QUOTE(AveM @ 2009 07 16, 10:27)
Mantile,as nieko taip ipatingo neruosiu.Ant kibiro vandenio uzpilu gal koki viena kg pelenu pamirkau kokia para ir palieju.
dėkui už patarimą
dėkui už patarimą
QUOTE(satanele @ 2009 07 16, 20:59)
Nezinau kazkokia nesamone siemet sugadino ir mano agrastus ir juoduosius serbentus.Tai vienas zmogelis sake,jod visai isnaikinciau kruma,nes jis tik bus ligos sukelejas,
QUOTE(AveM @ 2009 07 17, 09:28)
Nezinau kazkokia nesamone siemet sugadino ir mano agrastus ir juoduosius serbentus.Tai vienas zmogelis sake,jod visai isnaikinciau kruma,nes jis tik bus ligos sukelejas,
O kaip ta nesamone atrode?
QUOTE(AveM @ 2009 07 17, 20:27)
Jei ir ant lapų yra dėmelių gali būt miltligė. Man serbentai ir agrastai kasmet beveik sirgdavo, tai kaskart pavasarį pelenais nubarstydavau ir dar kol lapai nepradėję skleistis karštoko vandens su patirpintu ūkisku muilu nupildavau.
Arba toks derinukas: Kalcinuotos sodos 50g+40g muilo+10L vandens Vėliau kai uogos yra tai tik pelenų pabarstydavau.
Nebandytas variantas,nes neauga pasmane kieme asiūkliai, bet 100% ekologiškas toks: 100 gr šviežiai nuskintų asiūklių visą parą mirkyti 1 litre vandens,paskui pusę valandos ant silpnos ugnies pavirinti.Atšaldyti,nukošt .Purškiant atskiest 1:5.
Galima jų ir prisidžiovint.Džiovintų reikėtų imti tris kartus mažiau.
Kiek žinau iš cheminių preparatų yra "Topaz" ir "Score" bet nebandžiau nelabai chemikalais žaviuos.
Atsparumą šiam susirgimui didina fosforo ir kalio trąšos
Atsparumą mažina pertrešimas azotinėmis trąšomis, ypač pumpurų krovimo metu. Dar kažkur skaičiau kad padeda kažkokia spec. priemonės purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant. Dar draugė yra bandžius rūgusio piemo ar kefyro pilt, bet poveikis koks tai težinau.
Pamiršau paklaust. 
Šį pavasarį tokios procedūros nedariau tai vat žiūriu agrastus biški vėl užpuolė.
Papildyta:
http://www.manoukis....?m=1&s=465&z=24
dar čia truputis info apie ligas, nors straipsnis vynmedžių augintojams, bet vistiek patarimai gan geri.
QUOTE(agnieska 02 @ 2009 07 17, 22:07)
Jei ir ant lapų yra dėmelių gali būt miltligė. Man serbentai ir agrastai kasmet beveik sirgdavo, tai kaskart pavasarį pelenais nubarstydavau ir dar kol lapai nepradėję skleistis karštoko vandens su patirpintu ūkisku muilu nupildavau.
Arba toks derinukas: Kalcinuotos sodos 50g+40g muilo+10L vandens Vėliau kai uogos yra tai tik pelenų pabarstydavau.
Nebandytas variantas,nes neauga pasmane kieme asiūkliai, bet 100% ekologiškas toks: 100 gr šviežiai nuskintų asiūklių visą parą mirkyti 1 litre vandens,paskui pusę valandos ant silpnos ugnies pavirinti.Atšaldyti,nukošt .Purškiant atskiest 1:5.
Galima jų ir prisidžiovint.Džiovintų reikėtų imti tris kartus mažiau.
Kiek žinau iš cheminių preparatų yra "Topaz" ir "Score" bet nebandžiau nelabai chemikalais žaviuos.
Atsparumą šiam susirgimui didina fosforo ir kalio trąšos
Atsparumą mažina pertrešimas azotinėmis trąšomis, ypač pumpurų krovimo metu. Dar kažkur skaičiau kad padeda kažkokia spec. priemonės purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant. Dar draugė yra bandžius rūgusio piemo ar kefyro pilt, bet poveikis koks tai težinau. Pamiršau paklaust.
Šį pavasarį tokios procedūros nedariau tai vat žiūriu agrastus biški vėl užpuolė.
Papildyta:
http://www.manoukis....?m=1&s=465&z=24
dar čia truputis info apie ligas, nors straipsnis vynmedžių augintojams, bet vistiek patarimai gan geri.
Arba toks derinukas: Kalcinuotos sodos 50g+40g muilo+10L vandens Vėliau kai uogos yra tai tik pelenų pabarstydavau.
