na aš tai niekur neišgirdau jokio pasmerkimo, kad dar maitinu (vaikui 1,4 m), kai kas nusistebi, kaip čia taip ilgai gali būti pieno

), arba paklausia, ar dar nepavargau. tiesa, anyta yra bandžius vaiką pagėdint, kad toks didelis, o dar papo nori

. tada labai susinervinau ir pasakiau, kad nėra čia ko vaiko gėdint dėl to, kad jis nori valgyt

. ir apskritai sakau, jis nesupranta dar jokių gėdinimų. o daktarai dabar rekomenduoja žindyt iki 2-3 m, todėl mes dar tikrai ne per ilgai taip maitinamės

. po to kažkaip nebegirdėjau, kad ką sakytų ji.
šiaip dėl savo tolerancijos - na aš aišku niekada nesipiktinu žmogui į akis, kad nežindo. nes dauguma šiaip nori žindyt, tik kad nepavyskta joms to padaryt dėl kokių nors priežasčių - žinių stokos, nepatyrimo, ar pan. tik niekaip negaliu suprast tokių mamų, kurios kaip užsispyrę tvirtina, kad jos VISKĄ padarė, bet mp dingo. o kai pradedi gilintis, tai tikrai ne viską būna padarę. arba net iš vis nieko - nusprendžia, kad vaikas verkia, reiškia nori valgyt, todėl ir įkiša mišinio. tada vaikas užmiega ir jos "įsitikina", kad va, tikrai trūko pieno. kai kurias pavyksta perkalbėt, patart ir tada toliau sėkmingai žindo. o kitos nesistengia

. gaila... bet kas aš tokia, kad smerkčiau, galiu tik geranoriškai patart.
o ko tikrai netoleruoju - tai mamų, kurios sąmoningai atsisako žindyt dėl "nukarusių papų", aukojimosi dėl vaiko ir dar kitokių absurdiškų priežasčių. tokiai tai tikrai pasakyčiau, kad taip mastyt yra nenormalu.