Nu, Maša, tik jau nesijaudink ir nenusivilk dėl kalbos

Tu tikra optimistė, jei manai, kad gali po trumpo mokymosi su "gyvu" prancūzu laisvai šnekėt - aš prancūzinuosi jau 12 metų (neįskaitant mamos bandymų mokyt pradinėse klasėse), bet neraudonuoju ir perklausiu, jei nesuprantu tų jų šaradų

. O šiaip jau prancūzai mielai pakartoja ar lėtai išaiškina tau kažką vien dėl to, kad tu BANDAI šnekėt jų kalba, tuo labiau, jei esi tik turistas, o gerbi jų kultūrą

. Aš kartais irgi "nifiga" nesuprantu, svarbiausia nekompleksuot ir toliau varyt - mane tik labiau užveda. Blogai tik tai, kad jei tu net ir baaaaisiai nusišnekėsi, tavęs nepataisys ir neakcentuos klaidų (nežinodama ir toliau tas pačias klaidas darai). Daugiau ryžto

. Ir nesustok mokytis (aišku, kursai nepamaišys), o jei tikrai labai užsidegsi prancūzavimu, tai susitiksim frankofonų renginiuose
p.s. šiaip, jei nesuprasi, ką tau suburbės, nesijaudink - pakartos ar persakys angliškai, bet jau visai kitoks (žinoma, geresnis) požiūris į tave, o ir pačiai faina paburbuliuot prancūziškai

. Ne kartą sakiau, taigi pasikartosiu, kad kai šneki prancūziškai, toks jausmas, kad burnoj šokoladas, atrodo, jauti tą saldumą, kiekvieną žodį kaip gabaliuką, ir norisi vis daugiau, daugiau
joie de vivre