Įkraunama...
Įkraunama...

Pneumo-23

Mes kaip tik ėjome pas pulmonologa. Tai jau jo nuomonė buvo tokia apie Pneumo23 skiepa: Jei vaikas daug serga bronchitais, kvepavimo ligų uždegimais, ar sirgo plaučių uždegimu- šis skiepas tikrai rekomenduojamas. Bet juo reikia skiepytis tik RUGPJUČIO MENESI!!!!!!!!!!!!!!!!! Tada jis efektyviausiai veikia! mirksiukas.gif
Atsakyti
skirtingai tie daktarai sako,isvis geriausia skiepitis vasara kai tokiu virusiniu ligu bacilos nebuna aktyvios,bet kad nustatytas menuo tai net biski juokas ima blink.gif mano drauges skiepijosi praitu metu birzeli ir viskas jei buvo Ok,nesirgo tiek baisiai kaip rudeni ir ziema
Atsakyti
o kuom idomu geriau skiepyt, pneumo ar nuo gripo
jei vaikas daznai sloguoja, kosti, lanko vadinasi darzeli biggrin.gif
bet plauciu uzdegima gal turejom pries 2 metus (nedaeidavom iki to)
va ir metausi, RB nepadejo mums visai schmoll.gif
Atsakyti
Mums irgi RB nepadejo visai schmoll.gif O vat Pneumo23 paskiepijom šį sausį, ištaikėm, kai turėjom auklę ir mėnesį nesirgom, tai tfu tfu tfu bet nuo to karto slogos ir gerklės raudonumai iki bronchitų nebedaeidavo thumbup.gif
kad tik neprisišnekėjus doh.gif nes du metus sirgo manoji juodai ir astmą pripaišė ir t.t. į darželį po tris dienas teeidavo verysad.gif
Atsakyti
Mums pulmonologe pasisiule pasiskiepyti, nusprendem skiepytis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(cola @ 2008 04 29, 12:53)
o kuom idomu geriau skiepyt, pneumo ar nuo gripo
jei vaikas daznai sloguoja, kosti, lanko vadinasi darzeli  biggrin.gif
bet plauciu uzdegima gal turejom pries 2 metus (nedaeidavom iki to)
va ir metausi, RB nepadejo mums visai  schmoll.gif


jei vaikas serga tik virusinėmis infekcijomis, užteks ir gripo skiepo mirksiukas.gif o jei tikrai esat sirgę plaučių uždegimu, geriausia būtų pasiskiepyti nuo pneumo ir gripo prieš ligų sezoną ax.gif
Atsakyti
Nuomoniu daug rolleyes.gif Mano mazasis pirma karta plauciu uzdegimu susirgu balandzio men., atrodo pasveiko. Drauge pasiule pagalvot apie si skiepa. As kaip ir galvojau, bet per tuos mastymus , susirgo dukra plauciu uzdegimu, o is paskos vel mazius( antra karta plauciu uzdegimas doh.gif )Dabar man net nekyla abejoniu del sio skiepo: tik pasveiks( rekomenduoja menesi po ligos) ir keliausim. Labai noretusi, kad tas skiepas nors kazkiek padetu smile.gif
Atsakyti
Na cia matomai, kaip kam tas skiepas suveikia g.gif Deja mum jis nepadejo, seniau sirgom maziau, o si pavasari visiskai neislipam is ligu, as jau gailiuosi, kad skiepijau, daugiau gyvenime jokiu tokiu skiepu. Tik sloga ir is kart kosulys, toks jausmas, kad tas skiepas suveike atvirksciai, nepadejo, o pablogino. Neapsigaukit mamos, nero jokios garantijos, kad jis pades, o ne pabloges. Dabar savo vaika stiprinu tik hemopatiniais vaistukais, daugiau jokiu nesamoningu skiepu... Na bet, cia tik mano nuomone ir asmenine patirtis... Gal kitiem kitaip...
Atsakyti
Kvėpavimo takų ligos ir vakcinos


Į klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS.

Kaip išvengti gripo, pneumonijos, epiglotito?

Gripo, pneumonijos, arba plaučių uždegimo (tik to, kurį sukelia daug porūšių bakterijų, pavadintų pneumokokais (mediciniškai - Streptococcus pneumoniae)), epiglotito (antgerklio uždegimo), kurį dažniausiai sukelia bakterija Hemophilus influenzae, padeda išvengti skiepai.

