Teisybe,turbut tik 1 vaikas is 10 nebuvo nuo ko nors nukrites.Maniske taip pat nukrito nuo lovos,bet pati buvau kalta,kad pasodinau arti lovos krasto.Niekada to sau neatleisiu.Nusisukau paimti sauskelniu ir girdziu BUM!!!! Kosmaras,visa pradejau drebeti,staigiai paemiau ant ranku,o ta vargsiuke verkia,asaryte riedejo kaip zirniai.Tiksliai nemaciau ar ant galvytes nukrito ar ant sonelio.Tik dekoju Dievui,kad viskas laimingai pasibaige!!Brangiosios,saugokit savo angeliukus,nes nevisada gali laimingai baigtis.Nuo tos dienos,saugau ja kaip savo aki.Niekur nebepalieku be apsaugos.
QUOTE(SuperBaba @ 2006 03 06, 23:20)
Palieki ant lovos, nusisuki ko nors paimt ar panasiai, o jis vartaliukas apsivercia ir bum nuo lovos 
arba
Taviskis dar maziukas, bet kai mokes apsiversti, saugok
arba Taviskis dar maziukas, bet kai mokes apsiversti, saugok
Vat vat - būtent - akimirkai palieki ant lovos PATIES VIDURIO... Sugeba nuropoti ar nusiridenti dievai žino kokiais būdais... O dar aš kai tokia stradalcė, tai po to pergyvenu gal savaitę, vis prisimindama visokiausias girdėtas baisias istorijas, kaip po galvos traumos vaikui auglys galvoj išsivystė ar epilepsijos priepuoliai prasidėjo
...
QUOTE(leputė @ 2006 03 15, 10:31)
Vat vat - būtent - akimirkai palieki ant lovos PATIES VIDURIO... Sugeba nuropoti ar nusiridenti dievai žino kokiais būdais... O dar aš kai tokia stradalcė, tai po to pergyvenu gal savaitę, vis prisimindama visokiausias girdėtas baisias istorijas, kaip po galvos traumos vaikui auglys galvoj išsivystė ar epilepsijos priepuoliai prasidėjo ...
...tai vat butent. manoji kai nukrito, neurologas paziurejes nuotrauka, pasake, kad jokiu pakitimu nemato, viskas tvarkoje. ir pridure toki sakini, kurio geriau butu nesakes, kuris dar ir siandien, praejus 4 men. po ivykio vis i mano mintis sugrizta. jis pasake: svarbu, kad neatsirastu kokia hematoma. sedejau tada priesais gydytoja, asaras vos sulaikiau ir nebeisdrysau paklausti, ar ji gali atsirasti is karto, ar gali jau po kurio nors laiko, ar tai kuo nors pasireikstu??? kartais pagalvoju, gal nuvaziuoti ir po tiek laiko padaryti dar viena nuotrauka, kad nusiraminciau. bet pati suprantu, kad tai kvaila, daktarai gal ir juoktusi, bet man ramiau butu...
[quote=malvinute,2006 03 15, 13:03]
tai vat butent. manoji kai nukrito, neurologas paziurejes nuotrauka, pasake, kad jokiu pakitimu nemato, viskas tvarkoje. ir pridure toki sakini, kurio geriau butu nesakes, kuris dar ir siandien, praejus 4 men. po ivykio vis i mano mintis sugrizta. jis pasake: svarbu, kad neatsirastu kokia hematoma. sedejau tada priesais gydytoja, asaras vos sulaikiau ir nebeisdrysau paklausti, ar ji gali atsirasti is karto, ar gali jau po kurio nors laiko, ar tai kuo nors pasireikstu??? kartais pagalvoju, gal nuvaziuoti ir po tiek laiko padaryti dar viena nuotrauka, kad nusiraminciau. bet pati suprantu, kad tai kvaila, daktarai gal ir juoktusi, bet man ramiau butu...
[/quote
Suprantu tave.Ak tie daktarai, pasako ir nepagalvoja
Na bet, tikiuos viskas bus gerai 
tai vat butent. manoji kai nukrito, neurologas paziurejes nuotrauka, pasake, kad jokiu pakitimu nemato, viskas tvarkoje. ir pridure toki sakini, kurio geriau butu nesakes, kuris dar ir siandien, praejus 4 men. po ivykio vis i mano mintis sugrizta. jis pasake: svarbu, kad neatsirastu kokia hematoma. sedejau tada priesais gydytoja, asaras vos sulaikiau ir nebeisdrysau paklausti, ar ji gali atsirasti is karto, ar gali jau po kurio nors laiko, ar tai kuo nors pasireikstu??? kartais pagalvoju, gal nuvaziuoti ir po tiek laiko padaryti dar viena nuotrauka, kad nusiraminciau. bet pati suprantu, kad tai kvaila, daktarai gal ir juoktusi, bet man ramiau butu...
[/quote
Suprantu tave.Ak tie daktarai, pasako ir nepagalvoja
Na bet, tikiuos viskas bus gerai
O mūsų, kol buvo mažiukas, kažkaip išvengėm skaudesnių bum... buvo gal porą, bet, kaip sakau, lengvi "su paminkštinimu"...
