QUOTE(drebulė @ 2008 06 12, 11:28)
labas,Pamunka.turiu ir aš problemų su akim.tik man gydytojas sakė,kad tai yra imuninės sistemos liga.akis verčia,nes mano organizmas gamina antikūnius.jie nukreipti į akis ir skydliaukę.jos veikla taip pat sutrikusi.geriu metizolį ir tyrimai dabar geri.taip vargstu 4metus.siūlė gydytis prednezolonu.labai didelėm dozėm.bus daug šalutinio poveikio:svoris,opos skrandyje.atsisakiau.leidaus vaistus į akis.kaip man atrodo pagerėjimas buvo.dabar gydytojas sako operuotis skydliaukę,nes ji labai gadina širdį ir be vaistų nesusinormalizuoja jos veikla.bet ar po operacijos nepablogės akių padėtis neaišku.ir iš vis labai mažai informacijos apie šią ligą.tai autoimuninis tiroiditas.nepagydomas.net gydytojas pasakė,kad po operacijos gal reikės valyti kraują.esu pasimetus.bijau,kad po operacijos tie antikūniai dar labiau nepaveiktų mano akių.jaučiu net kompleksą dėl jų.o buvau normali moteris...gydytojas sako,kad tą ligą turiu nuo gimimo,tik ji suaktyvėjo ir atsibudo nuo gimdymų,nuo stresų.sako,kad net mano vaikai gali būti ją paveldėję.liepia parodyti endokrinologui.man dar daug kas čia neaišku.
o tau nesiūlė jokių gydymo būdų?esu klausus čia forume apie gydymą prednezolonu,bet niekas neatsiliepė.o kiek laiko tu sergi?
Labas drebule,
Mano ligai jau penkti metai (tiksliau skydliaukės problemai). Bet pirma pradėjau jauti skausmą už vienos akies (viena labiau kita mažiau progresuojanti). Pradėjom su vyru mąstyt apie leliuką, sesuo patarė išsiirti skydliaukę, nes mūsų tėčiui skydliaukės bėdos. Rado sutrikusius hormonus, neleido pastoti 1 metus. Gydė Metizoliu ir L-Thyroxinu. Apie oftalopatiją niekas nešnekėjo. Susinormalizavo. Nebegėriau. Hormonus sekiau pastoviai. Nereikėjo vaistų, normos ribos, nors už akių visad jaučiau tempimą (dešinei akiai labiau). Tada Endokrinologas Navickas pasiūlė pas okulistą - užsiminė kad oftalopatija, bet sakė, kad jei skydliaukė normos ribose, nelabai gali būti nuo to. Okulistė sakė kad dar g.b. nuo sinusitų ir kitų galvos ligų. Ji siuntė mane ambulatoriškai į ligoninę leisti vaistus į akį (tada į tą vieną) ir daryti plazmoforezę (kraujo valymą). Žinok skausmas už akių aprimo.. Pastojau. Persileidau. Paskui netyčia praėjus vos trims mėnesiams vėl pastojau. Turim pirmą kipšiuką

(beje apie paveldėjimą negirdėjau.. ir tikiuosi kad to nebus). Po 7,5 mėn turėjau pradėti gerti L-thyroxina, tai nutraukiau maitinima, nors gydytojas sakė nieko baisaus. L-Thyroxina geriu iki šiol diena iš dienos. Kai pirmajam sūneliui buvo 11 mėn pasidarėm antrą (norėjom pametinukų), nes gyd. sakė galiu daryti, negerti kaip tik negaliu nes pakenksiu ir sau ir vaisiui. Nėštumo metu pradėjau vėl jausti spaudimą po akimis. Ir pradėjau ypatingai nuotraukose pastebėti savo ligą... Va dabar po gimdymo tiesiog kiekvieną dieną žiauriai skauda už akių. 1 mėn antram kipšiukui pasireiškė labai stiprus atopinis dermatitas (pediatras sako kad nuo thyroxino greiciausiai, liepe nutraukti maitinima). Va pirmadieni vaziuosiu tirsiu jam alergija, vis dar turiu vilciu maitinti pati. Buvau pas okuliste, sako galima vėl plazmoforeze kartoti, paskui yra elektroforezė ir dar berods kazkas, bet reikia gultis į ligoninę arba geriausiu atvejku ambulatoriškai atvažinėti, ir vėlgi, nebegalėsiu maitingi. Tai dar vis svarstau jei alergija ne nuo L-thyroxino, ar maitinti toliau, ar gydytis pačiai..
Beje vakar internete skaičiau apie oftalopatijos gydymą jonizuojančia spinduliuote..? Gal teko girdėti? Dabar tiesa pasidariau vėl TTH tyrimus, bet pas navicką tik liepos menesi prieeisiu, tai nežinau kokie rezultatai.. Va tokios mano bėdos.. Apie gydymą p[rednezelonu neteko girdėti, bandysiu pasidomėti. Bet manau čia žiauru - tai galingi vaistai..