Išpažintis Krikščionybėje

Įdomus čia mąstymas Jei žiūrėti pagal citatą iš Biblijos, tai atleisti nuodėmes gali kiekvienas turintis Šventosios dvasios dovaną...tai kodėl pagal tave tik kunigas gali tai padaryti?

O radau dar vieną gera citatą:
Jok 5,16 "Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda."


Niu man santuokos sakramente kunigo vaidmuo yra kaip liudininko, to kad prieš Dievą du žmonės prisiekia savo meilę ir ištikimybę ir sudaro sandora būti VIENA Dieve, tą galimą padaryti ir ne prieš kunigą - ar jis bus mažiau galiojantis?

Taip tikėti tikrai reikia, bet reikia ir žinoti tai
O Biblija juk pilna to, kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir kad jos Dievo akyse paverstos teisumu

1 Jn 3,5 "Jūs žinote, jog Jėzus pasirodė, kad sunaikintų nuodėmes, ir nėra jame nuodėmės."
1 Jn 4,10 "Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes."
1 Kor 15,3 "Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai;"
2 Kor 5,21 "Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu."
Apd 13,38 "Taigi žinokite, broliai, kad jums skelbiamas nuodėmių atleidimas per Jėzų. Ir kiekvienas jį tikintis nuteisinamas jo dėka nuo viso to"
Dar labai labai geras laiškas žydams ypač 8tas skyrius, kuriame rašoma apie vienintelį kunigą-tarpininką Jėzų, apie Naują Sandora ir nuodėmių atleidimą
Sorris išsiplėčiau čia nesistengiu nei mokyti nei įpiršti savo nuomonės, tiesiog bandau draugiškai diskutuoti

nemoku mintinai cituoti aš Biblijos.., bet kiek pamenu ten yra toks sakinys skirtas apaštalams, "kam atleisite nuodėmes, tam jos bus atleistos, o kam sulaikysite, tam sulaikytos...." aš kiek suprantu ne visiems žmonėms tai buvo pasakyta o tik apaštalams

O dėl maldos vieniems už kitus tai čia viskas labai gražu ir gerai bet vistiek nuo nuodėmės atleidžia kunigas.

Tai ta citata ir buvo pacituota - "20 Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. 21 O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums!
Kaip mane siuntė Tėvas,
taip ir aš jus siunčiu“.
22 Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:
„Imkite Šventąją Dvasią.
23 Kam atleisite nuodėmes,
tiems jos bus atleistos,
o kam sulaikysite, – sulaikytos“."

Tą Jėzus pasakė savo mokiniams, o ne kunigams kurie buvo tuo metu, ar tu skaitai kad Jėzaus mokiniai = kunigams? Tai po jų mirties nebeliko kunigų kurie atleist nuodėmes galėtų Tai kas kunigams suteikė tokias teises šiomis dienomis?
Kiek aš žinau mes visi esame Jėzaus mokiniai, Jo pasekėjai, Jo kunigai ir jei mes turime Šventają Dvasią savyje vadinasi ir mes galime atleisti nuodėmes (nereiškia kad tai praktikuoju aš ar kt). Juk Jėzaus mokymas nebuvo skirtas TIK Jo mokiniams Jis buvo skirtas VISAI žmonijai.
Peržvelgiau Bibliją ir neradau kad Jėzus paskyrė savo mokinius - kunigais ir pasakė TIK jiems apie nuodėmių atleidimą.

O čia radau apie kunigystę - žmogaus ir Jėzaus:
"15 Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, 16 tapęs kunigu ne kūniško įstatymo teise, bet nenykstamo gyvenimo galybe. 17 Juk liudijama:
Tu esi kunigas per amžius
Melchizedeko būdu.
18 Šitaip atšaukiamas ankstesnis įstatymas dėl silpnumo ir bergždumo, – 19 įstatymas juk nieko dar nepadarė tobulo, – ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.
Kristaus kunigystė nekintama
20 Juo labiau kad tai neįvyko be priesaikos, mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, 21 o šis su priesaika to, kuris jam pasakė:
Viešpats prisiekė, ir jis nesigailės:
tu esi kunigas per amžius!
22 Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros laiduotoju.
23 Anų daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. 24 O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. 25 Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. "
Ir dar:
Žyd 3,1 " Taigi, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų tikėjimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų,"
Žyd 4,14 "Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo."
Žyd 4,15 "Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį."

