QUOTE(Vijurka @ 2008 03 21, 10:33)
ragnez, pritariu nusitraukt reikia mokėt. Bet čia tuo atveju, kai pieno YRA, jei jo keli lašai gali maigyt kaip nori! 
o kaip tu nemokedama istraukti pieno, nustatysi, kiek jo yra?
o kaip tu nemokedama istraukti pieno, nustatysi, kiek jo yra?
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 03 21, 10:27)
As tik zinau ir patikinti galiu, kad ta mamyte svaigo apie zindyma 
Ir kad ji saves netausojo, kad ji piestu stojo net pries minti maitinti misinukais. Skaityti literatura, SM mamu sekmingo zindymo patirti- tai ne tas pats, kaip kvalifikuoto specialisto pagalba. Ir jei ta mamyte nuleido rankas-tai ne todel, kad norejo issaugoti krutu grozi, o todel, kad susidure su rimta problema. 
Papildyta:
As vel remsiuos kaimiska patirtimi, melziant karves(tikrai dar syki atsiprasau, jei ka tas palyginimas zeidzia )-is vieno ar dvieju kartu spresti tikrai negalima 
Taciau buna dar ir kiti pozymiai, kai galima spresti, kad karve pieno neturi(zinokit, ir karves buna bepienes 
tada jas auginam mesai): karves tesmuo pastoviai buna tuscias 
Igudusi melzejos ranka ta is karto pastebi-tai gali melzti nors visa diena, bet karve pieno tiesiog neduos. Pvz, jau galiu pasakyti apie save-po gimdymo mano krutys buvo tuscios. Sakykim, ne visom vienodai gaminasi, tiek to, bet jei po poros savaiciu tos krutys ir toliau lengvos, kaip negimdziusios? Kaip is ju isspausti bent 10gr? Ir manau, kad mamos nepadaro kardinaliu sprendimu del vieno kito nesekmingo zindymo, nes jos isitikina tuo per kelias savites ar net menesi. O tai jau pakankamai informatyvu.
Ir kad ji saves netausojo, kad ji piestu stojo net pries minti maitinti misinukais. Skaityti literatura, SM mamu sekmingo zindymo patirti- tai ne tas pats, kaip kvalifikuoto specialisto pagalba. Ir jei ta mamyte nuleido rankas-tai ne todel, kad norejo issaugoti krutu grozi, o todel, kad susidure su rimta problema. Papildyta:
As vel remsiuos kaimiska patirtimi, melziant karves(tikrai dar syki atsiprasau, jei ka tas palyginimas zeidzia
)-is vieno ar dvieju kartu spresti tikrai negalima Taciau buna dar ir kiti pozymiai, kai galima spresti, kad karve pieno neturi(zinokit, ir karves buna bepienes tada jas auginam mesai): karves tesmuo pastoviai buna tuscias Igudusi melzejos ranka ta is karto pastebi-tai gali melzti nors visa diena, bet karve pieno tiesiog neduos. Pvz, jau galiu pasakyti apie save-po gimdymo mano krutys buvo tuscios. Sakykim, ne visom vienodai gaminasi, tiek to, bet jei po poros savaiciu tos krutys ir toliau lengvos, kaip negimdziusios? Kaip is ju isspausti bent 10gr? Ir manau, kad mamos nepadaro kardinaliu sprendimu del vieno kito nesekmingo zindymo, nes jos isitikina tuo per kelias savites ar net menesi. O tai jau pakankamai informatyvu.Tai matai, Toscana ir nenurodo tikrosios problemos. Ji sako, vaikas rėkė, neramus buvo. Parašo tris sakinius ir nori, kad patikėtume ja be išlygų. Ir tavim, nes ją pažįsti. Na, nėra objektyvių priežasčių patikėti. O kai pradedam klausti ir ypač paneigi pateiktus pieno trūkumo požymius, mama įsižeidžia, kad jos nesuprantame. Yra objektyvūs požymiai kuriais remiantis gana anksti galima nustatyti, kad pieno trūksta ir tada būtina vaiką primaitinti. Bet iš Toscanos ir daugumos kitų mamų jų neišgirstu. O subjektyvūs požymiai ir lieka subjektyviais.
Krūtų pilnumas būna tik pirmom savaitėm. Vėliau daugiausia pieno mamai pasigamina žindymo metu ir krūtys nuo vieno maitinimo iki kito nepritvinksta. Tuo moterys skiriasi nuo karvės. Ir tai dažniausiai išgąsdina mamas pirmo mėn pabaigoje.
