labas mamytes,
Smagu Jus visas matyti ir jau matytas ir naujas.
Smagu, jog jungiamės i būreli:)
Tai va seniai nebuvau čia, nes mus aplanke eiline didele nelaime:(
Tik įvykus nelaimei po mėnsio apie ją sužinojom.
Lauriukas apako 1 akyte
Kadangi jis turi intelekto sutrikima, jis pats net nesuvoke kas ivyko.
Ir kai po menesio, netycia atejom isirasyt pas akiu gydytoja akinuku, tik tada ir suzinojome kraupia deagnoze.

Kraupu ta diena ir prisimint.
Ekstra buvome isiusti i Kauno klinikas, bet deja..........
Medikai speja, jog jis apakes jau koki 1men., ir regos nervas visiskai zuves, todel regejimo sugrazinti nebeimanoma.
Apakimas nuo paprasciasuios trumparegystes- atsoko tinklaine:(Niekada negalejau patiketi , kad nuo to galima apakti. Juk milijonai trumparegiu, bet musu atvejis rodo, jog pasirodo galima:(((((((((
Jo akyciu problemos didziules ir trumparegyste pries jas visas kitas buvo tik siemkos. O pasirodo viskas atsisuko i priesinga puse:(
Nuo didziules klastingos akiu ligos-glaukomos apsaugojom apakima, taciau jis apako nuo paprasciasuios trumparegystes.
Tai va musu naujieneles mera smagios. Jau kartasi nebezinau ko toliau laukti ir tiketis. Atrodo nieko nebegali buti baisiau ir vel smugis. Po suzinojimo jau praslinko juodas ir liudnas men. Bandau su tuo susitaikyti ir apie tai negalvoti. Pirmosios dienos buvo klaikios, apie stresa ir asaras gal praleisiu, bet vaiksciojau gilia savaite pati usimerkusi- bandziau isijausti i jo padeti, sekiau kiekviena jo zingsni, kad jis kur neatsitrenktu, bet dabar jau man tai praejo. Elgiuosi kaip ir anksciau, kai jis saulute mate abiem akytem.
Svarbiausia kas mane guodzia, tai tai, kad jis pats nesuvokia ir nesupranta kas atsitiko. Tai pirmas kartas gyvenime, kai as labai apsidziaugiau, kad jo sutrikes intelektas.Jis gyvena kasdieni savo gyvenima.
Jis jauciasi taip paprastai ir naturaliai, kad nei mes nei mokykleles specialistai ir net akiu gydytoja( kol nepradejo ziuret per aparatus)- nesupratom, kad jis vaiksto netekes 1 akytes.
Po nelaimes pastebejau, jog tikrai nera psichologines pagalbos tevams. Kaip jiems susitraikyti ir isgyventi ta sunku laikotarpi- kai gydytojai iskelia rankas ir pasako- viskas- nieko nepadarysime.
Apie tai kalbejau su savo prodekanu ( siauliu universitete socialines negalios fakulteto) Jis usimine ,jog spali zadama pas juos atidaryti, toki kab. ( kaskoks projektas)- tevams psichologine pagalba. Tai va zadejo ir mane ten pakviest. Tai va jei bus kokioms mamytems idomu-parasysiu placiau apie ta projekta kai daugiau susizinosiu:) Zinau , jog projektas bus finansuojamas is Europos Sajungos. Tai gal bus kaskas ten naudingo. Nes isties vaikams tarsi minimali, bet kaskokia pagalba yra-reabilitacija, mokykleles ir taip toliau. O tevams?
Ir dar per studijas daug idomaus ir naudingo suzinojau. Labai patiko mintis, apie tokiu seimu-teveliu savitarpio pagalbos grupes. Kitose salyse jos labai veiksmingos ir populiarios.Tai tevu susitikimai, isiliejimas tokiems pat kaip Tu, isispasakojimas, pasijautimas ne vienisu, taip pat informacijos pasikeitimas, patarimai kitiems is savo patirties ir panasiai. Tai vyksta realiu laiku. Vieni kitiems uzduoda klausimu, pasikeicia kontaktais ir t.t. Mane labai tas dalykas sudomino:) O JUs?
Galetume ir mes pacios kaska panasaus surganizuot- nenoretumet?
Nu ir prirasiau- pati isigandau