Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

Man atrodo, kad sioje temoje labai jau "vaziuojama i sona"...siaip tema apie motinos ir kudikio rysi.Kaip suprantu is g00tes puses, kad stipriasias rysys susidaro, kai veaikelis maitinamas MP.sutinku is dalies - tas rysys buna stiprus kai vyksta tas procesas (maitinimas) veliau sis rysys neturi dideles itakos.Skaitau daug psichologines literaturos, ir zinot, ne vieno psichologo dar neradau parasyta, kad Mp turi lb didelia reiksme vaikelio vystymes.Apie MP nauda mum medikai gali daug papsakoti, taciau psichologai zvelgia kur gals giliau ....

Pirmieji pusantru metu yra pats pirmasis gybvenimo tarpsnis, kada vos gimes kudikis apie save patiria pasauli.visa aplinka, o ypac tiesiogiai kudiki veikiantieji jam pasirodo , kaip teikiantieji sauguma, maista globa.
Motina pirmoji globeja ir rupintoja, kudikiui teikia jo patirties testinuma ir jos uztikrintuma.Motinos sukuria vaikams pasitikejimo jausma, TAi sudaro pamata vaikucio tapatybes jausmui.
Pasitikejimui palankios salygos: tevu rupestingas demesys, meile.Visatai, kas kelia ir palaiko saugumo jausma.Kudikis priimamas, lauktas, noretas, neatmestas.Kudikis junta, kad yra mylimas, saugus aprupintas.

Gyvenimo patirtis paliudija, kad motina ne tik gimdo, bet ir gimsta.Ir ji auga:vienaip, kai vaikai mazi, kitaip - kai dideli.Gimstant kudikiui , gimsta pati motina.Kartais, gal ne taip jau retai atsitinka, kad vaikas gimdamas issaukia motina....vien tuo, kad gimsta.Tad savo bejegiskumu kudikis padeda ji gimdancioje pazadinti motinystes jausma.

1996metais lietuvoje aliktos apklausos duomenimis, buvo pasisakyta uz sia idealios mamos savybes ; svarbiausia - mylinti, po to - svelni, suprantanti ir rupestinga, paskui - jautri, linksma ir neuzgozianti vaia, b bet leidzianti jam tapti savarankisku.

as manau kad rysys tarp tevu ir vaiku susiformuoja vaikysteje, tevams rodant meile ir rupesti, diegiant moralines ir religines vertybes...Pagal Siegmunda Freud zmogus vystosi kudikysteje ir vaikysteje, veliau apsireiskia tai, kas ir kaip susikloste pasamoneje.




is savo patirties galiu pasakyti, kad neturiu jokio stipraus rysio su savo mama (nors ji mane MP maitino vbeveik iki 2 metuku) mano rysys visada buvo stiprus su tevu, kuris mane laike savarankiska, taciau tuo paciu manim rupinosi, leido man pasireiksti... mes artimi iki siol

galiu dar papasakoti milijonus pavyzdziu, bet kam to reikia, kiekvienas protingas zmogus manau supranta, kad kur kas stipresnis yra moralinis auklejimas ir psichologines vertybes...

na bet kazkas geraj pasake, mes visi skirtingi, skirtingai mastome, mum reikia skirtingu dalyku, taj normalu.respectas visom maytem turinciom savo nuomone.

as, matyt, nemoku issreiksti savo minciu rastu....
Papildyta:

Na va, vel tetis uz borto. Kaip bgerai, kad mano vaikams as - dar ne visas pasaulis, net ir zindomiems. Jie ir teti nuo gimimo pripazista, ir siaip- neuzsicikline pilieciai. Cia genai muset tokie.

Vel apie atemimo ziaurumus . Jergau jergau. Kaip i siena visos kalbos.

Na, laikas parodys. Uzaugs maniskiai, uzaugs jusiskiai- galesim palyginti, kas ka traumavo ar teisingai isauklejo. Beje, mano vyresnele jau paaugle, kol kas jokiu neigiamu padariniu.

Tai "širšių lizdas" vis dar ūžia

Jėzau, o aš vėl "neparuošus pamokų", tai bijau net ką ir besakyt šitoj temoj..
Matau kaip Alfa vargsta bandydama aiškint, kad virš metų žindymas nelabai naudos beduoda..
Tai vat-prisiminiau, kad turiu namie tokio psichologijos klasiko knygą, bet nors užmušk užkrito dabar tiksli pavardė-nenoriu čia rašyt netiksliai (per googla niekaip neužtinku)..
Tai vat-žinau, kad jis ten akcentuodamas visą maitinimo MP naudą, primygtinai siūlė atjunkyt kūdikius maždaug 9 mėn. amžiaus-nes tokiam amžiui kūdikis jau turi suvokt, kad yra ne tik mama, bet ir aplinkinis pasaulis..
Žodžiu-nesiplėtosiu, geriau pirma namie susirasiu šaltinį, nes nebenoriu šitoj temoj "nepasiginklavus" kalbėt-sunku oponuot visagalėms PSO rekomendacijoms


Mačiau, Alfa palietė subtilią sekso temelę..
Tai dėl pieno tekėjimo gal čia ir mažiausia problema, bet, kad maitinimo MP metu gaminasi ne visai tokie hormonai, kurie didina potraukį, tai yra medicininis faktas..
Gi dažniausiai kol maitini MP, net MS nebūna..Ovuliacija nevyksta, gamtos jau taip surėdyta (anot jūsų pačių), kad maitinanti mama trokštų atsiduot kūdikiui (o ne vyrui )...

Savo patirties šia tema nedėstysiu-perdaug jau intymu

Nep kaip tai man tas straipsnis lyg būtu rašiusi mama auginanti neįgalų vaiką .

