Vėjaraupiai - 2

Turim tokią problemytę, gal kas nors irgi susidūrėte, taigi, dukra persirgo vėjaraupiais prieš porą metų (tada jai buvo 12), buvo vasara, temp. ji nejautė, nors šiek tiek turėjo, todėl pirmąjį spuogelį, kaip tyčia ant veido ėmėm ir pražioplinom ir kai jis užgijo, liko žymė. Aišku, dabar ji nėra labai baisi, per porą metų įgijo normalią spalvą, bet "duobutė" liko. Gal šiais laikais yra kokių nors stebuklingų priemonių, gal žinote, kaip išlyginti tą žymę?

Kokių?

Mano abidvi prasirgo vejaraupiais pries gera menesi. Temperaturos neturejo, nesikase. Taciau lyg siol liko demeles nuo tu spuogeliu ant kunelio. Kada isnyks visiskai ir ar isnyks?

Dėmelės tai išnyksta, va pas mus buvo daug pūliuojančių, tai liko duobės ant veiduko net 3 - ant nosies galiuko, palei akytę, ir ant žanduko šono ant kūnelio ir užpakaliuko irgi labai negražių randų yra kažin ar jie išnyks....

o tai tempa pakyla ir po poros dienu gali isbeti ar kartu viskas vyksta?
mazytei vakar buvo 38,5, siand 37, kol kas spuogu nerandu, bet yra didele tikimybe kad uzsikretus, nes per krikstynas viena damute nutylejo, kad jos sesute serga vejaraupiais...ir buciavo mano maze ir nesiojo, nu zodziu uztektinai kontaktu buvo...

Mano mergytes tai abi vejaraupiais besirgdamos temperaturos neturejo. Is kart tai spuogeliai pasirode, pirma diena vienas, kita jau daugiau, o trecia daaar daugiau! Vyresnioji tai dar irzli buvo ta diena, kai aptikau pirmaji spuogeli. O nuo jos mazoji uzsikrete ir susirgo praejus nepilnoms dviems savaitems. Ir ka dar galiu pasakyt, kad pas mazaja spuogeliu buvo kur kas daugiau nei pas vyresniaja!

[man tai taip neramu...penktadieni turejom ilsetis skrist, tai turbut nuplauke kelione...

As pas savo maze pirmaji spuogeli aptikau lektuve skrendant atostogu! Tik gerai, kad atostogaut skridom i LT, o ne kur kitur, o ir buvom pasiruose, vaistu isideje.
O tu Ingutera nepergyvenk, gal visai tai ir ne vejaraupiai?

Maniškius abu vaikus išbėrė po poros dienų nuo temperatūros pakilimo. O štai po geros savaites ir vyrui pakilo temperatūra net iki 40 . Išsigandom, kad gal koks gripas, dvi dienas pragulėjo su aukšta temperatūra, o šiandien paaiškėjo, kad čia joks ne gripas, o sūnūs vėjaraupius padovanojo . Tad gryna teisybė, kad vaikai serga žymiai lengviau nei suaugusieji. Dar va prie progos beskaitinėdama neblogą straipsniuką radau.
Jei kam įdomu paskaitykit.

vėjaraupiai Straipsnis iš "Sveikas žmogus"

Vėjaraupiais serga ir suaugusieji

Daugelis manome, kad vėjaraupiai – tai visų vaikų liga, kuria būtina persirgti. Tačiau statistiniai bei mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia, jog vėjaraupių ligos eiga gali būti labai komplikuota ir sudėtinga. Nuo ko tai priklauso? Kokios šios ligos priežastys? Ar liga gali pasikartoti? Apie vėjaraupių ligos eigą, gydymo metodus bei prevenciją kalbamės su Utenos ligoninės dermotologu JUOZU VALATKA.

Kas sukelia vėjaraupius?

Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos bėrimas bei karščiavimas.
Ligą sukelia Varicella Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Tai ūminė virusinė liga, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Užsikrečiama oro lašeliniu keliu pro kvėpavimo takus, kai sergantysis kosti ir čiaudi. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: pro odą, liečiant bėrimus. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po jo. Vėjaraupiai neturi sezoniškumo, rizika susirgti yra beveik ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą. Specifinių tyrimų, patvirtinančių vėjaraupių diagnozę, nėra.

Ar tiesa, kad, persirgus vėjaraupiais, tas pats virusas vėliau sukelia juostinę pūslelinę?

Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11–21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200–300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.

Ar tiesa, kad vėjaraupiai yra lengva ir nepavojinga virusinė vaikų liga?

Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Varicella zoster infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.

Koks gydymas efektyviausias?

Jei pastebėjote, kad atsirado ant odos pūslelių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros.
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Dažniausiai skiriama vaikams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Prasidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.

Ar būtina skiepytis nuo vėjaraupių?

Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų–raudonukės–epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmine leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų. Skiepai apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.

Patarimai tėvams

· Jei vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovoje.
· Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages. Dažnai nuplaukite rankas.
· Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą. Į vonią galite įlašinti kalio permanganato tirpalo ar ramunėlių nuoviro.
· Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą.
· Dažniau nei įprasta keiskite rūbus bei

Labutis
merginos, žinokit atrodo, kad mažė pasigavo vėjaraupius (prieš 3 sav. susirgo mūsų sesė ir tėtukas - visi tikino kad nesusirgs mažoji, o va.....) Buvo toks spuogas nemažas ant pilvo nuo pirmadienio, bet vienas, o šiandien jau daugiau - mažiukai tokie, ale daugėja Buvo atėjusi sesutė - nieko doro nepasakė - "gal vėjaraupiai, gal ne........", o man spuogiukai tokie negražūs
Vien žo matysiu, kas bus ryt-poryt..........
Labai tikiuosi viskas bus gerai (baisoka ant širdies.....)

Pas mano mazaja taip pat buvo nedideli spuogeliai, is kart visi sake, kad gal suprakaitavo, tai del to tie spuogeliai?! Taciau, praejus kelioms dienoms, tie spuogeliai pirmieji padidejo. O maziuku pasirode daugybe! Ir idomiai, buvo visas kaklas nusetas, aplink ausytes! O pas didziaja ant pilvo ju daugiau buvo!

Nėra taisyklių be išimčių teoriškai neturėtų susirgti, bet... teoriškai ir maniškis turėjo persirgti lengvai, o kiek vargom