QUOTE(Akva @ 2008 02 27, 19:43)
O gal galite man bent keleta geru dalyku isvardinti tokio ilgo maitinimo? (apie rysi su mama nekalbekit, nes ar maitinat ar ne, jis visvien yra). Kokia buna pienuko kokybe? Suprantu iki metu, bet ir tai per daug Po to, tai ne pienukas, turintis maistine verte, o mamos ir vaiko priklausomybes klausimas. Tas pats kaip miegoti vienoje lovoje, kai nei vaikas nei mama ne tai, kad nenori, bet iesiog nebegali miegoti atskirai. Lomkes tos pacios kaip ir metant rukyti.
Man atrodo ziauriai keista, kai pipiras, pilna burna dantu save ramina, ne zaislais, o mamos papu. Beje, brangios ponios, o jums papu negaila? Juk moters gyvenimas nesibaigia vaiko maitinimu.
galiu. kadangi Raideles jau išvardino gerus dalykus vaikui, gal pradėsiu nuo gerų dalykų mamai, kuri žindo ilgiau nei metus:
1. Tirpdo kilogramus. mp gamybai sunaudojama 200-500kcal per dieną. taigi jei nerysi už 2, galėsi džiaugtis lieknumu.
2. Mažina krūties vėžio riziką. pastebėta, kad bent 3 mėn. žindžiusioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net 2 kartus. Didžiausiais teigiamas efektas pastebėtas tada, kai buvo žindoma pagal kūdikio poreikius, o ne pagal grafiką - ir ne trumpiau nei 1 metus.
3. Stiprina kaulus. Nors žindant organizme kalcio ir sumažėja, tai laikina. palyginus moterų kaulų tankį prieš nėštumą ir po nujunkymo, pastebėta, kad ilgalaikis žindymas ne tik neskatina kaulų retėjimo, bet juos dar ir sustiprina. Žindžiusios moterys, sulaukusios 65 m osteoporoze serga 2 kartus rečiau, o jei žindė iki 9 mėn, kaulų retėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
4. mažina kiaušidžių ir gimdos vėžio riziką (toms kurios žindė ne mažiau 6 mėn)
5. naudinga sergančioms diabetu. žindančiai diabetikei reikia mažesnių insulino dozių.
6. gerina psichologinę būseną ir sveikatą. todėl kad žindant aktyvinami hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja BIOLOGINĮ motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą kūdikiu, meilę, švelnumą.
nauda vaikui:
1. ilgalaikis žindymas sumažina susirgimo meningitu riziką
2. ankstyvas nujunkymas yra alkoholizmą skatinantis veiksnys. 200 sūnų iš alkoholikų šeimų buvo lyginami su 107 berniukų kontroline grupe iš tos pačios duomenų bazės. Rezultatai parodė, kad 48% nuo alkoholio priklausančių vyrų buvo anksti nujunkyti (žindyti 2 savaites ar trumpiau) ir tik 19% nuo alkoholio nepriklausančių vyrų buvo anksti nujunkyti. Patikrinus kitus kintamuosius, pvz., motinos ar tėvo priklausomybę nuo alkoholio, ankstyvas nujunkymas buvo labai reikšmingas veiksnys, pasireiškiant alkoholizmui apie 30 gyvenimo metus.
3. Žindymas mažina susirgimo pneumonija riziką
4. Pietų Vokietijoje atliktas tyrimas su didele grupe (13345) 5-6 metų vaikų parodė, kad išimtinis žindymas sumažina nutukimo ir viršsvorio tikimybę. Nutukimo atvejų tarpe niekada nežindytų vaikų buvo 4,5 %, tarpe žindytų 2,8%. Pasirodė, kad tai priklausė ir nuo žindymo trukmės. Tarpe kūdikių išimtinai žindytų iki 2 mėnesių buvo 3,8% nutukusių, išimtinai žindytų iki 3-5 mėnesių 2,3% ir tik 1,7% tarp kūdikių, kurie buvo žindyti 6-12 mėnesių. Nustačius kitus veiksnius, pvz., socialinę klasę, tėvų išsilavinimą ir mitybos įpročius, žindymas išliko svarbiausiu veiksniu apsaugant vaiką nuo nutukimo ir viršsvorio. Tyrimo autoriai mano, kad žindymas gali turėti metabolinio programavimo efektą apsaugant nuo nutukimo.
5. Žindymas mažina riziką susirgti ausų uždegimų, sepsiu, meningitu, bakteriemija.
6. Vaikų, kurie buvo žindyti arba gavo nutrauktą motinos pieną aštuonis mėnesius ar ilgiau vidurkinis kalbinis IQ buvo 10,2 taškais, o elgesio IQ 6,2 taškais didesni, negu vaikų, kurie nebuvo maitinti motinos pienu. Šie skirtumai sumažėjo, patikrinus atrankos veiksnius, susijusius su motinos pieno gavimu. Tačiau net patikrinus pagal painiojančius veiksnius, liko didelė priklausomybė tarp maitinimo motinos pienu trukmės ir žodinio IQ. Šie atradimai prisideda prie patirties, kad žindymas turi ilgalaikį teigiamą poveikį vaiko kognityviniam vystymuisi.
7. žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje.
Išskirtinio žindymo optimali trukmė
Nuo 1979 metų PSO rekomendavo žindyti kūdikius išskirtinai iki 4-6 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 4-6 mėnesių buvo nerekomenduojama duoti žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar gėrimo (įskaitant vandenį, arbatėles, sultis, gliukozės tirpalą ir t.t.) iki kūdikiui sueis 4-6 mėnesiai. Ilgus metu tokio organizacijos kaip IBFAN, UNICEF ir kitos kūdikių žindymą remiančios ir ginančios organizacijos, ragino PSA prailginti ši terminą iki 6 mėnesių. Ekspertų komitetas atrinko, peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 3000 informacijos šaltinių. Nepaisant spaudimo iš pieno mišinių pramonės, rezoliucija WHO 54.2 buvo priimta 2001 metų gegužės 18 dieną.
Rezoliucija ragina šalis nares
atsižvelgiant į PSO ekspertų techninę konsultaciją dėl optimalios kūdikių žindymo trukmės, remti išskirtinį žindymą iki šešių mėnesių, kaip pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją ir užtikrinti saugų ir reikalingą papildomą maistą toliau tęsiant žindymą iki dviejų metų ir ilgiau
.
Vien tik motinos pienas pilnai užtikrina mitybos poreikį pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Tačiau kartais kai kuriose bendruomenėse gali reikėti kūdikiams papildomai duoti vitamino D,o labai mažo svorio naujagimiams ir geležies preparatų. Papildomas maistas duodamas anksčiau nei sulaukus 6 mėnesių amžiaus per anksti pakeičia motinos pieną ir neteikia jokių privalumų prieš motinos pieną.
šaltinis - www. pradzia.org čia aš tik ištraukas išrinkau, ten gali plačiau apie tuos tyrimus paskaityt
taigi, nors tau ir keista kai ūgeltėjęs pipiras prašo krūties nusiraminimui, tai yra visiška norma. taip ir turėtų būti idealiam pasauly. o stebisi žmonės tik todėl, kad pastarieji nepilnas 100 m civilizacijos spartaus augimo, moterų emancipacija mus nutolino nuo gamtos. o tai didžiulė klaida. nes nuo savo prigimties, nuo to, kad esame gamtos dalis, mes niekur nepabėgsim. tik pakenksim sau bėgdami.