Suaugusiųjų ir vaikų plaučių uždegimą sukelia ne vien tik minėtos bakterijos. Jį gali sukelti ir kitos bakterijos, nuo kurių skiepų dar nėra. Plaučių uždegimas gali būti gripo komplikacija.

Antgerklio uždegimu ir kitomis ūminėmis peršalimo ligomis, pvz., ausų, trachėjos, bronchų, plaučių uždegimu dažniausiai suserga vaikai.

Vadovaujantis Lietuvos skiepijimų kalendoriumi skiepijama poliklinikose, vaikų konsultacijose, pirminės sveikatos priežiūros punktuose, respublikiniame imunoprofilaktikos centre, taip pat skiepija privačiai dirbantys gydytojai.

Kada ir kiek kartų patariama skiepytis gripo, Hemophilus influenzae, pneumokokine vakcina?

Kiekvieniems metams (sergamumo sezonui) gripo vakcinos kuriamos atskirai, nes keičiasi sukėlėjai. Todėl kiekvienų metų rudenį, geriausiai rugsėjo-spalio bei lapkričio mėn., vakcinuojama (skiepijama) pakartotinai. 6-36 mėn. amžiaus vaikai, lankantys ikimokyklines vaikų įstaigas, vakcinuojami 2 kartus, kiekvieną kartą įšvirkščiama po pusę dozės. Tarp dozių įšvirkštimo turi praeiti 4-6 savaičių pertrauka. Geriausia nelankančių ikimokyklinių įstaigų vaikų iki 36 mėn. amžiaus apsauga nuo gripo - laiku atliktas visų suaugusių ir vyresnių brolių, seserų, kontaktuojančių su mažyliais, skiepijimas.

Vaikams, nuo 36 mėn. amžiaus, ir suaugusiesiems švirkščiama viena dozė vieną kartą. Galima skiepyti ir prasidėjus epidemijai, tačiau tada apsauga gali būti silpnesnė. Paskiepijus imunitetas susidaro per 2 savaites.

Nuo Haemophilus influenzae tipo  infekcijos (Hib) ir nuo kitų infekcijų vakcinuojama vadovaujantis Lietuvos skiepijimų kalendoriumi tris kartus 3 mėn., 4,5 mėn., ir 6 mėn. amžiuje. Pradėjus vakcinuoti vėliau (ne pagal kalendorių), t.y. 6-11 mėn. amžiuje, įšvirkščiamos 2 dozės su 1-2 mėn. pertrauka, o praėjus 12 mėn. po paskutinio vakcinos įšvirkštimo sušvirkščiama stiprinamoji dozė. Kai pradedama vakcinuoti 1-5 m. amžiaus vaikai, švirkščiama 1 dozė. Vyresni nei 5 m. amžiaus vaikai vakcinuojami tik tie, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Pneumokokine vakcina Pneumo 23 vakcinuojami tie, kurie gali susirgti pneumokokų (Streptococcus pneumoniae) sukeltomis ligomis, kurių imunitetas yra pažeistas. Tai sergantieji:

- lėtinėmis širdies, kepenų, inkstų bei virškinamojo trakto ligomis;
- recidyvuojančiomis (pasikartojančiomis) ir lėtinėmis plaučių ligomis;
- dažnai sergantys ūminėmis kvėpavimo organų ligomis, kurios užtrunka ilgiau nei būdinga ligai;
- gyvenantys uždaruose kolektyvuose;
- gydomi imunitetą slopinančiais vaistais;
- ruošiami sunkiai operacijai, pvz., blužnies pašalinimui.

Vaikai iki 2 m. nevakcinuojami. Vyresnio amžiaus vaikai ir suaugusieji vakcinuojami kartą per 3-5 metus. Gali būti paskirta su kita vakcina, pvz., gripo, tik švirkščiama į kitą vietą.

Ką galite pasakyti apie vakcinas? Ar pacientas gali pasirinkti vakciną?

Lietuvoje yra registruotos šios vakcinos nuo gripo: Influvac, Fluarix, Vaxigrip. Visos šiuolaikinės vakcinos yra saugios ir atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos (ES) seroprotekcijos bei serokonversijos standartus.