Užtat kokių 1,5m, kai persikėlėm į naują butą, kur laiptinėj labai statūs laiptai, "atsigriebėm"... atrodo, tik išėjom iš buto, ir laikiau už čiupros, bet pasisukau užrakinti durų ir jau pamačiau verkiantį nuriedėjusį kokius 6-7 ir dar tokius stračius laiptukus... Vos iš baimės ir skausmo pati nenumiriau vietojjj.
O kaip išsiandau... Bet net mėlynės nebuvo... Nors po kelių dienų pakilo temperatūra ir viduriuot, vemti pradėjo... be to, vežėm ir į kilinikas pažiūrėt...
Lyg ir atsipirkim tik didele baime, o taip ir nežinau, ar tas viduriavimas ir vėmimas po kelių dienų buvo susiję su kritimu, ar tiesiog sutapimas....
Užtat kokių 1,5m, kai persikėlėm į naują butą, kur laiptinėj labai statūs laiptai, "atsigriebėm"... atrodo, tik išėjom iš buto, ir laikiau už čiupros, bet pasisukau užrakinti durų ir jau pamačiau verkiantį nuriedėjusį kokius 6-7 ir dar tokius stračius laiptukus... Vos iš baimės ir skausmo pati nenumiriau vietojjj.
O kaip išsiandau... Bet net mėlynės nebuvo... Nors po kelių dienų pakilo temperatūra ir viduriuot, vemti pradėjo... be to, vežėm ir į kilinikas pažiūrėt...
Lyg ir atsipirkim tik didele baime, o taip ir nežinau, ar tas viduriavimas ir vėmimas po kelių dienų buvo susiję su kritimu, ar tiesiog sutapimas....
krito ir manoji...kvietėm greitąją, vežėm į ligoninę, darė rentgeno nuotraukas, lužių nėr. Sakė viskas gerai, bet aš nerandu sau vietos. Kaip galėjau taip žioplai padėt...o krito nuo skalbiankės (nors laikiau viena ranka jai už kojos) ant plytelių. aišku ant galvytės turbūt sąžinė griauš visą gyvenimą...o mažytė nukrito, paverkė, greit nusiramino ir šypsojos. rankas kojas kilnojo, ir gūzo nėr, tik įbrėžimas ant galvytės nuo katinuko WC.Aš tai pražliumbiau visą naktį, šalia lovytės jos prasėdėjau ir dabar negeriau, taip širdį spaudžia, kad per žioplumą vaikas kenčia
Turbūt nė vienas vaikas be guzo neužauga... tik taip norėtųsi, kad jų būtų mažai...
QUOTE(Prula @ 2006 03 19, 14:28)
krito ir manoji...kvietėm greitąją, vežėm į ligoninę, darė rentgeno nuotraukas, lužių nėr. Sakė viskas gerai, bet aš nerandu sau vietos. Kaip galėjau taip žioplai padėt...o krito nuo skalbiankės (nors laikiau viena ranka jai už kojos) ant plytelių. aišku ant galvytės turbūt sąžinė griauš visą gyvenimą...o mažytė nukrito, paverkė, greit nusiramino ir šypsojos. rankas kojas kilnojo, ir gūzo nėr, tik įbrėžimas ant galvytės nuo katinuko WC.Aš tai pražliumbiau visą naktį, šalia lovytės jos prasėdėjau ir dabar negeriau, taip širdį spaudžia, kad per žioplumą vaikas kenčia Paskaiciau tai net siurpas eina, gerai kad viskas gerai baigesi
Ne tu pirma ne tu paskutine, dieve dieve kaip tuos ropliukus reik saugot 
Mano sūnelis taip pat būvo nukrytes nuo lovytės bet ant pilvuko ir su vaikštukais buvo apvirtes tai jau labai buvau isigandus net apsiverkiau
Mano dukryte irgi buvo nukritusi nuo sofos, kai jai buvo gal kokie 6men. Nuo tada vienos niekada nebepalikdavau ne minutelei 
O kai pradejo vaiksciot ir laipiot, tai visko buvo. Ir zinau, kad dar bus ne vienas bum. Va ir vakar soko an lovo ir nukrito
O kai pradejo vaiksciot ir laipiot, tai visko buvo. Ir zinau, kad dar bus ne vienas bum. Va ir vakar soko an lovo ir nukrito
QUOTE(Laima A. @ 2006 02 20, 01:05)
Na, aš norėčiau paklausti, ar kieno nors vaikas iškrito iš standartinės vaikiškos lovytės, nuleistu dugnu ir užkeltu šonu? Maniau, kad tai neįmanoma, bet pasiskaičiusi temą pasimečiau...
taip mum ir iskrito persisveres kokiu tais stebuklingu budu
paskaiciau zinutes ir atsidusau kad ne tik as viena ziopla mama,mano sunelis taip pat yra krites kelis kartus,rankos ir sirdis po to drebejo 
bet uzmirsta jie greit,o daba stojasi pats tai reik stebet kad BUM nebutu.
bet uzmirsta jie greit,o daba stojasi pats tai reik stebet kad BUM nebutu.