Beje, jeigu jau esate pažįstamos, tai gal žinai kiek gi svorio priaugo jos vaikas per pirmą mėn.? Tai jau būtų objektyvus požymis
va apie rysi - mano zinute is pirmojo sios temos puslapio...
QUOTE(ragnez @ 2008 02 26, 09:41)
tam, kad kudikis gerai augtu ir vystytusi, jam reikia ne tik kaloriju, bet ir fizinio kontakto. idomu, koks butu rezultatas paskaiciavus, kiek laiko per para tiesiogini fizini kontakta su motina patiria zindomas ir nezindomas kudikis o dar pridejus ta aspekta, kad zindanciai motinai nereikia deti specialiu samoningu pastangu siam kontaktui su kudikiu palaikyti? o jei dar pridejus ta aspekta, kad zindanios motinos organizma veikia ypatingas hormonu derinys, pvz., zindymo metu issiskiriantis oksitocinas, padedantis "isimyleti" tuo metu salia moters esancius zmones (kitaip tariant - kudiki)?
tokiu aspektu sarasa galima butu dar testi ir testi...
zinoma, samoninga moteris stengsis siuos dalykus kompensuoti. bet tai reikalaus is jos samoningu specialiu pastangu ir energijos, tuo tarpu zindandomas kudikis visa tai gauna "su motinos pienu"
zindymas yra sis tas daugiau negu vienas is maitinimo budu...
o dar pridejus ta aspekta, kad zindanciai motinai nereikia deti specialiu samoningu pastangu siam kontaktui su kudikiu palaikyti? o jei dar pridejus ta aspekta, kad zindanios motinos organizma veikia ypatingas hormonu derinys, pvz., zindymo metu issiskiriantis oksitocinas, padedantis "isimyleti" tuo metu salia moters esancius zmones (kitaip tariant - kudiki)? tokiu aspektu sarasa galima butu dar testi ir testi...
zinoma, samoninga moteris stengsis siuos dalykus kompensuoti. bet tai reikalaus is jos samoningu specialiu pastangu ir energijos, tuo tarpu zindandomas kudikis visa tai gauna "su motinos pienu"
zindymas yra sis tas daugiau negu vienas is maitinimo budu...
QUOTE(Vijurka @ 2008 03 21, 10:33)
Raideles, nu nepatikėsiu, kad tokiu atveju mama maitins tik turimu MP. 
Nes yra skirtumas, kur 20 ml, kur 50, o kur 120. 
Taigi gerai, kad yra mišinukai (primaitinimui).
Nes yra skirtumas, kur 20 ml, kur 50, o kur 120. Taigi gerai, kad yra mišinukai (primaitinimui).Vijurka, tai, kad mama nesugeba nusitraukti pieno, dar nereiškia, kad jo nėra. Maitinau krūtimi pirmąjį iki metų, dukrą iki 1.5 m, o mažiuką dar tebemaitinu. Nė vienas neragavo mišinio, visi iki pusės metų tik mano pienu gyvi buvo ir užaugo.
ir dar truputi... is antrojo temos puslapio
QUOTE(ragnez @ 2008 02 26, 11:10)
jau rasiau, kad zindymas yra daugiau negu vien tik maitinimo budas. zindomas kudikis NEISVENGIAMAI daug laiko praleidzia prigludes prie jos kruties, patiria tiesiogini fizini kontakta su jos oda, jaucia jos kvapa, kvepavima, girdi sirdies plakima. pazindyti per atstuma fiziskai neimanoma, todel zindomas kudikis ir jo mama per zindymo laikotarpi praktiskai nenutolsta vienas nu kito. naujagimis pazysta vieninteli zmogu - mama. mama yra visas ir vienintelis jo pasaulis. nuolatinis kontaktas su mama uztikrina naujagimio poreikiu patenkinima ir kudikis ismoksta pasitiketi ja, supranta, kad pasaulis yra saugi vieta - todel augdamas drasiai leidziasi "uzkariauti nauju teritoriju".
zindomam kudikiui dazniausiai netenka ilgai rekti, norint gauti maisto, netenka migdytis isikandus gumini ciulptuka ar ciupinejant skudureli... nes dazniausiai jo ramybes ir silumos poreiki patenkina gyvas zmogus...
zindanciai motinai nesinori pametus demesio reikalaujanti kudiki lekti i pasaulio krasta prasiblaskyti - nes kudikio bendravimo poreiki ji gali greitai patenkinti duodama kruti, o kol jis ramiai zinda, gali bendrauti su draugemis, skaityti ar ruosti valgi likusiai seimai...
paduodama kudikiu kruti, as tuo vienu veiksmu patenkinu daugeli kudikio poreikiu. o kudikis, kurio poreikiai patenkinti, dazniausiai yra ramus ir linksmas - ir leidzia man tenkinti savuosius.