Aš nesakau, kad kunigai yra blogai, jokiu būdu, tačiau jie yra žmonės silpni ir nuodėmingi kaip ir visi kiti, todėl nevisada gali suprasti, užjausti, padėti (apie savo asmeninę patirtį jau nekalbu), o Tobuliausias ir Vienintelis Kunigas yra Jėzus, kuris VISADA supras, atjaus, padės ir t.t.

1. Kristus turėjo 12 ir minias. Kam jam buvo tas 12? Kas jie buvo ir kuo skyrėsi nuo minių sekusių paskui?Jis nesakė to meto kunigams ir mes neiname pas žydų rabinus, bet jis sakė savo 12 pas jo siųstuosius mes ir einame.

2. Taip nuteisinimas ir Šv. Dvasios veikimas skirtas visiems, bet įgaliojimai ir misija mūsų skirtinga. Kunigams vienas kelias ir vienokios užduotys ir įgaliojimai, o pasauliečiams kitas kelias ir kitos užduotys. Abu keliai garbingi, ir savaip sunkūs, bet su Dievo pagalba lengvi ir nuostabūs

3. O į ką kreipėsi kai sakė " kam nuodėmes atleisite..."? Juk to nesakė nei nuo kalno, nei sinagogoje, ar aikštėje, kur jo klausytis susirinkdavo tūkstančiai, tai sakė tik savo artimiausiam būreliui.

4. Atleidžia būtent tas Vienintelis ir Tobuliausias Kunigas, bet Jo atleidimo žodžius mūsų ausims perduoti gali ir tie menki ir nuodėmingi, tokie kaip mes žmonės - kunigai. Ir jei žmogus-kunigas mūsų nesupranta ir neužjaučia, galime su viltimi ir malda kreiptis į tą kuris visada mūsų laukia ir klausosi. Net apie to meto kunigus Kristus kalbėjo "jūs klausykite ką kunigai sako, bet nedarykite ką jie daro". Taigi jei net tų žmonių, kurie jį pasmerkė mirti Kristus liepia klausyti, tai kažin ar verta neklausyti, jo mokinių, jo siųstųjų... Tegu kartais ir verčiau nedaryti, kaip jie daro...

GETTER, o kaip tuomet krikščionių katalikų kunigai atsirado, nuo kur jų pradžia?

1. Biblija esi skaicius ar tik girdejai is bobuciu? 12 galejo buti bet kas, tai zmones kurie turejo padeti sklist mokymui, minia isklauso ir issivaiksto o nelikus Kristaus is minios jokios naudos nebutu like.12 mokiniu buvo mokytojais ir skleidejais, juk nei interneto nei tv, nei radijo nebuvo, mokymas kazkaip turejo pasklisti
o pas rabinus Jezus ejo ir daug su jais snekejo, moke ir skelbe, deja rabinai turejo savo tiesa.
2. tu arba pasaulietis arba krikscionis. kito kelio nera. negali buti pasauliete ir kristu aplankyti tik sekmadieni valandelei. Kristus turi buti tavo gyvenimas, jei Ji pasirenki.
3. Sake tiems kurie Ji seke, jei Jezu seki, reiskias sako ir tau.
4. Jis neliepe ju klausyti,siaubas! Kristus visada riso gyvenima ir tikejima i viena. Keista tu, nuodemes issakai Dievui, ir tikiesi kad Jis isduos cekiuka kad atleido ir ta cekiuka nori pasiimti pas kuniga, kam? Dievas nori tavo gyvenimo ir asmeninio rysio be jokiu tarpininku. Manau kad lengviau kai matai kad tie "aukstesni" Dievo zmones nusideda, o tu kadangi tik kazkur po ju, tai tau tipo nieko baisaus. Buk atvira, nes Dievas mato ir teis ne pagal zodzius o pagal gyvenima surista su tikejimu.



kam eini i foruma ir uzdavineji idiotiskus klausymus? pasidomek istorija ir suzinosi, cia ne istorijos pamokos aptarimas

kam eini i foruma ir uzdavineji idiotiskus klausymus? pasidomek istorija ir suzinosi, cia ne istorijos pamokos aptarimas
[/quote]
labai labai labai atsiprašau, kad atėjau į forumą,kad paklausiau, niekur nebuvo parašyta, kad draudžiama klausti, tai ir paklausiau. Bet daugiau taip nedarysiu būsiu gerutė ir nedrumsiu Jums šventos ramybės.

