Pinigų trūkumas gadina santykius

Ar niekad nepatyret, kad trukstant seimoje pinigu, kai reikia skaiciuoti kiekviena centa, santykiai tampa labai itempti.
Niekas atrodo nedziugina, ir prisimeni laikus, kai turejai darba ir galejai gyvent laisviau.
Dabar jo priekabiu daugybe- sedi ant vyro sprando ir nieko daugiau nesugebi...
Slykstus jausmas...

As irgi manau,kad gadina siek tiek,nors aisku buna ir isimciu.Zmones tampa irzlesniais ir nei patys nepajunta kaip pradeda pyktis.O gaila.

O as dar net neisivaizduoju to jausmo. Su vyru susituokeme dar visai neseniai, leliuko dar nera, o mums pinigeliu tikrai uztenka ir i kavine nueit ir skaniau pavalgyt. labai padeda jo mama. Nezinau kas laukia ateity...labai nenoreciau, kad tai butu

Na aš negaliu taip pasakyti. Mus su vyru kartkartėmis atsirandantis pinigų stygius kažkiek suartina. Mes tumet kartu skaičiuojame centą į centą, galvojame ko galėtume atsisakyti ir atidėti vėlesniam laikui. Mudu tampame labai stipriu kumščiu ir stengiemės tą duobę išgyventi.

Tuos laikus, kai mes dar buvome nevede ir pradejome kartu gyventi, atsimenu su nostalgija . Ir butent del to, kad sugebedavome taupiai pragyventi. Mokejome buto nuoma+patarnavimus, maistui isleisdavome labai minimaliai, padejo vyro mociute is kaimo (kiausiniais, lasiniais, mesa, pienu ir t.t.) ir dar aluciui likdavo . O vyras kaip tik tuo metu neteko darbo, as mokiausi. Gyvenome is santaupu ir is "chalturu". Budavo, kad sumokejus nuoma ir patarnavimus likdavo kokie 200 maistui menesiui Bet kokie mes buvome laimingi... O dabar su 200 kazi ar savaite isgyventume
Tikrai nemanau, kad pinigu trukumas gadina santykius. Nors gal pas visus individualiai...

Aš labai nesusikoncentruoju į materialius dalykus, bet nežinau kaip kitoms, o mane tai labai pjauna mano nesugebėjimas tvarkytis su pinigais. Aš vyrui tai pripažįstu ir tiesiog nusišalinu nuo piniginių reikalų šeimoje. Man tų pinigų visada trūksta, bet aš vyrui bijau ir prasitarti, kažkokia gėdą jaučiu dėl to, bet karatis tenka..O jo dar tas tonas klausiamas "jau išleidai???? ką visai visai pinigų nebeturi???? "..Nors sulįsk žemėn..Todėl dabar dažniausiai nutyliu ir "paslapčia" skolinuos raba įsigudrinau paskambinti į darbą ir sdakyti "ai tingiu vaiką rengt, važiuot į parduotuvę..virusai..gal gali po darbo užlėkti ir nupikrti keletą smulkmenų..." Tik va kai pavardinu sąrašą, tai vyras parėjęs su įtarimu klausia "gal tu jau pinigų nebeturi???" o man gi gėda, tai aš sakau "ne ką tu, turiu.." ir skaičiuoju mintyse kiek galėsiu pragyventi ir gaminti iš parneštų produktų..
Aš tai nereikalauju iš vyro pinigų, jis man duoda tik maistui ir buitinėms išlaidoms, mėgsta aptarti būsimus didesnius pirkinius, bet aš nemėgstu. Niekaip negaliu įprasti prie sąvokos "bendri pinigai". Mūsų šeimoje, tai jo pinigai bendri, o mano pinigai tai yra mano ir dukros Kol nedirbau tai labai blogai jaučiausi, nieko sau nepirkdavau, jei kokio papildomo uždarbio dėka nors kelias dešimtis litukų negaudavau.
Mums tai pinigų trūkumas santykių negadina, aš tik mėsgtu pasvajoti ką daryčiau jei pinigų daugiau būtų. Kažkaip neakcentuoju to klausimo šeimoje. Kai labai sunku, tai pasiguodžiu ir kaip kažkuri mamytė rašė kartu stengiamės išgyventi vienas kitam nepriekaištaudami. Nuo barnių pinigų nepadaugės, tai aš išvadas padariau, kad burnos aušinti ir neverta.