<...>
man nereikia kurti rysio su kudikiu, nes tas rysys niekada nebuvo nutrukes: kaip gimdoje per virkstele, taip pasaulyje per kruti, jis yra nuolat palaikomas be jokiu pastangu. kaip kvepavimas, kaip sirdies plakimas. ir mano rankos, mintys, energija yra laisva kitiems dalykams, kuriuos gaiu nuveikti sau, vyrui ir vaikams.
zindomam kudikiui dazniausiai netenka ilgai rekti, norint gauti maisto, netenka migdytis isikandus gumini ciulptuka ar ciupinejant skudureli... nes dazniausiai jo ramybes ir silumos poreiki patenkina gyvas zmogus...
zindanciai motinai nesinori pametus demesio reikalaujanti kudiki lekti i pasaulio krasta prasiblaskyti - nes kudikio bendravimo poreiki ji gali greitai patenkinti duodama kruti, o kol jis ramiai zinda, gali bendrauti su draugemis, skaityti ar ruosti valgi likusiai seimai...
paduodama kudikiu kruti, as tuo vienu veiksmu patenkinu daugeli kudikio poreikiu. o kudikis, kurio poreikiai patenkinti, dazniausiai yra ramus ir linksmas - ir leidzia man tenkinti savuosius.
<...>
man nereikia kurti rysio su kudikiu, nes tas rysys niekada nebuvo nutrukes: kaip gimdoje per virkstele, taip pasaulyje per kruti, jis yra nuolat palaikomas be jokiu pastangu. kaip kvepavimas, kaip sirdies plakimas. ir mano rankos, mintys, energija yra laisva kitiems dalykams, kuriuos gaiu nuveikti sau, vyrui ir vaikams.
QUOTE(Raideles @ 2008 03 21, 11:46)
Beje, jeigu jau esate pažįstamos, tai gal žinai kiek gi svorio priaugo jos vaikas per pirmą mėn.? Tai jau būtų objektyvus požymis
Tikrai nezinau
Gal ir sake, gal ir skundesi-bet kazkaip neuzfiksavau Kai zmogui tas neaktualu, tai ir praleidi pro ausis 
As jau savo vaiku priaugtus svorius sunkiai prisimenu ir komentuoti nebegaleciau 
Nezinau, ar sioje temoje, ar anoje buvo iskelta tokia mintis: misinukais maitinami vaikai yra aptuke. Noreciau paneigti ta minti
Ne nuo misinuku vaikas nutunka, o nuo ivairiu kitu produktu, kuriuos pratiname daaaug anksciau, nei zindancios. Kol vaikas maitinamas TIK misinuku-jis nenutuks nes ten paskaiciuotas tam tikras dienos normai reikalingas kaloriju skaicius. Bet va, pakankamai anksti prasideda papildomas primaitinimas(saviskius primaitinti kosemis, darzovienemis pradejau nuo 4,5 menesio po saukstuka, 5 menesiu jau turejom pilna maitinima). Ir stai gaunasi tada kaloriju perteklius:koses kalorijos plius tos reikalingos misinuko kalorijos ir nevaikstantis vaikas aptunka 
Tuo tarpu zindancios mamos primaitinti mazyliu neskuba, teko matyti ir 8 menesiu vaikuti, dar neragavusi jokiu koseliu, tad ir gal gaunasi toks ivaizdis, jog misinukais maitinamas kudikis storesnis nei zinduklis
Matau kad neišeisiu iš tos temos
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.
Komplikuotas gimdymas, vaakumas, vaikas pridusęs, dvi paros inkubatoriuje, mama šoke. Vaikas nemaitintas iš karto po gimdymo. Atėjusi sesutė pamaigė krūtis, subambėjo kad pieno nėr ir išlėkė atgal. Liepė nutraukiėt. Ką nutraukinėt, jei kaip bespaudytum, ką bedarytum išspaudi lašelį, ar rankom ar pientraukiu. Po poros parų atnešė kūdikį. Atrodė viskas gerai, pradedam iš naujo. Dieną gerai, nepaisant to, kad galima sakyt visą dieną vaikas ir "kabėjo" ant krūties. Į vakarą isterijos, traukia, meta, rėkia, gaudo pirštus. Kviečiu seselę, ateina pasako, kad čia taip turi būt, maitinkit. Na gerai, maitinu toliau. Vaikas toliau sėkmingai žviegia. Ta pati sesutė jau nekviesta ateina pagal garsą, dar kartą apžiūri krūtis, rėkiantį vaiką ir atneša buteliuką. Na gerai, aš ne profesionalė, aš pradedanti mama, bet kodėl tada tikrai pavalgęs vaikas (reikėjo matyt, kaip jis traukė tą mišinuką
) nurimo? Koks čia dar ryšys apart alkio? Kitą dieną tas pats. Grįžau namo, galvojau ramybė, viskas susitvarkys. Na ir vėl tas pats, vaikas pastoviai verkiantis, naktį nemiega. Žinot gal kitos ir galit bandyti ir laukt 1-3 mėnesius kol viskas susitvarkys, aš negaliu. Per savaitę jis nepriaugo visiškai nieko. Daugiau nebeeksperimentavau, pradėjau primaitint. Vaikas nurimo, svoris augo normaliai.
