Su vienomis seksas, o su kitomis ir santykiai?

O čia jau niekas nieko negalės patart. Aš manau, kad tai praktiškai neįmanoma. Kiti gal kitaip galvoja... Bet ir tema ne apie tai ir darbo diena baigėsi ... reik namo kulniuot.

As visada galvojau ir man bet taip yra, kad noriu buti su tuo zmogumi, su kuriuo man gera, malonu buti, jauciu jam kazkokius jausmus, o ne su tuo, kuris racionaliai pamascius tinka man savo pomegiais ar interesais Jausmais pasikliauju, o ne protu situo atveju Ir apskritai man idomesnis tiesiog "kitoks" zmogus. Nematau jokio tikslo ieskot tokio pacio kaip as
As galvoju, jei seksas geras, gera kartu, tai kodel negali buti ir siaip gera leisti laiko kartu?
O taip, vyrai kategoriski. Tik nesuprantu as to kategoriskumo. Nera prasmes jam
Nezinau, ar tai mano zmogu, ar ne. Pabandyciau - suzinociau, o dabar nei siokia, nei tokia situacija. Tas zinojimas ateina su laiku, pazistant zmogu ivairiose situacijose.
Papildyta:

Zinok, ir sunkiausia susitaikyti su tuo, kad taves nemyli. Gal cia kaip kazkas jau minejo, girdi tai, ka nori girdeti arba kitaip sakant, matai tai ka nori matyti ir pan., bet 100% nesu tikra, kad tikrai nerupiu, nesidomi manim ir pan. Nezinau, gal cia tikrai viltis - durniu motina, juk visada sirdy dar turi mazyte mazyte vilti... O tai ir skaudina labiausiai, blaskaisi ir nezinai, kaip cia yra. Tikriausiai buciau visiskai tikra, kad nerupiu, tada butu, aisku, sunku, skaudetu, bet kartu ir lengviau butu issikapstyti is sitos sumaisties, nes tureciau vienareiksmi aisku atsakyma. Dabar atsakymo nera. nesuprantu to zmogaus ir jo minciu. Pats bando manipuliuoti manim siekdamas savo tikslu, jam nepavyksta, tada iesko manes, bando palaikyt kazkoki kontakta, prasivercia pavydo gaideles ir pan. As turbut tik save apgaudineju, bet atrodo, kad matau is zvilgsnio jo dziugesi, ilgesi po to, kai ilgai nesimatom, jam smalsu, su kuo kontaktus palaikau, nori patikrinti telefona, glaustosi, pasiverzia svelnumas ir pan. dalykai. Aisku, nenoriu gyvent tusciom viltim ir rozinius akinius uzsidejus, noriu zinot kaip viskas yra is tikruju.

O jo tokia ir fraze buvo - "Mes netinkam vienas kitam". Tikom patikom, norejo susitikt, kviesdavo, siulydavo, planuodavo, o po to - bac mes netinkam vienas kitam Nu as nuosirdziai nesuprantu sitos frazes, jei su zmogum gera, malonu, nori buti su juo Nesuprantu to zmogaus rinkimosi protu, kazkokiais isskaiciavimais. Ir nesuprasiu. Ir pykstu del to. Ir dar buvo fraziu, kad jam reikia kazko panasesnio i ji. Po to kalbejo, kad tikisi kazka geriau sutikt su uz mane. Po keliu menesiu norejo pabandyt, bet turejo pasimatymu, tai nenorejo, kad butu nesusipratimu O as visada salia buvau, visada ieskojau, visada daug demesio ir pan. Man atrodo, iprato jis prie tos patogios pozicijos, kad visada yra kazkas salia. Tik man tas atsibodo, kai duodi, o negauni nieko mainais. Pasakysiu kiek egoistiskai ir gal nevisai graziai, bet as as viskuo geresne uz jo simpatijas - tiek isvaizda, tiek protu ir kt. dalykais. Skaudu tai, kad taves nevertina jis, kai vertina kiti aplinkui.

