yra suo.Dazniausiai taip ir buna ,kad mazesniu veisliu sunys buna nevaldomi,nes seiminikams atrodo,kad jis mazas ir jam nereikia grieztu auklejimo budu.

Aha. Čia truputį nukrypsiu nuo temos
Turėjau šunį, kuris bjauriai elgdavosi su... jaunomis merginomis, atėjusiomis į svečius. Jis kišdavo nosį joms į ausį ir pradėdavo ant jų lipti. Aišku, tokiu aveju gaudavo velnių ir būdavo pasiunčiamas į vietą, o merginos sutrikdavo ir raudonuodavo.
Kartą atvažiavo draugė iš Latvijos, kuri nuo vaikystės puikiai pažįsta šunis (tuo metu ji augino anglų buldogus, dabar vokiečių dogus). Mano šuo tuoj pat pabandė savo bjauria maniera parodyti jai dėmesį... Mano reakcija gana greita, bet šį kartą nespėjau jo sutramdyti - Anna taip vožė jam į šonkaulius, kad net sudundėjo, jis pasakė "ajajai", ir daugiau nebandė su ja įžūliai elgtis niekad gyvenime, kiek besusitikdavom.

sunku supaisyt suni ir tuo labiau garantuot uz jo veiksmus.cia pats uz save negali kita karta garantuot,tai ka kalbet apie suns mastyma mes auginome pitbulterjieru kalyte iki 2metu kalyte buvo meilumo isikunijimas ir paklusni labai,su dukrele elgdavosi graziai,zaizdavo jos abi,ir prie maisto galima budavo prieiti ir atimti kaula is nasru.karta siepe dantis kai dukrele pasilenkus ziurejo,kaip ji eda.tai pastebeja mes iskart subarem suni ir mokinom tol kol suo leido paimti kaula vaikui.bet esme,ta,kad suniuko jau nebelaikome nes suniukas per daug pasikeite suauges.pradejo siept dantukus pries vyra,kai jis duodavo i kupra su sudraskytu zaislu uz tai,kad ji sudraske.pradejo labai viska draskyti,sudraske ir keleta poru batu,daug zaislu,o finale isdraske visa lovos gobelena ir porolona buvusi viduje zodziu prasidejo draskymo manija.budavo pareini,atrakini duris ir galvoji,kas si karta...bet didziausia beda buvo,kad ji pradejo gintis gaudama velniu.o tas labiausiai mane neramino.dukrele pradejom leist i pirma klase,ir jai po pamoku tekdavo pabut vienai su suneliu kol grysime mes is darbu.o tas man budavo baisiausia.vis galvodavau ar nesaus suneliui i galva uz ka nors krepstelt dukrelei.ir paskutinis lasas buvo,kai suo ikando vyrui uz tai,kad jis jai trinktelejo pinigine per nosi,nes nespejo pasidet ant staliuko ir nusisukt,o ji jau pasiemus drasko ja.po sio ikandimo ir as ir vyras nusprendem,kad reik kazka daryt.buvo labai sunku apsisprest atiduot suniuka,bet vaikas yra svarbiau.nelaukem daugiau kol kas nutiks,atidavem suneli.aisku ziurint foto ir pamacius tokios veisles suniuka,pasidaro labai graudu ir liudna,ilgai verkiau ir galvojau ar gerai pasielgem,bet...manau,kad uzbegom ivykiaim uz akiu,ir neivyko kokia nedovanotina nelaime.galbut tik guodziu save tokiu mastymu,gal nieko ir nebutu nutike,bet kaip sako atsarga gedos nedaro

Mačiau per Animal Planet, kaip testuoja globon paimtų šunų charakterį, spręsdami, ar galima bus siūlyti šunį kam nors pasiimti į šeimą. Žaidžia - žiūri, ar leis atimti bet kuriuo momentu žaislą, davus ėsti - ar saugos maistą nuo žmogaus, ir net kito šuns (šeimoje tai gali būti mažas vaikas). Jei nors kiek agresijos - kaip bebūtų gaila, šuo užmigdomas.
Namie, šeimose, visuomenėje neturi būti agresyvių šunų. Ir taškas.

Kad draugišką elgesį šuo supras kaip pavyzdį, susigės ir pats "pasidarys geras" - vienas iš šuns sužmoginimo pavyzdžių, didelė klaida.

tavo žiniai mano haskiai nekandžioja nieko tad gali neskleisti gandų.
Abejoju ar žinote kada reikia rėkti anr šuns, jei jau į batus daro. Ir kuo čia reikia didžiuotis, kad bokserę užvijęs buvo ? Visa laimė, kad bokserė protinga buvo, o galėjo jorkui baiktis liūdnai...

Papildyta:

jei šeiminikės pagrindinis auklėjimo būdas rėkavimas, tai užtat nevaldomi ir būna.