Gal aš kažko ir nesuprantu, bet man buvo akivaizdus skirtumas tarp alkano ir sotaus kūdikio.
Su kitu vaiku bandysiu viską iš naujo, bet jei situacija kartosis, darysiu tą patį kaip ir šį kartą
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją
Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.Komplikuotas gimdymas, vaakumas, vaikas pridusęs, dvi paros inkubatoriuje, mama šoke. Vaikas nemaitintas iš karto po gimdymo. Atėjusi sesutė pamaigė krūtis, subambėjo kad pieno nėr ir išlėkė atgal. Liepė nutraukiėt. Ką nutraukinėt, jei kaip bespaudytum, ką bedarytum išspaudi lašelį, ar rankom ar pientraukiu. Po poros parų atnešė kūdikį. Atrodė viskas gerai, pradedam iš naujo. Dieną gerai, nepaisant to, kad galima sakyt visą dieną vaikas ir "kabėjo" ant krūties. Į vakarą isterijos, traukia, meta, rėkia, gaudo pirštus. Kviečiu seselę, ateina pasako, kad čia taip turi būt, maitinkit. Na gerai, maitinu toliau. Vaikas toliau sėkmingai žviegia. Ta pati sesutė jau nekviesta ateina pagal garsą, dar kartą apžiūri krūtis, rėkiantį vaiką ir atneša buteliuką. Na gerai, aš ne profesionalė, aš pradedanti mama, bet kodėl tada tikrai pavalgęs vaikas (reikėjo matyt, kaip jis traukė tą mišinuką
) nurimo? Koks čia dar ryšys apart alkio? Kitą dieną tas pats. Grįžau namo, galvojau ramybė, viskas susitvarkys. Na ir vėl tas pats, vaikas pastoviai verkiantis, naktį nemiega. Žinot gal kitos ir galit bandyti ir laukt 1-3 mėnesius kol viskas susitvarkys, aš negaliu. Per savaitę jis nepriaugo visiškai nieko. Daugiau nebeeksperimentavau, pradėjau primaitint. Vaikas nurimo, svoris augo normaliai.Gal aš kažko ir nesuprantu, bet man buvo akivaizdus skirtumas tarp alkano ir sotaus kūdikio.
Su kitu vaiku bandysiu viską iš naujo, bet jei situacija kartosis, darysiu tą patį kaip ir šį kartą
Labai ilgai skaiciau sias temas, daznai norejai isiterpti, bet kazkaip vis susilaikydavau, nes praktiskai jauciau, ka kuri i viena ar kita mano teigini atsakys. Bet tiek to priimsiu bet kokia kritika.
Pirmiausiai apie rysi, kad nors kiek butu i sia tema. Manau, kad mamos meile vaikeliui nepriklauso nuo maitinimo budo ir jokio skirtumo MP ar misineliu jis maitinamas. Bet vaikiukai, maitinami MP, gal ir labiau buna prisirise prie mamyciu. Jau vien tai, kad jie ilgesniam laikui niekada neissiskiria su mamyte ir visada praauge patys zino, kur rasti ta nusiraminima. Kaip tik ir auginu dabar 8 menesiu "mamyciuka", kuris nebelieka niekur be manes...
Kad butu aiskiau pasakysiu, kad esu tik uz MP, taciau taip, kaip nebuna tik balta arba juoda, taip ir sioj srity nera taip, kad absoliuciai visos gali vien tik MP maitinti ir vien tik noro ir ziniu pakanka. Ir pilnai suprantu, kad toms mamoms, kurios tikrai viska padare, o jums kazkas is pasalies sako, kad per mazai stengeisi, yra labai skaudu.