Jei jis aiskiai pasake, kad jus vienas kitam netinkat... Tai zinok, jam nei ,kad tu grazesne, seksualesne ar bet kokia esne uz tas jo simpatijas neimponuoja, reiskia jis ieskokazko kitko. Ir tose simpatijose turbut randa, tai ko nera pas tave... Visgi kaip ir kaip gali tau pasirodyt i keista vien buvimo kartu, jautimosi gerai ir pan neuztenka... Jei nera jam apie ka su tavim pakalbet, jei nera bendru temu, jei jis negali su tavim rast panasiu dalyku ar kt., tai nera ko cia stebetis. Beje gal tik cia tau gerai, o jam ne velnio negerai, jei taip pasake, o gal jam su tavim gerai buti kartu ir leist laika lovoj ir that's all Draugavau ir as su tokiu, kuris sake, man fainai su tavim, linksma ir lovoje buvo ok, bet nuo pradziu pasake, tu ne mano zmogus...Nu ir ka, sutiko jis SAVO zmogu pokeliu menesiu po musu draugystes, dziaugiuos uz jy... Dar ir dabar graziai draugauja, as po menesio irgi savo zmoguti sutikau ir visi laimingi, jokiu nuoskaudu...Viskas nuo pradziu buvo aisku... Nefantazuok per daug, jis zaidzia atvirom kortom, nori buti su juo, buk, bet ir zinok, kad labai mazai sansu,kas tu tapsi tuo zmogum, kurio iesko... Na nebent pastebes kazka pas tave uzslepto kas jam lb patiks

Sutinku - taip, zaidzia atvirom kortom. Tik nesuprantu, kaip jis gali buti toks tikras, ypac, kai pats pripazista, kad manes iki galo taip ir nepazista. Pora menesiu buvo gerai, buvo planai, demesys, o po to bac ir viskas. Taip nebuna! Negali viskas staiga imti ir pasibaigti. Ir ka reiskia - netinkam? Sakytu- tu man negrazi, nepatinki, nebutu apie ka kalbetis, bendru temu, nebutu traukos, nebutu smagu, nebutu dideles aistros - tada suprantu, viskas aiskiau nei aisku ir paciai jis nepatiktu. O dabar taip nera. Arba as visai nebesigaudau situacijoj ir savo jaumuose, visai nieko nesuprantu Jis sake, kad is isvaizdos jam patinku, esu grazi ir blablabla, o vat vidus mano nepatinka Nu kad cia nesamone, kaip jis gali zinot, kokia as, jei net nepazista taip tinkamai ir visiskai. As savo draugus pradejau pazint po keliu metu, tik tada pradedi suprast ir pazint kitus, kai isbandai juos visose situacijose, kelionese, tarp draugu ir pan. O tarp musu nebuvo tokio pazinimo gilesnio, tik pavirsutiniskas. Ir daug klaidu dariau pradzioj, kazkaip samoningai ar nesamoningai ji stumiau nuo saves, priestaravau jo nuomonei, isitikimams, zodziu, didinau atstuma tarp musu. O dabar yra kaip yra.
Ne, as nebusiu su juo tokiom salygom kokiom jis nori. Ta aiskiai pasakiau ir ne karta. Is pradziu nenorejo suprast, dabar jau pradeda tikriausiai.
Man skaudziausia ir nesuprantamiausia, kodel jis net nenori pabandyt. Kaip as galiu buti ne TAS zmogus staiga, jei anksciau mate many kazka TA Juk sutinki zmogui, kazkiek pabendrauji ir matai, ar jis, su kuriuo nori toliau bendrauti ar ne. Is pradziu viskas buvo tikrai gerai pora menesiu. O ne tai, kad iskart pasake, kad tu netinkama. tiesa sakant, as is pradziu galvojau, kad jis nera TAS Greiciausiai dar ir pati prisidejau prie to, kad taip neteisingai pakeitei apie mane nuomone ir dabar galvoja, kad mane pazista, zino, kokia as esu is tikruju