Vaikus gripo vakcina galima skiepyti kartu, t.y. tą pačią dieną su kitomis jiems rekomenduojamomis vakcinomis.

Povakcininės reakcijos, tokios kaip karščiavimas, negalavimas (įvairiai pasireiškiantys), vietinis skausmingumas, paraudimas, patinimas, nedažnos. Vakcinose nuo gripo nėra gyvų gripo virusų, todėl jos negali sukelti ūminės kvėpavimo organų ligos (“peršalimo ligos“). Ypač tai pasakytina apie subvienetines, pvz. Influvac, vakcinas.

Nuo Haemophilus influenzae tipo  infekcijos (Hib) saugo šios vakcinos: Act-HIB, ir Hiberix vakcinos. Jos yra saugios, veiksmingos, povakcininiai simptomai reti ir nesunkūs. Dažniausi povakcininiai simptomai: nedidelis skausmingumas, paraudimas bei patinimas vakcinos įšvirkštimo vietoje pasitaiko 5-30 proc. paskiepytųjų. Jie praeina per kelias dienas. Haemophilus influenzae tipo  vakcina įeina ir į kombinuotų vakcinų sudėtį.

Nuo pneumokokinės infekcijos Lietuvoje yra registruota vakcina Pneumo 23, t.y. pasiskiepijus ja apsisaugoma nuo 23 bakterijos pneumokoko porūšių.

Taip norintieji pasiskiepyti gali pasirinkti vakciną. Už visas minėtas vakcinas moka pacientas, nes valstybė vakcinacijų nedotuoja.

Kokios yra skiepijimosi kontraindikacijos? Kada negalima skiepytis nuo minėtų infekcijų?

Skiepijimo kontraindikacijos yra aprašomos kiekvienos vakcinos instrukcijoje. Jos nurodymai yra be jokių išimčių vykdomi. Medikas, vadovaudamasis vakcinos instrukcija, atvykusio pasiskiepyti paciento visuomet privalo pasiteirauti apie jo sveikatos būklę bei persirgtas ligas.

Vienintelė absoliuti kontraindikacija gripo vakcinai yra sunki sisteminė alerginė reakcija po anksčiau įskiepytos gripo vakcinos. Gripo vakcinomis neskiepijami vaikai ir suaugusieji tuo metu, kai serga ūminėmis ligomis.

Haemophilus influenzae tipo  vakcina neskiepijama, kai žinoma, kad anksčiau paskiepijus išsivystė sunki alerginė reakcija (o tai būna itin retai), taip pat neskiepijami alergiški mielėms asmenys. Neskiepijami vaikai, kai jie serga ūminėmis ligomis, pvz., karščiuoja, viduriuoja.

Kontraindikacijos vakcinai Pneumo 23 yra tos pačios kaip ir kitų aukščiau minėtų vakcinų.

Ar yra visiškai nepavojingų vakcinų?

Absoliučiai nepavojingos vakcinos nėra. Visi žinome, kad kiekviena taisyklė turi išimtį. Vakcinos nuolat tobulinamos - didėja jų saugumas ir efektyvumas.

Kas geriau bei saugiau susirgus - skiepai ar antibiotikai?

Antibiotikai neveikia gripo virusų. Vienintelė veiksminga jo profilaktikos priemonė - skiepai. Gripui gydyti pirmomis ligos valandomis bei pirmą parą itin veiksmingas Lietuvoje registruotas vaistas Relenza. Jis veikia A ir B gripo virusus, skiriamas nuo 12 metų. Prieš gydantis šiuo vaistu būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Gydymas antibiotikais yra brangesnis „malonumas nei vakcinų nuo Haemophilus influenzae ar Pneumo 23 kaštai. Be to, yra žinoma, kad antibiotikai nestiprina imuniteto, gydantis jais yra neretos nepageidautinos reakcijos. Aptikta, kad vakcinuotiems nuo minėtų infekcijų mažiau skiriama antibiotikų.

Kiekvienais metais pasiskiepijusių nuo minėtų infekcijų skaičius Lietuvoje didėja, nes vis daugiau šalies piliečių suvokia vakcinacijos naudą.


