Ar sveikas galėtų vesti neįgalią?

Tu esi šaunuolė, kad priimi brolio pasirinkimą! Ateity galėtum būti jam tikra parama!

O šiaip tai tik nuo dviejų žmonių priklauso. Patikėkit - sveikas vyras GALI mylėti neįgalią IR DAR KAIP!!! Ir labai bijo prarasti... Lygiai kaip ir sveika moteris... Jokio skirtumo. Tik nuo žmogaus tai priklauso. Esu tuo įsitikinus ir galiu savo nuomonę apginti.

O gal čia ir yra priežastis, kodėl vaikinas paliko? Gal tas vaikinukas irgi neturi ištvermės nuolat kartoti ir po daug sykių aiškinti? Gal jį apimdavo neviltis, matant tavo pačios nepakantumą? Ne kiekvienas pajėgus apsaugoti kitą nuo jo paties kompleksų.

Mano tetis sakydavo - niekada nevesciau neigalios. Bet jei mano sveika zmona taptu neigali - jos niekada nepalikciau.

Manyciau neigaliems idealiausia butu antros puses ieskoti tarp neigaliu taip pat.

As visada pasisakau uz lygiateisiskuma - grazus turetu buti su graziais, turtingi su turtingais, isilavine su isilavinusiais.
Pelene tik pasaka. Niekada nenoreciau jaustis prastesne uz savo vyra. O jei dar kada priekaistus tektu isgirsti, va kokia tave paeme Gera viska kurti kartu ir is meiles be jokiu iskaiciavimu.

Žinok, didžiausia problema yra pats gyvenimas, taip kad viena-kita papildoma problema reikalo nei pataisys, nei sugadins
O man kažkaip atrodo, kad tu galėtum gyvent su neprigirdinčiu žmogum - labai garsiai kalbi (iš tono matosi), tai jis tave išgirstų be problemų - taip kad jokių rūpesčių


Oi tikrai neblogai norėti sveiko vyro, kaip ir blondino ar briuneto, aukšto ar žemo - tai vis kūno ypatybės. Bet kartais taip atsitinka, kad mergina alpdavusi dėl aukštų mėlynakių blondinų ima ir išteka už žemaūgio juodaplaukio (ir juodaodžio kartais). Na ir kas? Ir nieko. Tiesiog įsimylėjo. O kai įsimyli ir myli, tai "velniop nueina aukštas menas" - visokie idealai. Sutinki tą vienintelį žmogų su kuriuo gera, išmainai idealą į adijalą, ir esi laiminga, net jei tas vienintelis - neįgalus.

O tu apskritai,ar esi bendravus su neįgaliu vyru?

Įtariu, ne. Todėl be jokios ironijos, visiškai suprantu, kad tau vien nuo minties būti šalia jo - gėda, šlykštu, nejauku. Man su nepažįstumu irgi būtų ir gėda, ir šlykštu, ir nejauku. Bet kai susipažįsti, tai viskas pasikeičia


Na, kiekvienas mes pasirenkam tai, ką norim. Kas vienam stabdis, tas kitam stimulas.
O šiaip, jei ne paslaptis, koks tavo lygis? Nes, pavyzdžiui, Bethovenas buvo kurčias, o Mikelandželas aklas - manau, tu iki jų nepatrauki


oi, tik nereikia idealizuoti. Negalia yra viena iš žmogaus ypatybių, kuri nebūtinai turi tapti jo tapatybe. Be savo negalios žmogus turi ir charakterį - oi kokį bjaurų kartais, kaip ir sveikaisis, beje; o kartais yra - nu tiesiog mielas malonus, puikus žmogus; dažniausiai - kaip ir daugelis - žmogus kaip žmogus, nieko ypatingo. Taip kad idealizuoti ir kalbėti apie ypatingas Dievo dovanas neįgaliesiems nereikia - tai vadinamoji pozityvi diskriminacija, bet kadangi vis tiek diskriminacija, tai vargu, ar maloni. O be to ir mitus kurianti.


nu būna tokių žmonių (paprastai labai silpnų ir kompleksuotų), bet prie ko čia negalia? Kad ja prisidengia situacijoj, kai nesijaučia tvirta? Negražu, aišku, ir pyktis tavo suprantamas. Bet tai juk papračiausia manipuliacija. Tačiau manipuliuojama ne tik negalia, bet ir vaikais, socialine padėtim ir t.t., ir t.t. Tiesiog yra tokių manipuliantų Bjaurūs tipai


Manai, kad su neįgaliu gali kurti šeimą tik savęs visai nevertinantis žmogus ir todėl jam siūlai pagalbą? Gražu, aišku. Bet gal jis vertina ne tai, ką vertini tu - tiesiog vertybių skirtumai - būna gi O gal tas, kuris myli neįgalų, kaip tik savim pasitiki, jaučiasi tvirtas, tai kaip jam to psichologo ir net psichiatro pagalba?


Tikrai?
O galėtum miegoti, mylėtis su vyru, kuris nelaiko šlapimo, po stuburo traumos, pavyzdžiui? Bučiuotis su nuolatinio seilėtekio kamuojamu žmogum? Nesakau, kad negalėtum. Nesakau, kad neįmanoma. Bet meilė, nugalinti barjerus nėra tik metafota - tai labai konkretu. Minėti dalykai tiesiog gali trukdyti kaip ir sveiko gražuolio ne vietoj vis numetamos kojinės... Todėl nereikia mistifikuoti. Meilė tai darbas - sunkus vienas kito priėmimas. Kartais jis nepavyksta.

Mano lygis žemas taip išeina. Nereikia man kurčiai aklų menininkų. Noriu turėti normaliai tvarkingą šeimą. Sveiko, mane mylinčio ir man saugią ateitį kuriančio žmogaus. Noriu su juo keliauti, mylėtis, eiti sportuoti..