Tiesa, drauge sake, kad jos akimis jis dar toooks vaikas, dar jam uzaugti reikia. Sake, palik ji ramybej geriau. Po kokiu 5 metu dar gali visko buti.
O del to "tinkam netinkam", tai buvo jis susirades simpatija, kuri buvo TA ir planavo su ja draugaut ir t.t. Dar man pasakojo, kad jie su ja panasnesni nei kad mes, juo sieja bendri pomegiai, klausoma muzika ir pan. (cia po keliu savaiciu pazinties ), kai paklausiau, kokie tie pomegiai, laisvalaikio leidimo budai bendri, pasimete ir neatsake nieko. Kiek zinau, nieko jiems ir nesigavo, nors jis buvo tikras del jos. O mes tampomes jau daugiau nei metus. Nezinau, gal kazkas yra, jei tiek laiko bendraujam, o gal as tik per rozinius akinius viska matau?
Mano akim visi tie "tinkam netinkam"labai salygiski. Zmones issiskiria, nes pasako vienas kitam, kad nebemyli, po to vel ta meile atsiranda ir daug tokiu keistu, nepaaiskinamu niuansu. Taip kad as vienareiksmes nuomones siuo klausimu neturiu. Isliejau sirdi, nes per sunku viska laikyt savy.

Būna Ir gan dažnai Pora mėnesių... taigi tai taip mažai O po to dar beveik metus tampaisi ir vis tiek nenori suprasti, kad jis su tavimi nenori būti taip, kaip nori tu?
Netinkam šiuo atveju reiškia tai, kad tu netinki jam. Ir viskas. Ir nei išvaizda, nei protas, nei dar kažkas čia visiškai ne prie ko. Negi tai taip sunku suvokti?

Jis nežino kokia tu. Ir NENORI to žinoti. Nu tiesiog nenori.

Nifiga, neatstumsi to, kuris tave tikrai nori pažinti ir "prisijaukinti". Iš patirties žinau. O jei taip lengvai nusisuko, tai KAM TAU JIS? Negi tai paskutinis vyras žemėje?

O kam bandyti kažką? Kam švaistyti brangų laiką pabandymams, kai nuo pat pradžių niekas nesilipdė (du mėnesiai - tai ne pradžia, tai - nulis)? Ar jis sakė, kad anksčiau matė kažką TĄ? ar tu pati taip nusprendei dėl to, kad jis su tavim tuos du mėnesius pasitampė? Pati pamenu vaikiną, kuris sekiojo iš paskos ir vis norėjo "pabandyti" Nesuprato Jei aš su juo iš mandagumo normaliai bendraudavau, o dar neduok die paklausdavau kaip sekas, tai jis priimdavo kaip palankumo ir simpatijos ženklą... žiauru.



Nežnau ar jis vaikas. Bet pritarčiau tavo draugei dėl šito, kad tau reikia jį palikti. Ne dėl jo. Dėl savęs. užsisukai kaip voverė meilės - nemeilės rate ir nieko daugiau nematai. Švaistai brangų laiką. Negi tau savęs negaila?

Nepyk, tai buvo tik mano nuomonė

Man rodos, cia dabar "aklumo" stadija. Patarima turiu. Pasistenk apie jy negalvoti koky menesy ar panasiai, nesusitikineti ir siaip. Po menesio jau turetum plius minus matyti kas kaip

Nu bet ilgokai užsitęsusi

Todel, kad tampos, todel ir issitese, tegul pabando nebendraut ir jo nematyt ir geriau isvis negalvot

jinai pati turi suprast, kad laikas nutraukt santykius, ji supras kodėl, bet ji jo niekad nepamirš, vienišom naktim galvos apie jį, norėdama jam paskambint ar parašyt, nors ir žinodama, kad nebėra prasmės, kad niekada nebus su juo taip kaip norėtu kad būtų. Tiesiog reikia susitaikyt su ta mintim, pasilikt sau gražiausius prisiminimus ir pagaliau gyvent, pradėt gyvent, pradėt sypsotis ir dziaugtis, kad buvo proga susipazint su žmogum, kuris pakeitė tave, kuris privertė susimastyt ir tai yra geriausia ka jis galėjo duoti.....Žodziu...sorry..