Nemalonu skaityti tokiu tonu parašytų komentarų... Bet kiekvienas kaip sugeba, taip rašo?
1. 12 galėjo būti bet kas. Kunigais gali tapti irgi bet kas. Pats rašai, kad iš minių ištikus išbandymui nelieka nieko, minios pasiklauso ir išsivaikšto. O paskui teigi, kad kiekvienas esame kunigas, kiekvienas esamė 12, tai kas gi tos minios? Jei Kristus būtų klausęs tavęs ir viską patikėjęs visiems, minios būtų išsivaikščiojusios, giliai širdyje būdami kunigais ir sau nuodėmes atleidinėdami, bet dabar apie jokį Jėzų niekas nieko nežinotų.
Jis išsirinko 12, nori būti vienu iš dvylikos - pasišvęsk tam, o ne būdamas minia manyk galįs nuodėmes sau atsileisti.
2. Aš pasaulietė, nes pagrindinis mano užsiėmimas yra šeima, visuomenei naudingas darbas. Tuo aišku darbuojuosi Dievo pasaulio gražinimui, kuriu jo bažnyčios mažiausiąją lastelę - šeimą, auginu Jam vaikus. Bet nesu Jo mokymo aktyvi skleidėja, nepašvenčiu tam viso savo laiko, aš šlovinu Dievą per paprastus darbus. Kristus mano gyvenimas, bet aš nedirbu, kad Jis taptų ir kitų gyvenimu, o kunigai tik tuo ir užsiima, kad daro taip kad Kristus taptų kiekvieno gyvenimu.
Kunigai atsisako savų interesų (šeimos, asmeninių patogumų ar turtų) ir pašvenčia visą save tam, kad skelbtų Jo mokymą visiems, kad ieškotų Jo paklydusių avių, pasirenka būti pasaulio druska... (Aišku yra tokių, kurie ne puikiausiai vykdo savo pasiryžimus, bet ir šeimos žmonės ne visuomet puikiai vykdo savo priedermes)
4. Man nėra paguoda ir malonumas, kad kunigai nusideda. Man lengviau jais būtų sekti, jei jie būtų tobuli šventieji, bet džiaugiuosi tuo, ką turiu ir nereikalauju iš Dievo, ko jis nelaiko būtinu man duoti. O pasimelsti už kunigus, kad jie nuolat šventėtų reikėtų kiekvienam.

1.As nerasiau kad kunigais gali tapti bet kas. Jokiu budu. Visi mes turime skirtingas dovanas ir skirtingai jas naudojam. Ir is kur tu istraukei apie nuodemiu atleidima tokia nesamone? Nuodemes atleidzia Dievas, bet tam tarpininkai - kunigai nereikalingi, yra tik vienas tarpininkas Kristus. Net ir nebunant kunigu Kristui reikia pasisvesti ir kasdien eiti su Juo.
2. Kaip tu budama pasauliete zadi uzauginti Jam vaikus kurie Juo seks? Kokiu pavyzdziu jie remsis? Mamos? Mamos, kuri i baznycia nueidavo kai rasdavo laiko tarp savo darbu? Nera skirtumo tarp kunigo ir paprasto zmogaus jei ziureti i gyvenima. Musu gyvenimas ir musu tikejimas turi eiti kartu, o ne atskirai. Viena darbai ar vien tikejimas neisgelbes. Musu gyvenimas turi liudyti Kristu. Ir kunigu cia isskirti nereikia, nes ir mes turi atsisakyti tam tikru malonumu, tam tikru dalyku tam, kad skirti laika bendravimui su kitais krikscionimis, skaitymui, dvasiniam augimui.
3.gerai jei tau nera, o kiti savo nuodemes apgyna pirstais badydami i tuos kunigus kurius nesuprantu kaip zeme nesioja

