Taip,praejo jau puse metu po vyro neistikimybes,o man dar atrodo viskas kaip vakar.Priesistore tokia:kartu su vyru dirbome vienam darbe,as isejau i dekretines atostogas ir paskutiniame nestumo menesyje mano vyrui pakriko protas.Buvom istikruju ideali pora,visi sakydavo,kad del savo vyro gali buti rami,jis to niekada nepadarytu...Taigi susikukavo su musu bendradarbe(jos vaikinas tuo metu dirbo Anglijoj).Neistikimybes fakta suzinojau likus kelioms sav iki gimdymo,is tu nervu pagimdziau anksciau.Jis tada atsiprasinejo,sake,kad niekada tai nepasikartos.Po menesio suzinojau,kad jis nenutrauke rysiu su ja,skambuciai po pusvalandi,zinutes naktimis...Jo zodziais viskas is durnumo ir meiles jokios nebuvo.Lyg ir issiaiskinom viska,gyvenom toliau,taciau as labai pasikeiciau,tapau pikta,irzli,istisai jam primindavau,koks jis yra kiaule.Per si pusmeti" skyremes" jau kelis kartus.Myliu ji,yra nuostabus vaikiukas,gaila griauti seima.Vyras sako,kad dabar su ja tik darbiniai santykiai,viskas praejo,jam seima yra viskas.Taciau mano paranoja ir fantazija beribe.Negaliu nurimti ir nusiraminti.Gal but jei ji nedirbtu kartu su juo,man butu lengviau...O uz 1,5metu as pareisiu i ta pati darba,kaip man reikes su ja bendraut...Tad prasau,mamytes,patarkite,kaip rasti ta sielos ramybe ir patiketi is naujo ,kad viskas bus gerai.
Abu keiskite darba

QUOTE(marmaliade @ 2008 02 12, 15:28)
pritariu.
Ir kažkaip nematau bėdos, jei matai kad nusitaikysi su tuo ir visą laiką jam tai priminsi, tai paleisk jį ir save.. O jei jis geras ir tai buvo "klaida" gyvenkit kartu, mylėkit vienas kitą ir mažiuką. Sėkmės.
QUOTE(marmaliade @ 2008 02 12, 16:28)
butent

QUOTE(Giciule @ 2008 02 12, 13:49)
Lyg ir issiaiskinom viska,gyvenom toliau,taciau as labai pasikeiciau,tapau pikta,irzli,istisai jam primindavau,koks jis yra kiaule.Per si pusmeti" skyremes" jau kelis kartus.
Gal pavargsti dėl mažylio o išsiliejimui griebiesi išsemtos temos

Jei atleidai,tai gyventi pasisteng be priekaistu,nes suprask,jei vyras daugiau nepalaiko jokiu santykiu su ja,o tu vis bandysi iteigti jam,kad jis susitikineja,tai viena syki tikrai manau is vyro isgirsi tokius zodzius"As su ja nesimyliu,bet jei tau taip atrodo,tai reiks permiegoti,kad pateisinciau tavo teisybe"nemanau,kad privalai ikyreti vyrui priekaistais,tai prie gero neprives

Nuolatiniais zirzejimais nieko gero nepasieksi... Nemanau, kad labai daug pasieksi ir kaltindama ar kazko kategoriskai reikalaudama...
Kokia iseiti jis siulo is susidariusios situacijos ir pasiteirauk, ka jis noretu/galetu padaryti/pasiulyti, kad judviem butu lengviau? Lai pats pasuka smegenis ka daryt dabar, nesistenk pati uz ji visa "darba" padaryt... kai i sona suko, taves patarimu juk neklause
Kokia iseiti jis siulo is susidariusios situacijos ir pasiteirauk, ka jis noretu/galetu padaryti/pasiulyti, kad judviem butu lengviau? Lai pats pasuka smegenis ka daryt dabar, nesistenk pati uz ji visa "darba" padaryt... kai i sona suko, taves patarimu juk neklause

QUOTE(marmaliade @ 2008 02 12, 16:28)
Patarimas geras, bet siuo laikmeciu netinka


Manote, kas sąlygų kėlimas pegerins situaciją?
Aš pasiūlyčiau (ka ten pasiūlyčiau...- pareikalaučiau) vyrui keisti darbą. Jei šeima brangesne- nesvarbu, kad ir šiek tiek mažiau uždirbs, bet tu būsi rami. Aš irgi negalėčiau ramiai gyventi, eičiau iš proto tokioje situacijoje. Ir kategoriškai "paprašyčiau" susirasti kitą darbą. Mainais už atleidimą. Man būtų svarbiau šeima, o ne tai, kad reiks šiek tiek dirželius susiveržti. Pasikalbėk su juo gražiai, pasakyk, kad atleidai, bet ramybės neturi, nes jį myli, nori kad visi su mažyliu būtumėt kartu. Pati padėk darbo paieškose. Aš taip elgčiausi. Pati esu labai įtari, pilnai suprantu kaip tu jautiesi... O pati darbo nekeisk, tau to nereikia. Įdomu, kaip po 2 metų tau į akis žiūrės puikioji bendradarbe, susidėjusi su vyru, kurio žmona devintame mėnesyje
O dėl darbo- tikrai nėra nepakeičiamo! Negali žinoti, kad naujame darbe nebus geriau. Kaip tik dabar jau darbų lyg ir yra. Aš sutikčiau ir visiems į užsienį išvykti. Man visgi šeima būtų pirmoje vietoje. Nebent nuspręsčiau, kad jis nevertas jokių pastangų. Bet jei žmogus rimtas... SĖKMĖS!!!

O dėl darbo- tikrai nėra nepakeičiamo! Negali žinoti, kad naujame darbe nebus geriau. Kaip tik dabar jau darbų lyg ir yra. Aš sutikčiau ir visiems į užsienį išvykti. Man visgi šeima būtų pirmoje vietoje. Nebent nuspręsčiau, kad jis nevertas jokių pastangų. Bet jei žmogus rimtas... SĖKMĖS!!!