Aciu uz jusu nuomones Nebendraujam jau nemazai laiko, paejom taska ta galutini, pradejau tvarkyti po truputeli mintis savo galvoje. Sutinku tikrai su Jusu mintimis. Negalvojau, kad galiu buti tokia akla ir nematyti, kas aplink dedasi. Ir gyvent tokia tuscia viltim... Na, yra kaip yra. Jau beveik isisamoninau, kad nebus nieko tarp musu. Skaudu, bet jau nebe taip, kaip buvo anksciau. Noreciau pabuti su juo kazkiek laiko vien tam, kad irodyciau, kad as esu verta daug ir kad daug geru dalyku, savybiu jis tiesiog many nemato. Is tikruju praejus tam visam jausmu ikarsciui susimasciau, kad jis niekada ir nebuvo tas, kokio as norejau/noriu, tiesiog tampemes tiek laiko, tiek laiko jis buvo neapsisprendelis, kad naturaliai prie zmogaus ipratau ir atsirado tie jausmai kazkaip netiketai. nors kai susipazinom, net minties tokios nebuvo, kad jis galetu buti mano draugas ar pan. Manau, many verda didziulis noras irodyt, kad as esu verta labai daug, o irodzius gal ir pati neabejociau savim, buciau visiskai tikra. Nemanau, kad cia kokia meile, meile visai kitas jausmas...
O siaip sunku suvokt, kad tas zmogus, kuris tau jaute simpatija, buciavo, glaude prie saves ir t.t. ir pan., norejo buti kartu, viena diena sugalvojo,kad as nesu jam tinkama Jei zmogus netinkamas, as iskart tai pajuntu ir suprantu, neduodu jokiu vilciu. O cia tikau ir patikau, o dabar Ir kam tada jis manes ieskojo, rasydavo, pavydedavo, stebedavo, kam mes susitikedavom, jei taip visiskai nieko per tuos mets tarp musu nebuvo? Jei visai nieko nebutu, su jokiu zmogum as nei karto nesusitikciau. Nzn, gal cia mano moteriska logika, gal vyrai masto kitaip...Man tikrai dar per sunku ta suprast, kad ir kaip keistai ar vaikiskai skambetu. Turbut man dabar pats sunkiausias metas, vos ne is proto kraustausi, nktim nemiegu, paskaitau sita skyreli ir dar skaudziau, sunkiau pasidaro, nors ir zinau, kad skaitau tiesa... Nieko, manau, viskas susigules many ir man bus lengviau toliau zengt i prieki
Hmmm..., as irgi zinau toki vaikina, kuris jau 3 metus sekioja is paskos, nes kazko tikisi. Man jis niekad nepatiko kaip vaikinas, jokiu vilciu nedaviau. Bet cia visai kitokia situacija nei mano ir to ano vaikino. Su tuo ir susitikinejom, ir jis laike save panele, kol as geda sakyt, bet nepasisiukslinau, ir jis tada pasake, kad su manim daug iskentejo ir tikisi, kad ir kitas mano vaikinas tai patirs Nebuvo ten taip baisiai kaip jam atrode, visas kaltes ispirkau, toliau bendravom, tik jis tokio bendravimo kaip pradzioje jau nebenorejo Manau, cia suveike ambicijos, isdidumas, nebenorejo kad butu taip, kaip buvo anksciau. O gal jausmai visai atsalo? As pastebejau, kad ir su kitomis jam pradzioj verda uraganai, o po to kaip viskas auringai prasideda, taip ir baigiasi...
Tikrai nenoriu saves apgaudinet, noriu po truputi suvirskint ta tiesa savy it zengt i prieki