QUOTE(darius333 @ 2008 03 30, 20:57)
1.O ar tai, kad zmogus sako ka jis padare ar dare ne taip ir kaip Dievas pakeite jo gyvenima nera liudijimas ir ispazintis tuo paciu
2.ar savo "blogu darbeliu" pasipasakojimas tik kunigui i ausi, o geru darbu isdeijmas ant vieso pjedetalo yra krikscioniska ?
3.sakymas "galeciau" ir veiksmas "darau" yra du visiskai skirtingu kategoriju dalykai
4.na is katalikiskos ideologijos zvelgiant sakyti, kad man giliai dzin ant kitu nuomones - kazkaip nelabai katalikiskai atrodo
1.Šiuo atveju gali būti. Bet būna, kad ir viską darant "taip" Dievas keičia tavo gyvenimą, o apie tai irgi galima liudyti, tik tai jau nebus išpažintis.
2.O kur būna gerų darbų išdėjimas ant pjedestalo, kažkaip neteko girdėt

.
3.Ir aš taip manau.
4."Niekada per daug nesirūpinau žmonių nuomone" reiškia, kad man labiau rūpėjo teisumas Dievo akyse, o ne žmonių. Manau, sąžinės priekaištai daug skaudesni ir daro daug didesnę įtaką, nei žmonių pasmerkimas.
QUOTE(Karusia @ 2008 03 30, 21:47)
tai gal galėtumėte paaiškinti kaip ten žmonės apsisprendžia prisiimti kitų žmonių nuodėmių pasėkmes?

ir net tų pasėkmių nesame verti?

tai ko tada esame verti?
Jie galėtų neapsispręsti jei gyventų atskirai nuo visuomenės, vieni patys. Tuomet priimtų tik savo nuodėmių naštas. Kaip gėryje taip ir blogyje esam susieti, veikiame vienas kitą. Tu gali rinktis nedauginti blogio ir skleisti gėrį, ir kažkam neteks su tavimi dalintis tavo nuodėmių pasekmėmis

.
Getter kalbėjo apie malonę, t.y. dovaną, kurią Dievas teikia mums, nepaisant ar mes jos verti. Jis nelaukia, kol mes savo elgesiu pasieksime kokią nors būseną, gausime rezultatą, o tiesiog mums tai padovanoja.