Nebandytas variantas,nes neauga pasmane kieme asiūkliai, bet 100% ekologiškas toks: 100 gr šviežiai nuskintų asiūklių visą parą mirkyti 1 litre vandens,paskui pusę valandos ant silpnos ugnies pavirinti.Atšaldyti,nukošt .Purškiant atskiest 1:5.
Galima jų ir prisidžiovint.Džiovintų reikėtų imti tris kartus mažiau.
Kiek žinau iš cheminių preparatų yra "Topaz" ir "Score" bet nebandžiau nelabai chemikalais žaviuos.
Atsparumą šiam susirgimui didina fosforo ir kalio trąšos
Atsparumą mažina pertrešimas azotinėmis trąšomis, ypač pumpurų krovimo metu. Dar kažkur skaičiau kad padeda kažkokia spec. priemonės purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant. Dar draugė yra bandžius rūgusio piemo ar kefyro pilt, bet poveikis koks tai težinau.
Pamiršau paklaust. Šį pavasarį tokios procedūros nedariau tai vat žiūriu agrastus biški vėl užpuolė.
Papildyta:
http://www.manoukis....?m=1&s=465&z=24
dar čia truputis info apie ligas, nors straipsnis vynmedžių augintojams, bet vistiek patarimai gan geri.
Ačiū,bandysim gelbėti,bet kad neužsikrėstų visi kiti
QUOTE(satanele @ 2009 07 19, 16:30)
va čia užtikau info apie vaiskrūmių genėjimą ir formavimą.
http://www.rojaussod...snis.php?id=132
http://www.sodininky.../tag/serbentai/
O,mes rudeni pasisodinom vyšnias: Turgenevka,Keleris..
Sake labai skanios....jau kabėjo kelios uogytes ,suvalgem visai nieko...
Bet kaimynas dave praagauti kokiu tai bordo trešniu,ir žagarvyšniu-tai skonis oj,ojo,jo.kaip saldu ir skanu,,,,ir medeliai visai nedideli,sake svarbu gerai išgenėti ir tada neauga po 5 metrus i viršu 
Kokiu jua dar skaniu vyšniu,trešniu veisliu pasiulytumete?Sakau reik rinktis informacijha,kad galima butu rudeni pradeti ieškoti mugese
Sake labai skanios....jau kabėjo kelios uogytes ,suvalgem visai nieko...
Bet kaimynas dave praagauti kokiu tai bordo trešniu,ir žagarvyšniu-tai skonis oj,ojo,jo.kaip saldu ir skanu,,,,ir medeliai visai nedideli,sake svarbu gerai išgenėti ir tada neauga po 5 metrus i viršu
Kokiu jua dar skaniu vyšniu,trešniu veisliu pasiulytumete?Sakau reik rinktis informacijha,kad galima butu rudeni pradeti ieškoti mugese
QUOTE(@akytė@ @ 2009 07 19, 22:37)
O,mes rudeni pasisodinom vyšnias: Turgenevka,Keleris..
Sake labai skanios....jau kabėjo kelios uogytes ,suvalgem visai nieko...
Bet kaimynas dave praagauti kokiu tai bordo trešniu,ir žagarvyšniu-tai skonis oj,ojo,jo.kaip saldu ir skanu,,,,ir medeliai visai nedideli,sake svarbu gerai išgenėti ir tada neauga po 5 metrus i viršu
Kokiu jua dar skaniu vyšniu,trešniu veisliu pasiulytumete?Sakau reik rinktis informacijha,kad galima butu rudeni pradeti ieškoti mugese
Sake labai skanios....jau kabėjo kelios uogytes ,suvalgem visai nieko...
Bet kaimynas dave praagauti kokiu tai bordo trešniu,ir žagarvyšniu-tai skonis oj,ojo,jo.kaip saldu ir skanu,,,,ir medeliai visai nedideli,sake svarbu gerai išgenėti ir tada neauga po 5 metrus i viršu
Kokiu jua dar skaniu vyšniu,trešniu veisliu pasiulytumete?Sakau reik rinktis informacijha,kad galima butu rudeni pradeti ieškoti mugese
gal gali paklaust to kaimyno kokios veislės tos bordo trešnės?
Neseniai esu ragavusi panašias bordo spalvos trešnes tai labai patiko: labai skanios, bet tas jų saldumas toks naturalus, ne taip kaip kitų trešnių. Moteriškė sakė, kad tai "senoviškos trešnės", gaila, kad nežinojo tikslaus veislės pavadinimo, tai ir klausiu: o gal ir tave tokiomis pat pavaišino gal net pavadinimą tas kaimynas žino?