Meskit į mane plytą, akmenį ar ką tik norit bet nepatikėsiu, kad sveikas gražus žmogus pasiryžtų visą gyvenimą šluostyti kam nors seiles nors ir mylimo žmogaus.
TOTALUS ABSURDAS

nemesiu aš į tave akmens, nes nėra už ką. Tai ko tu nori yra absoliučiai normalu, to nori daugelis, gal ir visi Tik manau, jog esi jauna, gal per jauna, kad suprastum, ką reiškia šluostyti mylimo žmogaus seiles. Įsivaizduok: šiandien tavo gražus, sveikas, sportuojantis, tave ir jūsų vaikus mylintis, turtingas tavo svajoniių vyras po 60 metų susirgs... Alzhaimeriu... Jam ne tik seilės tekės - jis tavęs nepažins. Tu jį paliksi? Nešluostysi seilių? Galbūt. Nors netikiu. Nes tada turėsi daugiau patirties - judviejų gyvenimo patirties. Tiesiog kartais taip atsitinka, kad šluostai (ar tau šluosto) ir nejauti, jog tai sunku, bjauru. Tai tavo žmogus ir tiek. Arba tu kažkam esi jo žmogus. Žmonės ne visada būna jauni... Negalia yra kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni ją patiria anksčiau, kiti vėliau...
Bet šiandien aš tau linkiu surasti tą, kurio ieškai. Ir dar linkiu, kad suprastum: ne visi ieško to paties Tik tiek.

Jabitute.. kas antras šiame forume tikriausiai kurčias (-ia)

SUVOKIU, kad po kokių 60 metų pati būsiu širdininkė, šlapimo nelaikanti moterėlė turinti prostatos nukamuotą seneliuką. Žinau, jog niekas neapsaugotas nuo avarijų, ligų, traumų jaunam amžiui.

Aš tik sakau, jog SVEIKAS JAUNAS ŽMOGUS vedantis/tekantis už NEĮGALAUS ŽMOGAUS turi kažkokių kompleksų, nusivylimų ir t.t. NEGALI taip būti, jog gražus, darbingas jaunuolis vestų bekoję merginą. Jei jau tokia santuoka, draugystė susikuria išvada viena- sveikasis yra arba nusivylęs ankstesniais ryšiais, yra kompleksuotas ir gerai jaučiasi tik su tragiškesniu už save variantu arba jis/ji yra visiška mėmelė su per ausis lipančiu altruizmu.

Daugiau veriantų nėra. Nebent pinigai...???

Mano mama buvo ir yra labai graži ir sveika. Tokia graži, kad daug mūsų miesto vyrų jai siūlė skirtis su tėčiu, iškart po vestuvių, susirgusiu labai sunkia psichine liga. Ji nepaliko tėčio. Visą gyvenimą, iki kol tėtis mirė ( susirgo vėžiu, teko ilgokai ir sunkiai slaugyti), mama juo rūpinosi, stengėsi, kad jis galėtų gyventi normalioj visuomenėj, saugojo jį. Mes, vaikai, taip pat labai mylėjom tėvelį, menkai tesupratom kaip mamai sunku. Juk reikėdavo ir vaistus sužiūrėti, ir kartais į ligoninę nenorintį paguldyti. Jis savo ligos ilgai nepripažino. Dabar manau, kad mano mama tiesiog mylėjo tėtį. Tikrai jį mylėjo. Ir jis ją. Gal todėl ta baisi liga taip smarkiai ir nepasimatė mums, vaikams, artimiesiems. Mano vyras puikiai sutarė su mano tėčiu, iki šiol netiki, kad jis sirgo TA liga . Taigi....Kartais, ir ne visai retai, sveiki gražūs žmonės gyvena ir tikrai myli neįgalų. Ir net seiles šluosto su meile.
Tiesa, po tėčio mirties atsirado mamos sena vaikystės meilė, jis laukė kol mama bus laisva. Nevedė. Ir....neilgai padraugavę, jiedu išsisikyrė. O jis- sveikas ir gražus

Beje, galėčiau ištekti už neįgalaus. Negąsdina manęs tai. Ir nesakykit, jog idealizuoju situaciją. Juk žinau ką reiškia gyvent su neįgaliu. Žinoma , nepykstu ant likimo, jog KOL KAS turiu sveiką, darbingą vyrą.

Gaži istorija. Bet visiškai ne į temą. Jūsų mama pamilo sveiką vyrą ir po vestuvių šiam pasiligojus atliko teisingos mylinčios žmonos vaidmenį. Saldu, gražu, puiku.

Tik klausimas.. Ar gražuolė Jūsų mama būtų tekėjusi už kvanktelėjusio žmogaus???

Visų pirma- mano mama nevaidino . Vaidmens ji neatliko. Ji mylėjo tėtį. Tai nėra saldu. Toks gyvenimas. Šizofrenija nėra ta liga, kuria susergama staiga. Tiesiog, iškart po vestuvių paaiškėjo, kad tėtis ja serga. Taigi, mama jau tekėjo už KVANKTELĖJUSIO.
Dėkui už dėmesį

O Tu pamąstyk, daugiau ir ilgiau pamąstyk - gal ką nors išmąstysi

Be to yra sena gera patarlė: nesistebėk niekuo, t.y. nespjauk į šulinį, nes gali tekti pačiam iš jo gerti

Ir vėl tas pats..
Tikiu, kad mylėjo..

p.s. Pati tekėtumėte už šizofreniko???
Papildyta:


Mano fantazija turi ribas visgi.. Nesupratau, nesuprantu ir nesuprasiu.