Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

Man labai būtu svarbu

na sovietiniai pediatrai irgi primygtinai versdavo nujunkyt vaikus 9 mėn (mama sakė, ji mane žindė iki 1 m, tai sakė nuo 9 mėn vis kalė ir kalė, kad žindymas kenkia, kad mp prarado maistingas medžiagas, blablabla.
nu anokie čia man autoritetai, kai net logiškai paaiškint negali, kodėl žindymas trukdo pažinti aplinkinį pasaulį . pezalai ir tiek



nu matai, čia kaip kokiu kampu pažvelgsi . juk visoms musm užeina silpnumo akimirkos, kai labai sunku ir verkt norisi - teik žindančioms tiek ne. juk nelengva nuolat būt atsakinga už mažą žmogų, va kartais suskystam ir skundžiamės. ir nieko čia tokio. lygiai taip pat galima pasiskūst, kad "buvo akimirkų, kai norėjau vėl gyventi viena ir būt atsakinga už save", arba " vaikas įprato nuolat kraustyti stalo įrankių stalčius ir tai mane labai erzina", arba "kai persikelėme į naują namą, vaikas pradėjo naktim keltis po 10 kartų ir verkti". visi gi rasim kuo pasiskūst retkarčiais

nežinau kaip su babuinais, bet kiek galvoju, tiek neatsimenu nei vienos žinduolių rūšies, kuri nujunkytų jauniklius anksčiau, negu kai išsikala nuolatiniai dantys. taigi, žmogaus amžiuje tai būtų apie 6-7 metai. todėl aš asmeniškai tai kažkaip normaliai žiūriu į tą mamą, kuri 4 m dukrą žindo - nieko čia nenormalaus ir antgamtiško , nematau ko čia smerkt ar ieškot psichinių traumų. afrikoj dažna moteris žindo iki 5-6 metų, reiškia tai natūralu. čia tik civilizuotas pasaulis nutolęs nuo gamtos ir natūralių dalykų nebesupranta. čia tik pas mus moteris, kuri yra tik mama ir žmona, laikoma paskutine lūzere. mat ji dar turi ir karjerą daryt, ir kūryba užsiimt, ir sekso deivė vyrui būt, ir 5 namų kampus prižiūrėt ir dar atrodyt kai supermodelis . nu ir visų tų nesvietiškų reikalavimų sąrašas tampa nebeįmanomas įgyvendint. todėl moteris atsisako pilnavertės motinystės, kad neduok die, jos kas nors lūzere nepalaikytų

Yra ten ir išsamūs paaiškinimai, bet tiek to-vis tiek jums ne autoritetas..

Visi "žindymo autoritetai" bazuojasi šitoj SM temoj

nu as nzn, as nieko luzeria nelaikau, kaip sakant kiekvienas galvoja pagal savo "iskrypimo " laipsni.niekas tokiu mamu luzerem nelaiko respectas tom mamom bet tu pati cia taip issivaizduoji, niekas to net "luzerisko" zodzio nepaminejo tokia paprasta tema apie vaiko ir mamytes rysi, kad net iki sexo nusirutuliojo .... geda

ingalp neakcentuoju amžiaus (man normalu atrodo ilgas žindymas), tiesiog gyvūnai nujunko jauniklius, o ne laukia kol patys nujunks. Jei maitint iki nuolatinių dantų, tai dukrą būt tekę žindomą leist mokyklon ... Garbės žodis būčiau nepajėgus, be to nors dukra gan dažnai buvo maitinta, pastot visvien būčiau pastojus kai jai buvo kokie vieneri, o kaip tada žindyt iki nuolatinių dantų . Sakau, tuomet musulmonai teisus, moters vieta - namuose, vyro rūpestyje ir žinioje, su visom iš to išplaukiančiomis blogybėm.
Sori, bet eilinį kart nusivažiavom, tame tarpe ir aš .

dėl luzerio čia buvo keturi puslapiai atgal ai nekreipk dėmesio - ačiu už protingas mintys

O kada tas Winicottas rašė, gal gali pažiūrėti?

Čia dar vieno psichologo geras senas patarimas: bihevioristas John Watson. Savo požiūrį pristatė 1928 m. išleistoje knygoje "Kūdikio ir vaiko psichologinė priežiūra" (A psychological Care of Infant and Child). Jo patarimai buvo labai griežti: "Niekada jų (vaikų) neapkabinkite ir nebučiuokite, niekada neleiskite jiems sėdėti jūsų glėbyje. Jeigu reikia, vieną kartą pabučiuokite juos į kaktą prieš pasakydami labanaktis".

Gal verta ir jais pasekti? Juk jis psichologas, taigi, kalbant apie vaiko psichologiją - autoritetas, o čia štai pataria kaip vaikų neišlepinti ir užauginti savarankiškus nuo gimimo.

Straipsnis, suklėlęs daug minčių Jei trumpam pamirštumėm visas aistras dėl MP naudos, sudėties unikalumo ir tt, pacituota pastraipa man pasirodė gana įdomi, kalbant apie mamos -vaiko ryšį.Mes auginame vaikus, o jie augina mumyse tėvus.Jų pasiekimai skatina mus didžiuotis jais ir stengtis dėl jų dar labiau, jų nesėkmės- ieškoti naujų kelių ir sprendimų.Pravirkus naujagimiui ar kūdikiui, instinktyviai glaudžiame vaiką prie krūties, nešiojame, kalbiname, sūpuojame.Niekaip negalinčiam užmigti trimečiui, sekame pasaką su laiminga pabaiga. Giriame šešiametį už pirmąją parašytą raidę....Jiems augant, augame kartu su jais. Skaitant straipsnį, susidarė įspūdis, jog mama įstrigusi savo dukrytės kūdikystėje, kai žindymas iš tiesų galėjo būti vienintelis ir nepakeičiams maisto ir nusiraminimo šaltinis. Išmokusi patenkinti kūdikio poreikius žindymu, ji net nebando ieškoti kitų kelių ar būdų, neleisdama pirmiausia sau pačiai augti kaip mamai, o gal tiesiog bijodama bandyti, o kartu atimdama tą galimybę iš savo vaiko.
Papildyta:

Pabandom kitaip: "jei tau nebuvo, tai nereiškia, kad visoms taip"
Irgi neblogai skamba

gal einam pliurpt į šitą temą http://www.supermama...;#entry15992300
o tai vėl gausim velnių nuo Rustės

Žinai, kartais kai vaikas prašo kruties, aš matau, kad jam reikia visai kito - jis pavargo, nuobodžiauja, nori diėmesio arba elementariai išalko . Tada siulau kitą veiklą - ir jis dažniausiai sutinka. Tai dėl šito pritariu. Bet... mes gi jų asmeniškai nepažįstom... gal iš tikrųjų ji augina labai jautrią dukrytę, kuriai reikia šiek tiek daugiau dėmesio ir fizinio artumo

nu bet tai aš ir nepuolu čia visoms aiškint, kad "taip nebūna", nes puikiai žinau, kad visoms skirtingai tokie dalykai . o vat alfa įrodinėja, kad žindant normalus sexas neįmanomas, nes visoms ten fontanai trykšta . ima ir suabsoliutina pagal savo pavyzdį.
Papildyta:

nagi nagi , duok čia mums tuos išsamius paaiškinimus, tuoj mes įvertinsim jų logiškumą ir objektyvumą

Tai gal sutarkim, kad daliai moterų žindymo metu taip tikrai būna ir kad daliai moterų žindymo periodu sexas nėra toks malonus kaip "iki" ir "po"