Mes asam tevelio islaikytines, nors paskutiniu metu bandau nesekmingai sios roles atsikratyti.... Pastebejau, kada vyras neuzdirba pinigu ,kad seima butu gana ir sutrupuciu, tai pats tetis irzlus patampa... va del to ir buna tie pykciai....

Na as irgi sutinku, kad pinigu stygius zmones suartina, kai pinigu maziau, gerokai ribojami iv, pasilinksminimai, o butent jie sukelia barnius...
vienu metu ir as nedirbu tik mokiausi, tai atsimenu su siaubu, duoda vyras kazkiek pinigu, zinai kad turi uztekti maistui, butui, o jei nori kokia kapeika sutaupyti, turi suktis... , paskui vel bandai prasyti, sako: Ka jau isleidai? nejucia pradedi teisintis, nors nieks to neprase ,, vyrai nesupranta, kad moterims reikia ir pedkelniu, ir lupdaziu ir pan.
Kaip turiu pinigu saskaitoj, geriau jauciuosi, pasvajoju ir as jei daugiau tureciau, pirkciau daug ka, per daug nesvarstydama

man pazistamas jausmas kaip kartais pinigu ner as irgi slepiu ,kad neturiu pinigu. vakar darem lelkos nuotraukas ir as ne ta numeri uzsirasiau ir tokia nesamone isejo ,tai 8 nuotraukas turejom ismest. o vyras papasakojo mano mamai dar net suskaiciavo kiek isleidau pinigu . as net supykau pasakiau , kad tai mano pinigai o jis atsove bendri pinigai.kad siaip faina tureti pinigu as dabar dekretinese , kaip gaunu uzeina noras leisti pinigus . pirkineti savo leliui drabuzius , nemoku visai su pinigais elgtis. gerai kad mano vyras yra taupus. nors tiek .

Butent, kad vyras nedaug uzdirba...
O taupytoja namuose esu as, jis net nejaucia kaip pinigai isgaruoja. Nors ju nedaug, bet jam vis ko nors prireikia kas apskritai pablogina musu biudzeta. Ir dar priekaistauja, kad as nesusirandu darbo. Sako as uzdirbau, as ir leidziu...
Visiskai neracionalu.

Pas mus tai pinigai yra bendri kaip ir visas bendras musu gyvenimas. Ir as tikrai nesuprasciau savo vyro jei jis man "duotu" pinigu. Abu mes puikiai zinom kiek pas mus pinigu ir kaip juos pasiimti. Visaip buvo musu seimoj su finansine situacija taciau del sio klausimo niekada nera kile barniu ir manau nekils. O pinigu stygius siaip kelia itampa ir del to mes daromes irzlesni ir jautresni.

Jei santykiai slubuoja, tai ir dideli pinigai gali juos pagadinti.
Pinigu trukumas gali buti tik vienas is pretekstu barniams.
Taciau siais laikais tikrai nera problema tu pinigu gauti. Tik reikia kartu susest ir nusprest "Ko sieksim", "Ko mums reikia" ir tada atrandi budus ir priemones tam tikslui gauti.
Mes pavyzdziui per smulkius nesutarimus niekaip negalim namo statybu pradet. O tuo tarpu kiti pazistami, net maziau uzdirbantys, jau ikurtuves plaanuoja...

Tikrai ne nuo pinigu kiekio priklauso geri santykiai. Juk pinigus sukuria zmones dirbdami kartu ir tikslingai!