Pirmaja dukrele maitinau 3 menesius. Augo rami, nepretenzinga, nors vis jauciau, kad pienelio jai mazoka, o ir svoris mazai augo. Tikrai maitinimas manes nevargino, bet paziureje i gimimo metus suprasit, kad tai buvo laikas, kai apie MP nauda mazai kas kalbejo, tai galbut ir as tu pastangu ne per daugiausiai dejau. Del sio karto, kad mazai stengiausi, sutinku. Ir kai vienadien to pienuko praktiskai nebeliko, tai be didelio sirdies skausmo perejom prie misiniu.
Besilaukdama antrojo vaikelio buvau isikalus sau i galva, kad tikrai maitinsiu, perskaiciau nemazai knygu, ejau i paskaiteles, zodziu, daug domejausi naturaliu maitinimu. Realybe buvo kiek kitokia. Mano sunus klyke diena-nakti, kruties nepaleisdavo istisom parom, bet klykdavo ir apsiziojes. Po menesio pajutau, kad pati virstu i zombi, kencia seima, trimete dukrele, kuri negalejo gauti jokio demesio, nes as istisai maitinau... Sulaukem net ir to demesio trukumo pasekmiu... dukrelei prasidejo tikas. Tiesa, ismaitinau as 4 menesius,bet jau su primaitinimu.
Treciasis buvo musu labai labai lauktas ir planuotas. Sventai tikejau, kad sikart nebebus jokiu kliuciu. Maitinsiu ilgai ir be vargo. Vyresneliai dideli, tikri pagalbininkai, niekas nesauks, kad nori sisiu, kaku, gert, valgyt, kaip buvo tuomet, kai dukra visais imanomais budais saukesi demesio... Taip ir buvo. As rami ir atsipalaidavusi megavausi brandzia motinyste, o visi tik ir sokinejo aplinkui nesdami man gert ir valgyt tiesiai i lova... O sunelis ramus, kol kruti apsiziojes... bet jei be jos, tai istisiniai zirzimai ir verkslenimai... Sakysit kantrybe baigesi? Ne... sikart ji ilgai nesibaige... Tiesiog vienadien emiau ir supratau, kad as kankinu SAVO VAIKELI vardan isitikinimu, kad pieno pasigamina tiek, kiek reikia. Kisau jam viburkoli, siunte istisai pas neurologus (pati gyd. mate jo irzluma)... o, pasirodo, pats geriausias vaistas buvo ... 50 ml misinelio. Vaikas isgeres nusisypsojo, buvo linksmas ir dziaugesi gyvenimu. O atsidziauges palaimingai uzmigo, pirmakart be verkimu ir isteriju. Ilgai ziurejau ir grozejausi taip ramiai mieganciu savo kudikeliu...
Anksciau mane labai skaudino drauges komentarai, kuri vis aiskino, kas as kazka ne taip darau, o sededama salia as girdedavau, kaip jos vaikelis net springsta valgydamas, o maniskis pienuka nuryja tik po 5 patraukimu. Tai kaip ji gali mane suprasti, jei to niekada nepatyre... As nekalbu apie pieno krizes, bet jeigu to pienelio truksta pastoviai, tai kam tada vaika kankinti...
Dar karta primenu, kad sutinku su visa MP nauda ir esu visom keturiom uz, esu dekinga visom uz patarimus sekmingo zindymo temoj, bet nematau prasmes pulti i krastutinimus. Visos taisykles turi ir isimciu...
Beja, maniskis iki siol dar dziaugiasi MP, neisgasdino ir visu bauginimai, kad pageres is butelio nebeims kruties. Aisku, lengva nebuvo, bet dabar dziaugiames, surade pusiausvyra. Dabar, kai maitinames koselem, tai praktiskai ir misinuko nebereik. Uzsigerimui pienelio visada zino kur rasti...
Pirmiausiai apie rysi, kad nors kiek butu i sia tema. Manau, kad mamos meile vaikeliui nepriklauso nuo maitinimo budo ir jokio skirtumo MP ar misineliu jis maitinamas. Bet vaikiukai, maitinami MP, gal ir labiau buna prisirise prie mamyciu. Jau vien tai, kad jie ilgesniam laikui niekada neissiskiria su mamyte ir visada praauge patys zino, kur rasti ta nusiraminima. Kaip tik ir auginu dabar 8 menesiu "mamyciuka", kuris nebelieka niekur be manes...
Kad butu aiskiau pasakysiu, kad esu tik uz MP, taciau taip, kaip nebuna tik balta arba juoda, taip ir sioj srity nera taip, kad absoliuciai visos gali vien tik MP maitinti ir vien tik noro ir ziniu pakanka. Ir pilnai suprantu, kad toms mamoms, kurios tikrai viska padare, o jums kazkas is pasalies sako, kad per mazai stengeisi, yra labai skaudu.