Papildyta:
Skiepijimai neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, artėja ir poliomielito eros pabaiga, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi šiuolaikinė pasiutligės profilaktika, vis daugiau paskiepijama prieš erkinį encefalitą, virusinį hepatitą B, virusinį hepatitą A, vidurių šiltinę ir daugelį kitų ligų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pereita prie europinės vakcinacijos standartų.

Šiandien valstybė rūpinasi, kad vaikai nemokamai būtų paskiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, parotito, raudonukės Haemophilus influenzae -b infekcijos ir tuberkuliozės, kūdikiai nuo 1992 metų vaikai pradėti skiepyti nuo raudonukės, o nuo 1998 metų į programą įtraukti skiepai nuo hepatito B visiems naujagimiams.

Haemophilus influenzae – b /Hib/ sukėlėju, užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, epiglotitu, recidyvuojančiu bronchitu pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašiniu keliu. Hib paplitusi visame pasaulyje. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai, bei vyresnio amžiaus žmonės. Iki masinės imunizacijos pradžios, JAV Hib paplitimas siekė 100 susirgimų 100 000 vaikų iki 5 metų amžiaus tarpe. Apie 60 proc. iš jų sirgo pūlingais meningitais, mirtingumas nuo kurių siekė 3-5 proc., o 20-40 proc. persirgusiems likdavo ilgalaikių neurologinių ar klausos pažeidimo pasekmių. Europoje Hib epidemiologinė situacija buvo panaši. Šiuolaikinės Hib vakcinos yra itin saugios ir efektyvios. Povakcininiai reiškiniai esti labai nežymūs, paskiepyti įgyja patikimą imunitetą. Nuo 2004 metų Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje skiepai nuo Hib yra atliekami nemokamai nuo 2 mėn. amžiaus.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, siekiant apsisaugoti nuo įvairių infekcinių ligų, patartina vartoti specifinius medikamentus maliarijos profilaktikai, vakcinuotis nuo difterijos-stabligės, geltonojo drugio, choleros, poliomielito, vidurių šiltinės, hepatito A ir hepatito B, meningokokinės infekcijos A ir C tipų. Vakcinavimo sertifikatas yra vienintelis dokumentas, kurio reikalaujama vykstant į nepalankias šalis ar tranzitu per jas. Ypatingas dėmesys atkreiptas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Turizmo agentūroms tenka atsakomybė perspėti keliaujančius, kad pasiskiepytų nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų iš anksto. Jeigu skiepijamasi paskutinę dieną prieš kelionę, organizmas nespėja įgyti imuniteto. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius parodymus.

Kiekvienas žmogus turėtų būti paskiepytas nuo difterijos-stabligės, taip išvengiama difterijos sunkių susirgimų ir mirties nuo stabligės traumų atveju. Imunoprofilaktinės priemonės gali sąlygoti palankią epideminę situaciją tik tada, jeigu jų pagalba sukuriamas ne mažesnis kaip 96-98 proc. kolektyvinio imuniteto lygis. Skiepijimų rezultatai akivaizdūs. Susirgimų difterija banga Lietuvoje atslūgo, tačiau bet kada galime laukti difterijos protrūkio Lietuvoje, nes praėjo 10 metų po paskutinės kampanijos skiepijimų nuo stabligės-difterijos. Persirgus difterija, patikimas antitoksinis imunitetas nesusidaro, šie asmenys skiepijami bendra tvarka.

Deja, net ne visi gydytojai žino, kad Lietuvoje jau yra vakcinos nuo vėjaraupių, nors vėjaraupiai labai paplitusi liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas /VZV/. Ja lengva užsikrėsti,kadangi infekcija labai laki. Vėjaraupiais serga kūdikiai, vaikai ir suaugusieji. Kuo ligonis vyresnis, tuo liga sunkesnė. Pasveikus, virusas gali išlikti organizme ir suaktyvėjus sukelti ligą, vadinamą herpes-zoster (juosiančiąją pūslelinę), pasireiškiančią skausmingu pūsliniu bėrimu. Poherpetinė neuralgija trunka nuo kelių mėnesių iki metų žaizdoms sugijus. Ypač pavojinga, kai pažeidžiama akies ragena. Tokiais atvejais galima apakti. Specifinis priešvirusinis gydymas labai brangus ir nepakankamai efektyvus.

