QUOTE(Shangri La @ 2009 01 23, 00:38)
Sakai anksti...man dabar atrodo, kad galėjom kreiptis gerokai anksčiau. Pasikalbėjom su vyru ir prisipažinom, kad nenorėjom matyti problemos, vijom nuo savęs mintis, kad kažkas ne taip. Problema nėra tik kalba. Tam tikri nerimą keliantys dalykai- nežiūri į akis, aplinkinių tarsi nepastebi, niekaip nereaguoja, išimtį daro mamai ir tėčiui, neadekvačios emocijos- ne iš šio ne iš to pradeda juoktis ( man žinoma labai smagu girdėti šį juoką
). Tie garsau, kuriuos ji leidžia- tai tie patys garsa, kaip ir prieš pusmetį...ar net metus... pažangos beveik nėra. Netgi regresas, anksčiau jai labai patiko katės, sakydavo "kiii", dabar ir kačių nebepastebi. Bet veiklos turi per akis- rykiuoja daiktus lygiomis simetriškomis eilėmis (na, šio skyrelio lankytomos nereikia pasakoti, ką tai reiškia
), labai mėgsta plėšyti popierių, irgi daro tai įdomiai, labai lygiomis siauromis juostelėmis.
Tačiau lengva ranka pripaišyti autizmo neišeina, nes baimės jausmo visai neturi- į nepažįstamas patalpas lekia kaip nutrukusi nuo grandinės, svetima žmogų gali lengvai patraukti ranka į šoną, jei pvz. užstoja kelią. Ir labai mėgsta aktyvius žaidimus- gaudynes, slepines.
Trumpai tariant, nusibodo spelioti, kur priežastys, nusprendėm keliauti pas specialistus.
Papildyta:
Dar keletas klausimų:
Esam apsidėję įvairiomis vaikiškomis knygutėmis. Visa biblioteka. Bet dukrai jos nėra įdomios. Neišeina pvz. pasisodinti jos ant kelių ir ramiai rodyti paveiksliukus- jai nepatinka, pyksta, veržiasi į laisvę. Jeigu tarkim atsisėdu šaliai ant grindų ir pradedu garsiai skaityti- dėmesio jokio. Ji gali prieit, apkabinti, prisiglausti, galų gale knygą man ištraukia iš rankų ir padeda į šoną. Suprask- neįdomu. Duodu knygelę jai pačiai- plėšo, kramto. Vienu metu susidomėjusi vartė, bet kai suprato, kad galima plėšyti- viskas. Kaip prieiti? Ką tokio padaryti, kad ji susietų paveiksliuką su po juo esančių žodžiu?


Tačiau lengva ranka pripaišyti autizmo neišeina, nes baimės jausmo visai neturi- į nepažįstamas patalpas lekia kaip nutrukusi nuo grandinės, svetima žmogų gali lengvai patraukti ranka į šoną, jei pvz. užstoja kelią. Ir labai mėgsta aktyvius žaidimus- gaudynes, slepines.
Trumpai tariant, nusibodo spelioti, kur priežastys, nusprendėm keliauti pas specialistus.
Papildyta:
Dar keletas klausimų:
Esam apsidėję įvairiomis vaikiškomis knygutėmis. Visa biblioteka. Bet dukrai jos nėra įdomios. Neišeina pvz. pasisodinti jos ant kelių ir ramiai rodyti paveiksliukus- jai nepatinka, pyksta, veržiasi į laisvę. Jeigu tarkim atsisėdu šaliai ant grindų ir pradedu garsiai skaityti- dėmesio jokio. Ji gali prieit, apkabinti, prisiglausti, galų gale knygą man ištraukia iš rankų ir padeda į šoną. Suprask- neįdomu. Duodu knygelę jai pačiai- plėšo, kramto. Vienu metu susidomėjusi vartė, bet kai suprato, kad galima plėšyti- viskas. Kaip prieiti? Ką tokio padaryti, kad ji susietų paveiksliuką su po juo esančių žodžiu?
Na zinok as pvz labai daug panasumu radau tarp musu vaiku, maniskis ziuri knygutes, bado pirsteliu ir laukia kol as pasakysiu kas ten ir isleisiu garsa kuris priklauso.




QUOTE(ERUGĖ @ 2009 01 23, 10:07)
labas mamytės
paskaičiau čia jūsų kelis postus,ir išsigandau
mūsų mažoji 2,2m.bet labai mažai kalba,knygučių vartyti irgi nelabai patinka,yra labai judri,nenustygstanti vietoje
gydytojai sakiau,kad nekalba dar,tik vieną kitą žodelį(šoti-šokti,mama,teti,buo-brolis,ant visų gyvūnėlių-au),vakar pvz,brolis pasakė angliškai o men ,ji lengvai pakartojo,arba per telefoną kai sako rusiškai odin irgi lengvai kartoja
,tai gydytoja sakė,kad jei vaikas viską supranta,reiškias viskas gerai,kalbės vėliau
nuo vasario mėn pradės lankyti darželį,tarp vaikų,gal ir prakalbs
arba po mėnesio pasikalbėsiu su auklėtoja,kaip jai atrodo,ar čia mums susirūpinti ar viskas bus gerai 
Papildyta:
mūsiškė vasarą prašėsi jau,tiksliau pati atsisėsdavo atsilikti,bet dabar vėl nustojo prašytis,bėga po stalu

paskaičiau čia jūsų kelis postus,ir išsigandau




nuo vasario mėn pradės lankyti darželį,tarp vaikų,gal ir prakalbs


Papildyta:
mūsiškė vasarą prašėsi jau,tiksliau pati atsisėsdavo atsilikti,bet dabar vėl nustojo prašytis,bėga po stalu

del judrumo jau rasiau cia, pas mus tas pats, demesio deficitas tai vadinama, joks ne autizmas gink Dieve, juo cia net nekvepia


Viskas bus ok. Nzn kodel bet esu tikra. As tarp kitko irgi darzo laukiu, nes tikiu, kad sneket paskatins mano tingini.

QUOTE(Shangri La @ 2009 01 23, 10:42)
... Bet juk mažiau laimingi nebusim. Turim tokius vaikus, kokius turim, ir tai yra nuostabu.
nenoriu skaudinti, bet neduok Dieve tureti tokia beda,