Jei bent kiek domėjaisi krikščionybe, turėtum žinoti, kad niekada nebuvo išpažinties "tiesiai Dievui". Pirmieji krikščionys turėjo viešą išpažintį (stačiatikiai, jei neklystu, praktikuoja ją ir dabar). Katalikai savotiškai pasilengvino ją, manydami, kad vieša išpažintis veda į pagundą kitus bendruomenės narius, palikdami nuodėmių išpažinimą kunigui, kuris seka tavo dvasinį gyvenimą, perspėja, jei tu ko nors savyje nepastebi, pataria, kaip vengti nuodėmių ar ydų. Tuo pačiu esi priverstas nusižeminti, nes kitam išpažinti savo menkumą nėra smagu, o argi puikybė nėra didžiausia nuodėmė? Manau, išpažintis kunigui primena žmogui, kad :

Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.(Lk 12, 2)

Mes labai stengiamės atrodyti geresni, nei esame ir daug mažiau stengiamės iš tikrųjų būti geresni. Ko gero daugelio nuodėmių nebūtų padaroma, jei tai tektų daryti viešai. Bet nuodėmė egzistuoja nepriklausomai nuo to, kiek žmonių apie ją žino, ji keičia pasaulį ir tų, kurie apie ją nenutuokia...

Su tavim betarpiškai sutinku, tik ramiai ramiai, mes čia nesipykstam ir pirštais į vieni kitus nerodom




Tu teisi, bet tik vienu atveju - Senajame Testamente taip ir buvo, buvo atnašaujamos aukos Dievui, vėliau tą darė kunigai už visos tautos nuodėmes. BET..tam ir buvo atsiūstas Jėzus, kad Jis būtų VIENINTELĖ auka už mūsų visų VISOS ŽMONIJOS nuodėmes, ir kad daugiau aukų nereikėtų Todėl kunigo kaip patvirtinimo, kad nuodėmės atleistos - nebereikia Jis kaip bažnyčios vadovas yra labai reikalingas, suteikti paramą savo bendruomenei, duoti patarimus, užjausti, pasimelst kartu su tuom žmogum ir t.t.
Aš kažkodėl įsitikinusi, kad labai didelė dalis katalikų į klausimą "Kas atleidžia nuodmėmes?" atsakytų - Kunigas. Bet įdomiausia kodėl taip yra? Kiek atsimenu tai kunigas suteikia "išrišimą" - kas yra nuodėmių atleidimas? Ir pasako kiek sukalbėti poterių kaip atgailą, ane? Tai vat įdomu kas jam suteikė tokius įgaliojimus, iš kur jis žino, už kokią nuodėmę - kiek maldų sukalbėt? Kodėl nėra skatinama nuoširdi atgaila be tarpininkų?
Taigi grįžtant prie išpažinties - Biblija teigia štai ką apie išpažintį:
1 Jn 1,9 "Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių."

Labiau mėgstu NT laikus (ST man ne toks artimas ). Kalbėjau apie pirmųjų krikščionių išpažinties būdą - viešą nuodėmių išpažinimą. Juk padaryta nuodėmė griauna ne tik mus, ji keičia pasaulį aplink mus, ji veikia žmones, esančius šalia mūsų, taigi ji nėra tik mūsų ir Dievo privatus reikalas. Kunigas, kaip žmogus pašventęs gyvenimą Dievui, yra tinkamas bendruomenės atstovas priimti mūsų atgailos pareiškimą. Ką jis skiria kaip atgailą, priklauso nuo išsakytų nuodėmių, nuo jo sugebėjimo pažinti žmogaus dvasią. Poteriai, tikrai menkiausia išeitis, bet, ko gero, kunigai taip nepasitiki penitentais, kad renkasi lengviausią išeitį. Beje, būtent per išpažintį atradau litaniją į Šventąją Dvasią (nuostabi malda), turėjau problemų, kai uždavė atlikti tam tikrą kiekį gerų darbų (labai jau sunku nuspręsti, ar tai geras darbas ar tavo krikščioniška pareiga ). Man išpažintis yra tikrai didelė pagalba dvasiniame gyvenime, be jos greitai tapčiau apsnūdusi, apdulkėjusi, kaip namai, kuriuose periodiškai nedaroma generalinė tvarka (sakysite, tvarkytis reikia kasdien ir nereiks generalinės, bet ar tikrai kasdien tvarkote namus nuo rūsio iki palėpės?)