Bakterija Streptococcus pneumoniae-pneumokokas, labai svarbus ligų ir mirties etiologinis faktorius. Pneumokokinė pneumonija rimta ir plačiai paplitusi liga, kurios baigtis gali būti ir fatališka. Kasmet JAV nuo pneumokokinių infekcinių ligų miršta 40 000 žmonių (serga 500 000 žmonių), vien pneumokokiniu meningitu serga 6 000. Ligą sunku diagnozuoti ir gydyti. S. pneumoniae plačiai paplitęs ir lengvai oro lašeliniu keliu perduodamas patogenas. 30 proc. sveikų suaugusiųjų bei 60 proc. vaikų nosiaryklėje yra pneumokokų. Lokalus sukėlėjo plitimas iš viršutinių kvėpavimo takų gali sukelti faringitą bei viduriniosios ausies uždegimą. Vyresnio amžiaus žmonėms didėja rizika susirgti sunkia pneumokokine infekcine liga. Didelis mirtingumas susijęs su pneumokokine pneumonija. Šiandien pasaulyje plačiai vartojama II kartos 23-valentės pneumokokinės vakcinos, tai „Pneumo 23“ vakcina (pranc.). Vakcinoje „Pneumo 23“ yra 23 serotipai, kurie veiksmingi nuo 85 proc. patogeninių pneumokokų. Tai gerai toleruojama vakcina. Po 8 dienų po skiepijimo atsiranda pakankamas antikūnų kiekis ir patikima apsauga išlieka 5 metus. Šia vakcina skiepijama nuo 2 metų amžiaus.

Virusinis hepatas B – devintoji mirties priežastis. Pasaulis kenčia nuo hepatito B, kuris įgyja vos ne epidemijos mastą. Hepatito B virusu užsikrečiama hematogeniniu, lytiniu keliu, per kraują, spermą, makšties sekretą, seiles. Virusas labiau atsparus išorinėje aplinkoje, jis yra 100 kartų atsparesnis už ŽIV virusą. Kiekviena pasaulio valstybė turėtų surasti lėšų VH–B vakcinacijai, nes gydymo išlaidos didelės ir kol kas nepakankamai efektyvios. Šios ligos išvengti galime.

Vakcinos veiklioji medžiaga yra genoinžinieriniu būdu pagamintas hepatito B viruso paviršinis antigenas. Vakcina prieš hepatitą B nėra susijusi su žmogaus krauju arba kraujo produktais. Vakcinos imunogeniškumas siekia 95-98 proc., vakcina labai gerai toleruojama. Skiepijama trimis injekcijomis, tarpas tarp I-os ir II-os dozės 1-3 mėn. Trečia injekcija atliekama po 6 mėn. nuo pirmos injekcijos, vienkartinės-palaikomosios (busterinės) dozės kartojamos kas 5 metai.

Skiepijama nuo pavojingos meningokokinės infekcijos A ir C tipų. Lietuvoje registruotos dviejų tipų vakcinos, (polisacharidinė A+C ir Neis-Vak-C. Šios vakcinos neapsaugo nuo B tipo ligos sukėlėjo, tačiau mūsų sąlygomis meningokokinės infekcijos riziką sumažina maždaug du kartus. Europoje dažniausiai paplitę B ir C meningokokinės infekcijos tipai, Afrikoje – A, nuo kurio nemažai miršta žmonių. Vakcinuoti galima vaikus nuo 2 metų amžiaus. Dar nėra sukurta vakcina nuo B tipo.

Nuo pasiutligės rekomenduojama profilaktiškai pasiskiepyti rizikuojantiems susirgti šia liga asmenims-kailiadirbiams, iškamšų meistrams, veterinarijos specialistams, vykstantiems į endemines zonas. Profilaktiškai atliekamos 3 dozės per vieno mėnesio laikotarpį, vienkartinė busterinė dozė atliekama po metų, sekančios revakcinacijos kas 5 metai po 1-ą dozę. Ypač aktuali vakcinacija nuo pasiutligės keliautojams (turistamas) į endemines šalis. Ekstraprofilaktikai atliekamos 5 dozės per vieną mėnesį.