Pirmaja dukrele maitinau 3 menesius. Augo rami, nepretenzinga, nors vis jauciau, kad pienelio jai mazoka, o ir svoris mazai augo. Tikrai maitinimas manes nevargino, bet paziureje i gimimo metus suprasit, kad tai buvo laikas, kai apie MP nauda mazai kas kalbejo, tai galbut ir as tu pastangu ne per daugiausiai dejau. Del sio karto, kad mazai stengiausi, sutinku. Ir kai vienadien to pienuko praktiskai nebeliko, tai be didelio sirdies skausmo perejom prie misiniu.
Besilaukdama antrojo vaikelio buvau isikalus sau i galva, kad tikrai maitinsiu, perskaiciau nemazai knygu, ejau i paskaiteles, zodziu, daug domejausi naturaliu maitinimu. Realybe buvo kiek kitokia. Mano sunus klyke diena-nakti, kruties nepaleisdavo istisom parom, bet klykdavo ir apsiziojes. Po menesio pajutau, kad pati virstu i zombi, kencia seima, trimete dukrele, kuri negalejo gauti jokio demesio, nes as istisai maitinau... Sulaukem net ir to demesio trukumo pasekmiu... dukrelei prasidejo tikas. Tiesa, ismaitinau as 4 menesius,bet jau su primaitinimu.
Treciasis buvo musu labai labai lauktas ir planuotas. Sventai tikejau, kad sikart nebebus jokiu kliuciu. Maitinsiu ilgai ir be vargo. Vyresneliai dideli, tikri pagalbininkai, niekas nesauks, kad nori sisiu, kaku, gert, valgyt, kaip buvo tuomet, kai dukra visais imanomais budais saukesi demesio... Taip ir buvo. As rami ir atsipalaidavusi megavausi brandzia motinyste, o visi tik ir sokinejo aplinkui nesdami man gert ir valgyt tiesiai i lova... O sunelis ramus, kol kruti apsiziojes... bet jei be jos, tai istisiniai zirzimai ir verkslenimai... Sakysit kantrybe baigesi? Ne... sikart ji ilgai nesibaige... Tiesiog vienadien emiau ir supratau, kad as kankinu SAVO VAIKELI vardan isitikinimu, kad pieno pasigamina tiek, kiek reikia. Kisau jam viburkoli, siunte istisai pas neurologus (pati gyd. mate jo irzluma)... o, pasirodo, pats geriausias vaistas buvo ... 50 ml misinelio. Vaikas isgeres nusisypsojo, buvo linksmas ir dziaugesi gyvenimu. O atsidziauges palaimingai uzmigo, pirmakart be verkimu ir isteriju. Ilgai ziurejau ir grozejausi taip ramiai mieganciu savo kudikeliu...
Anksciau mane labai skaudino drauges komentarai, kuri vis aiskino, kas as kazka ne taip darau, o sededama salia as girdedavau, kaip jos vaikelis net springsta valgydamas, o maniskis pienuka nuryja tik po 5 patraukimu. Tai kaip ji gali mane suprasti, jei to niekada nepatyre... As nekalbu apie pieno krizes, bet jeigu to pienelio truksta pastoviai, tai kam tada vaika kankinti...
Dar karta primenu, kad sutinku su visa MP nauda ir esu visom keturiom uz, esu dekinga visom uz patarimus sekmingo zindymo temoj, bet nematau prasmes pulti i krastutinimus. Visos taisykles turi ir isimciu...
Beja, maniskis iki siol dar dziaugiasi MP, neisgasdino ir visu bauginimai, kad pageres is butelio nebeims kruties. Aisku, lengva nebuvo, bet dabar dziaugiames, surade pusiausvyra. Dabar, kai maitinames koselem, tai praktiskai ir misinuko nebereik. Uzsigerimui pienelio visada zino kur rasti...
QUOTE(toscana @ 2008 03 21, 11:04)
Matau kad neišeisiu iš tos temos
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją
Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.Grynai iš šalies žiūrint, be asmeniškumų, tiesiog aprašyta situacija ir akivaizdžios problemos: nemaitinimas po gimdymo, motinos šokas, sesutės burbtelėjimas, kad nėra pieno. Įtariu, kad apžiojimas buvo neteisingas, žindimas neefektyvus (dėl sunkaus gimdymo ir per vėlaus pridėjimo prie krūties), iš buteliuko tiesiog lengvai gėrėsi, užtat lengvai pasisotindavo ir nurimdavo. Situacija sudėtinga, sunki, o reikalingos pagalbos - nulis. Nesakau, kad su pagalba būtų pavykę, bet kažką buvo galima daryti kitaip.