Dėl sekso... Dabar man paaiškinkit koks normalus seksas ir aplamai kažkokia motinos veikla kai vaikas žindomas 50 kartu per parą, kai para turi 24 val. Tai kaip tai greitukais tenkindavosi, kaip paaugliai kur už kampo, kol dukra neatitipeno ir nepareiškė savo noro.

Mama ten surašė tiek daug neigiamų emocijų ir viską užbaigia - mačiau kaip dukrai to reikia, o kur jos teigiami pojūčiai , tai gan niekas neatiduoda vaikų į vaikų namus kai sunku juos augint . Čia kokia tai jau auka gaunas. Po tokio atsidavimo, manau labai lengva nusivažiuot į kraštutinumus, kuomet motina nebe suvokia savęs kaip atskiros asmenybės. Na o vaikui - turėtu susiformuoja požiūris - mama yra tam kad duotu.
O dabar pamodeliuokit situacija - mamai gimsta dar vienas mažylis, ir štai dukra, kuri buvo motinos pasiaukojimo objektas, lieka šone, o jos vietą užima kitas.

ingalp aš niekad nepezu apie maitinimo sunkumus, o va straipsnis kažkaip būtent taip nuskambėjo, pvz.:
"Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo akimirkų, kai norėjosi nujunkyti.";
"Maždaug tuo pat metu ji įprato daryti tai, kas mane labai erzino.";
"Kai persikėlėme į naują namą, žindymas tapo kone beprotiškas".

Ir dar - jei jau atsižvelgt į gamtą, tai gyvūnai nujunko savo jauniklius, jie nelaukia kuomet patys jaunikliai to atsisakys. Kai kurios rūšys, tai daro gan drastiškai (pvz.: babuinai).

Winnicot'as.

Bet jis žindymo klausimais nėra autoritetas

Beje, jis pats yra taip pat pasakęs, kad nėra tokio dalyko kaip "kūdikis", visada yra "kūdikis ir kitas asmuo."

Papildyta:
dar norejau prideti, kad vienoj knygoj skaiciau, jog nuo 4 metu vaikas pradeda jausti lytinius malonumus, pradeda atrasti save, tuo paciu metu pas vaikus atsiranda gedos jausmas (butent del lytinio brendimo) jau tokio amziaus vaikai zino kaip kas ir is kur vaikai atsiranda, ir butent to amziaus jau pradeda dometis kitos lyties vaiku organais ir pan.

as matyt nelabai normali...
gaminosi man visi reikiami hormonai, net neishlaukem tu 2 savaiciu po gimdymo....

a pasiilgai manes?
galiu sugrizti bet kada, tik jau atsiboto kalbet ta pati per ta pati

Gedos jausmas sėkmingai gali atsirasti ir anksčiau ir vėliau, tai męs jį vaikui įdiegiam. O žindymas visada susijęs su lytiniu pasitenkinimu (gaila nepamenu kaip Froidas įvardijo šią stadiją), nesvarbu kūdikį žindai ar vaiką (kažkodėl visi mano kad kūdikiai nejaučia to ką gali jausti vyresni). Pimpaliuką berniukai atranda vos tik save ima apsičiupinėt, beje erekcija jiems taip pat būna, mergaitės irgi linkusios ištirt save, ir tikrai jaunesnės nei 4-rių. Kiek pamenu, dukra dviejų jau žaidė myliu nemyliu, iš kur vaikai randas taipogi tokio amžiaus išsiaiškino...
Paminėtina, kad tai kas mums seksualu yra išmokstama, todėl seksualumo sąvoka kinta, o krūtys nevisada buvo seksualumo simbolis.

Na man kažkaip irgi labai norėjos .


Žindančios mamos, kaip jūs manot, kiek visuomenė pasikeistu jei visos žindytu ir ar ji pasikeistu?
Ir dar... jei taip viską viską daryti kaip motulė gamta liepia, ar nemanot kad haremai tai geriausias variantas: kol motina sėkmingai žindo (jos tai žindo iki 7-rių), tėtis lanko kitą potencialią mamą ? Arba apsiribot vyro aptupinėjimu, kai grįžta dienai per savaitę, kaip japonės? Nei derint karjerą, darbą, seksą... Nei įrodinėt savo tiesų . Tiesiog aš manau kad žmogaus galimybės daug platesnės ir jo ateitis negali būti nulemta MP, juolab motinos ir vaiko sėkmingas tarpusavio supratimas.

klausimas buvo labai paprastas - jeigu tavo vaikas susirgtu sunkia ar mirtina liga, ar tau rupetu, kad ta liga sergamumas sudaro viena tukstantaja procento. Ar tau butu tai svarbu, kai tai paliestu tavo vaika?

aš apie tai ir rašiau dėl žindymo - tai nera būtina salygą, bet vienas tobuliausiu įrankių, jeigu teisingai naudojamas.

O dėl tečio - jis visada turi būti šalia. Bet kaškodėl nėra klausimo - kas arčiau kūdikio neštumo metų. O ankstyvoji kūdikyste yra t.t. prasme neštumo tęsinys. Vaikelis ir ankščiau trupūti bendravo su pasauliu, girdėjo tečio ir kitų vaikų balsus. Dabar jis dar arčiau jų, bet jam dar sunku ilgam atsiskirti nuo mamos, nes nuo jos yra kilęs. Tam atsiskirimui reikia laiko. Pirmą jis priima savo artimiausius, šeimos narius, po to daugiau...

Dėl ilgo žindymo - jeigu idomu diskutuoti, man atrodo, buvo čia jau tokia tema. Kai laiko turėsiu, pajieškosiu.