Gripo vakcina, pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijas, gaminama prognozuojamiems sezono gripo viruso tipams. Gripas sunkus susirgimas, neretai lydimas sunkių komplikacijų. Amerikos širdies ligų asociacija paskelbė, kad vakcina nuo gripo gali labai sumažinti riziką susirgti širdies ligomis. Net 67 proc. patirdavo pakartotinius širdies ploto skausmo priepuolius (arba net miokardo infarktus) po to kai persirgdavo angina arba gripu. Išvada labai paprasta – geriau pasiskiepykite nuo gripo, ypač jeigu širdis yra silpna.

Skiepyti gali tik specialistas, turintis licenciją, poliklinikoje, privačiame skiepų kabinete arba įstaigos administracijos pakviestas į darbo vietą. Prekiauti vakcinomis vaistinėse draudžiama. Laisva prekyba vakcinomis pažeistų ir šalčio grandinės principą. Pravartu turėti skiepų pasą, kuriame užfiksuotos visos vakcinacijos. Tarp skirtingų skiepų turi būti išlaikyti atitinkami intervalai, nesilaikant neįgyjama tinkamo imuniteto. Skiepytis patiems jokiu būdu negalima. Vakcina yra ypatingas preparatas, juo gali skiepyti tik tam darbui paruoštas medicinos darbuotojas.

Pravartu skiepytis silpnesnės sveikatos žmonėms. Dar gaji nuomonė, kad negalima skiepyti sergančiųjų diabetu, pielonefritu, atopiniu dermatitu ar kitomis lėtinėmis ligomis. Kontraindikacijų skiepams beveik nėra, nebent piktybiniai augliai, todėl skiepytis turėtų visi didesnę riziką turintys žmonės senyvo amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys daug vaistų. Išleidžiamos lėšos vakcinacijai kur kas mažesnės negu lėšos išleidžiamos ligonio gydymui ir jų kaštai prie atskirų infekcijų yra 10-17 kartų mažesni.

Neretai nedrįstama skiepytis, nes galvojama, kad skiepai gali sukelti vieną ar kitą ligą, pakenkti sveikatai. Tokios baimės nepagrįstos. Vakcina negali sukelti ligos, nes joje nėra gyvo sukėlėjo. Manau, kad dar labai trūksta informacijos, vyrauja nuostata – „aš nesusirgsiu, susirgs kažkas kitas“, be to į daugelį susirgimų žiūrima kaip į lengvą ligą, kaip pvz. gripas, vėjaraupiai, raudonukė, kiaulytė. Šie žmonės labai klysta. Neretai gripas sukelia rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, miokarditą, bronchitą, encefalitą, pielionefritą ir pan. Nėščia moteris nesirgusi ir nepakankamai paskiepyta nuo raudonukės, kontaktavusi su sergančiu raudonuke, gali pagimdyti kūdikį su širdies yda, kita patologija. Susirgti parotitu (kiaulyte) ypač pavojinga berniukams, ypač vyresniame amžiuje, ko pasekoje gali išsivystyti sėklidžių uždegimas, sąlygojantis tolimesnį nevaisingumą.

Jadvyga Malukienė
Gydytoja epidemiologė


--------------------------------------------------------------------------------


Viršun




Puslapis atnaujintas 2006.08.24


Atsakyti
Skiepysiu maze po poros dienu ir as thumbup.gif manau kad blogiau tai tikrai nebus lotuliukas.gif nieko nera baisiau kai vaikas per du menesius sugeria 3 butelius antibiotiku doh.gif
Atsakyti
as ir vis nezinau skiepyt ar ne, tik zinau kad mums sugerus rybomunila turi praeit ne maziau 6 men, kad galetume pneumo skiepytis

visgi tu bacilu tiek daug yra, zinok butent kuom apsikrete vaikas ir koks skiepas padetu g.gif

net ir nezinau pageretu mums ar ne po skiepo (tikrai stebuklo nesitikiu), bet taip noretusi rolleyes.gif
Atsakyti
Pries savaite skiepijau savo mazaji, skiepu poveikio jokio nebuvo, o kaip bus toliau:sirgsime ar ne ateitis parodys.Jei rimtai tai rudens ir ziemos nelaukiu, nes sergame ir sergame doh.gif
Atsakyti