QUOTE(Maša @ 2005 06 07, 13:50)
O dėl brangumo - tai pažiūrėjau, kad savaitės kelionė su autobusu kainuoja apie 1000 Lt (aš čia apibendrintai), iš kurių kokias 4 d. būni pačiam mieste. Mums kainavo apie 1200 Lt/žm kelionė+nakvynė, bet keliavom komfortiškiau, lėktuvu, gyvenom centre, kur iki Notre Dame vos 10-15 min pėsčiom, ir prabuvom cielas 8 d., kas vis tiek buvo per mažai

Taip kad dėl brangumo galima ir pasiginčyti
Agneklimjan, o kurios Paryžiaus vietos tau labiausiai patiko? Eifelio bokštą pamenu, o kas dar?
Aš galvoju 2 savaitėms vežtis ~300Eu (čia viskam - nakvynei, maistui, etc), tiesa, dar nemažai trūksta, skolinsiuosi. Manau, kad užteks, kaip nors pragyvensiu. O varysiu autiku. Jau tėvus informavau, vaiką tam laikui prirašiau atostogaut, bet vyrui kol kas nerizikuoju sakyt

.
Man irgi labiausiai patiko tas "tikras", ne paradinis Paryžius. Eifelis, aišku, patiko (ne tik dėl to, kad "Suktinį" maukiau viršūnėj

), šiaip ar taip simbolis didžiausias, o kur aukščiau palipus ir dairaisi, ar jį pamatysi. O mano nenusibostanti kasdienybė žiemą buvo Notre Dame, tos šviesios šaltos kvepiančios siauros gatvelės, krantinės, Lotynų kvartalas, bandelinės (jau rašiau, kad vieną geriausių jausmų savo gyvenime patyriau, kai, išeidama iš namų, tiesiog praplauki pro bandelinės kvapus - nu numirt gali iš gerumo

); kiti keleliai sukosi Montmartre, įsimylėjau tuos laiptus, kurių foto įdėjau. Atvirai pasakius, net nežinau, kokią vieną vietą išsskirt - tiesiog visokie kiemai, gatvytės, krantinės. Viena tokia "įrėminta", uždara gatvelė 4 arr. man labai ypatinga (bet čia "ne viešumai"

). Naktinė Notre Dame su savo žibintais -

Apskritai prisiminus pulsas padažnėja (o va, kai apie diedą pagalvoju, tai tik pagalvoju, reiškia, bet kokio ultimatumo atveju mano pasirinkimas būtų ne vyrelio naudai

). O naktiniai pasivaikščiojimai per pusę Paryžiaus

Dar neseniai žiūrėjau filmą "Pont-Neuf meilužiai", tai net apsižliumbiau

Nu žinok nežinau - reikia man viso to, reikia, užtat ir skolinuosi kaip durnė, važiuoju, kad galėčiau vėl atrast TĄ gyvenimą. Man tiesiog reikia

.
p.s. ką tik su vyru ir su švogeriu susiėdžiau - kaltina mane, kad iniciatyvos nerodau, darbo normalaus nesusieškau, o aš pasakiau, kad ieškau visur, o jei tik pasitaikys galimybė Prancūzijoj dirbt, tai į viską spjausiu. Tai va, dabar rašau žinutę, o ant manęs "lietuvių išmintis" krenta

. Žodžiu, mano reziumė - man reikia prancūziško gyvenimo, tos kultūros ir dėl tokios galimybės galėčiau be graužaties labai daug ką paaukot.

Baisu...
joie de vivre