Na, dabar jau nieko nepakeisi. Linkiu, kad kitas kartas būtų sėkmingesnis.
..cia jau gal nenormalu nuo sitos temos: pasiskaitau, si bei ta parasau, o dienos begyje mintyse komentuojju pagal savo situacija
Mamos, ar nepavargot aiskintis? Kiek laiko praleidziat cia bediskutuodamos, kai tuo tarpu AUGINTUMET RYSI SU VAIKU be buteliuko ar su...
Kiekvienos istorija yra svarbi ir reiksminga ypac tu, kurioms nepasiseke zindyt. Nuo aiskinimosi "kodel"- pieno jau neatsiras. GYVENKIME CIA IR DABAR! Aciu Dievui, man slogias mintis kad "nemoku/negaliu" zindyti pavyko iveikti ir as matau sveika rubuilia besisypsancia dukra. O nuo aiskinimosi, kas buvo praeityje galima tikrai pavargti. Kas nuo to keiciasi?? Baikit, eikim geriau pas vaikus!
Mamos, ar nepavargot aiskintis? Kiek laiko praleidziat cia bediskutuodamos, kai tuo tarpu AUGINTUMET RYSI SU VAIKU be buteliuko ar su...
Kiekvienos istorija yra svarbi ir reiksminga ypac tu, kurioms nepasiseke zindyt. Nuo aiskinimosi "kodel"- pieno jau neatsiras. GYVENKIME CIA IR DABAR! Aciu Dievui, man slogias mintis kad "nemoku/negaliu" zindyti pavyko iveikti ir as matau sveika rubuilia besisypsancia dukra. O nuo aiskinimosi, kas buvo praeityje galima tikrai pavargti. Kas nuo to keiciasi?? Baikit, eikim geriau pas vaikus!
QUOTE(Faustikas @ 2008 03 21, 12:46)
Kiekvienos istorija yra svarbi ir reiksminga ypac tu, kurioms nepasiseke zindyt. Nuo aiskinimosi "kodel"- pieno jau neatsiras. GYVENKIME CIA IR DABAR! Aciu Dievui, man slogias mintis kad "nemoku/negaliu" zindyti pavyko iveikti ir as matau sveika rubuilia besisypsancia dukra. O nuo aiskinimosi, kas buvo praeityje galima tikrai pavargti. Kas nuo to keiciasi?? Baikit, eikim geriau pas vaikus!
Man būtų svarbu išsiaiškinti nesėkmės priežastis, kad planuodama kitą vaiką žinočiau, kaip elgtis analogiškoj situacijoj.
Kodėl analizuoju ne (tik) savo atvejus? Nes man įdomu, nes noriu sukaupti žinių, informacijos iš kiek įmanoma daugiau patirčių - sėkmingų ir nelabai, nes ateity norėčiau išsilaikyti egzaminą ir tapti sertifikuota laktacijos konsultante, nes noriu, kad mano sukauptos žinios padėtų toms, kurioms jų reikės, kurios jų norės. Nes žiauriai malonu padėti.
Todėl ir rašau 'be asmeniškumų', nes nenagrinėju to žmogaus gyvenimo apskritai. Žiūriu į konkrečią aprašytą situaciją ir keliu klausimus bei įžvelgtas problemas, klaidas (dažniausiai net ne pačios mamos). Keliu garsiai, nes gal skaito mama, kuri rytoj važiuos į gimdymo namus ir susidurs su tokia situacija. Garsiai, nes jei klystu, būsiu pataisyta. Tikiuosi...
QUOTE(toscana @ 2008 03 21, 11:04)
Matau kad neišeisiu iš tos temos
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.
Komplikuotas gimdymas, vaakumas, vaikas pridusęs, dvi paros inkubatoriuje, mama šoke. Vaikas nemaitintas iš karto po gimdymo. Atėjusi sesutė pamaigė krūtis, subambėjo kad pieno nėr ir išlėkė atgal. Liepė nutraukiėt. Ką nutraukinėt, jei kaip bespaudytum, ką bedarytum išspaudi lašelį, ar rankom ar pientraukiu. Po poros parų atnešė kūdikį. Atrodė viskas gerai, pradedam iš naujo. Dieną gerai, nepaisant to, kad galima sakyt visą dieną vaikas ir "kabėjo" ant krūties. Į vakarą isterijos, traukia, meta, rėkia, gaudo pirštus. Kviečiu seselę, ateina pasako, kad čia taip turi būt, maitinkit. Na gerai, maitinu toliau. Vaikas toliau sėkmingai žviegia. Ta pati sesutė jau nekviesta ateina pagal garsą, dar kartą apžiūri krūtis, rėkiantį vaiką ir atneša buteliuką. Na gerai, aš ne profesionalė, aš pradedanti mama, bet kodėl tada tikrai pavalgęs vaikas (reikėjo matyt, kaip jis traukė tą mišinuką ) nurimo? Koks čia dar ryšys apart alkio? Kitą dieną tas pats. Grįžau namo, galvojau ramybė, viskas susitvarkys. Na ir vėl tas pats, vaikas pastoviai verkiantis, naktį nemiega. Žinot gal kitos ir galit bandyti ir laukt 1-3 mėnesius kol viskas susitvarkys, aš negaliu. Per savaitę jis nepriaugo visiškai nieko. Daugiau nebeeksperimentavau, pradėjau primaitint. Vaikas nurimo, svoris augo normaliai.
Gal aš kažko ir nesuprantu, bet man buvo akivaizdus skirtumas tarp alkano ir sotaus kūdikio.
Su kitu vaiku bandysiu viską iš naujo, bet jei situacija kartosis, darysiu tą patį kaip ir šį kartą
Raideles, na nebandau aš teisintis ar įrodinėti savo tiesų, rašau kaip yra. Kaip man tau dabar trumpai paaiškinti visą buvusią situaciją
Na truks ilgai, galima aš bandysiu sutrumpinti.Komplikuotas gimdymas, vaakumas, vaikas pridusęs, dvi paros inkubatoriuje, mama šoke. Vaikas nemaitintas iš karto po gimdymo. Atėjusi sesutė pamaigė krūtis, subambėjo kad pieno nėr ir išlėkė atgal. Liepė nutraukiėt. Ką nutraukinėt, jei kaip bespaudytum, ką bedarytum išspaudi lašelį, ar rankom ar pientraukiu. Po poros parų atnešė kūdikį. Atrodė viskas gerai, pradedam iš naujo. Dieną gerai, nepaisant to, kad galima sakyt visą dieną vaikas ir "kabėjo" ant krūties. Į vakarą isterijos, traukia, meta, rėkia, gaudo pirštus. Kviečiu seselę, ateina pasako, kad čia taip turi būt, maitinkit. Na gerai, maitinu toliau. Vaikas toliau sėkmingai žviegia. Ta pati sesutė jau nekviesta ateina pagal garsą, dar kartą apžiūri krūtis, rėkiantį vaiką ir atneša buteliuką. Na gerai, aš ne profesionalė, aš pradedanti mama, bet kodėl tada tikrai pavalgęs vaikas (reikėjo matyt, kaip jis traukė tą mišinuką
) nurimo? Koks čia dar ryšys apart alkio? Kitą dieną tas pats. Grįžau namo, galvojau ramybė, viskas susitvarkys. Na ir vėl tas pats, vaikas pastoviai verkiantis, naktį nemiega. Žinot gal kitos ir galit bandyti ir laukt 1-3 mėnesius kol viskas susitvarkys, aš negaliu. Per savaitę jis nepriaugo visiškai nieko. Daugiau nebeeksperimentavau, pradėjau primaitint. Vaikas nurimo, svoris augo normaliai.Gal aš kažko ir nesuprantu, bet man buvo akivaizdus skirtumas tarp alkano ir sotaus kūdikio.
Su kitu vaiku bandysiu viską iš naujo, bet jei situacija kartosis, darysiu tą patį kaip ir šį kartą
Toscana, ačiū, kad parašei.
Kaip sakoma, visos laimingos istorijos yra panašios, o nelaimingos kiekviena savotiška. Kiekviena ypatinga. Todėl apibendrinti ją vienu sakiniu "Nebuvo pieno" yra neteisinga.
Komplikuotas gimdymas ir dvi paros atskirai - rimtas išbandymas pieno gamybai. Tai, kad po savaitės nebuvo pradėjęs priauginėti svorio (šioje vietoje svarbu žinoti, kad svorio priaugimą reikia skaičiuoti nuo numesto ligoninėje svorio) - irgi požymis, kad maisto vaikui neužteko. Tai objektyvus požymis, kuris rodo, kad vaikui reikia duoti kito maisto.
Atskiras klausimas - kaip ir kiek to maisto duoti, ir dar vienas klausimas ar mama norėtų, kad pieno gamyba atsistatytų ir ji galėtų tęsti maitinimą krūtimi, ar ji mano, kad jei jau šiuo metu pieno nepakanka, tai reikia užmiršti žindymą ir maitinti tik mišiniu.
