Norėčiau įsivaikinti

Sutinku 100 proc.

[quote=ziv,2008 03 24, 21:26]
Ka tik gavau vyro pritarima savaitgalinei globai . Tikiuosi, kad jis nepersigalvos.

O jei persigalvos, o tu jau busi pati prisirisusi prie to vaiko ? ...nezinau,dar gerai apgalvok sita zingsni,nes paskui paciai plys sirdis i dvi dalis ir del vaiko ir del vyro .As abiem rankom uz globa,ivaikinima,bet ka ,kad tik tu vargsiuku liktu kuo maziau vaiku namuose,bet tavo atveju, uzduociau sau sudetingai paprasta klausima -ar galeciau reikalui esant palikti savo vyra del globojamo vaiko ? gal ir per ziauriai cia pasakiau,bet kaip daugelis cia jau minejo pasiskaityk forume,rasi panasiu situaciju...deja egzistuoja ir tokia realybe.

Kiek pasiskaitinėju, susidaro toks įspūdis, kad įsivaikinusiems kyla mažiau problemų, negu globojantiems ir bandau galvoti kokios gali būti priežastys. Vis tik nei viena įsivaikinusi nesvarsto apie gražinimą (nors apskritai teko skaityti ir apie tokį atvejį, kai atsisakė įvaikinto vaiko, ne viską popieriai lemia).

- Gal būt globai paimami vyresni vaikai; kuo vyresnis vaikas, tuo didesnė negatyvi praeitis, tuo sunkiau prisirišti, tuo mažiau jam pavyksta integruotis į šeimą, tuo daugiau problemų su juo; Ta prasme globėjams dažnai tenka daug sunkesnis darbas nei įvaikinatiems.

- Globos nenuslėpsi, niekaip; nežinau, ar tai gali būti priežastis, bet mokykloje, kieme globotiniai gali išgirsti tai, kas supriešintų juos su globėjų šeima (kad tave gali išmesti iš namų, kad va globėjo vaikams viskas liks, o tu esi be nieko); jautresnį vaiką taip lengva užnuodyti, ypač jei šeimoje yra panašaus amžiaus biologinių vaikų; Juk visuomenėje deja, gana neigiama nuostata ir prieš globą ir prieš globėjus.

- Įvaikinantiems tėvams dažnai prikiša, kad jie tuo bando spręsti savo problemas (negalėjimą turėti vaikų); tai tiesa, bet gal būt tai kaip tik šiuo atveju suveikia teigiamai - jei vaikas yra išsvajotas, naktimis sapnuotas, nesvarbu koks jis bebūtų jis vis vien tai šeimai atrodo kaip didžiausia gyvenimo dovana; Mačiau liūdną atvirkštinį atvejį - kai įvaikintas vaikas jau paaugęs, turi didelių problemų (mano, kaip žmogaus, dirbančio su vaikais nuomone), o įtėviai mano, kad vaikas teisus, problemų nenori matyti ir kaltina visą aplinkinį pasaulį. Tai kartais būdinga biologiniams tėvams ir nežinau, ar kada pasitaiko globėjams (gink dieve, akla meilė nėra sektinas pavyzdys, ji gali pražudyti vaiką, bet būtent įtėviams ji pasitaiko). Gal būt tas didelis kažkada skaudžiai iškentėtas troškimas auginti vaiką, paskui gyvenime leidžia kitaip žiūrėti į kai kuriuos sunkumus.

Na,va ir nezinote Buna,kad ir globejos kaip liutes gina savo vaikus,nors ir neteisios 100%
Daugelis isivaikinusiu tevu ir savo tolima ateity sieja su uzaugintu vaiku,ir apie parama senatveje pagalvoja Ir tik nesakykit ,kad trupuciuka nepagalvoja O globejui nieko nelieka,nebent vaikas pats teiksis pagyventi dar.O gal isivaikinti negalejo,nes zinojo,kad lengviau bus auginti su tais 500..
Atsiprasau, gal nukrypau nuo temos truputi..

[quote=carvel,2008 03 25, 21:09]
[quote=ziv,2008 03 24, 21:26]
Ka tik gavau vyro pritarima savaitgalinei globai . Tikiuosi, kad jis nepersigalvos.

O jei persigalvos, o tu jau busi pati prisirisusi prie to vaiko ? ...nezinau,dar gerai apgalvok sita zingsni,nes paskui paciai plys sirdis i dvi dalis ir del vaiko ir del vyro .As abiem rankom uz globa,ivaikinima,bet ka ,kad tik tu vargsiuku liktu kuo maziau vaiku namuose,bet tavo atveju, uzduociau sau sudetingai paprasta klausima -ar galeciau reikalui esant palikti savo vyra del globojamo vaiko ? gal ir per ziauriai cia pasakiau,bet kaip daugelis cia jau minejo pasiskaityk forume,rasi panasiu situaciju...deja egzistuoja ir tokia realybe.
[/quote]


Turejau uomeny, kad tikiuosi, vyras nepersigalvos iki paemimo, o ne po. Pradejus veziotis vaika savaitgaliais i namus kelio atgal nematau, vyras taip pat, del to ir priesinosi ir pradziu.

Dar ir kaip svarsto, dar ir kaip pamąsto, tik susilaiko, nes ta procedūra nėra maloni, tai nėra taip paprasta, todėl ir augina iki pilnametystės, bet jau ryšio, meilės, pasitikėjimo, nėra, yra tik auginimas. Tokių atvejų daug. Daug girdėjau forumuose, kad jau dabar neįsivaikinčiau, kad pagalvočiau. Jei nebūčiau įsivaikinusi, seniai būčiau grąžinusi. šito neisigalvoju. Kiti tiesiog tyli, nes kam ir kalbėti jei nieko nepakeisi, kai kam gal gėda tą prisipažinti.


šiandien neisivaizduoju tokio dalyko, kad savo dukriuką galėčiau grąžinti, kaip ir negaliu isivaizduoti, kad dabar būdama tokia miela (tikrai ne gerutė dabar ji, bet man patinka jos būdas)ji man prikiaulins iki tokio lygio, kad galvočiau apie grąžinimą. Tačiau , kad ir kaip begalvočiau globą (ir įvaikinimą)prilyginu sąntuokai ar kažkam panašiam. Kai sueina du svetimi žmonės ir atsiranda ryšys, atsiranda meilė, prisirišimas.Ir tam ryšiui išlaikyti reikia abipusių pastangų. Jau šimtus kartų sakiau, kad jei stengsis tik viena pusė nieko nebus. Jei stengsis tik viena pusė nebus gerų sąntykių nei darbe, nei kaminystėje, nei santuokoje, nei draugų rate. Vienpusės pastangos kažkada baigsis. Juk pažiūrėkit, kaip būna įsimyli du žmonės , draugauja, susituokia , gimsta vaikai, o kažkuris pradeda nepaisyti kito, engti kitą, skriauti, ignoruoti, tai jau būna kitas visai žmogus negu tą kurį įsimylėjom, su kuriuo žadėjom gyventi viską gyvenimą. Taip ir globa, pasiimi vaiką na ir kaip gali garantuoti , kad būsi stipri, kad išlaikysi viską, kaip gali žinoti, kad tavo širdis bus tokia stipri ir tauri, kad atleisi visas piktybiškai iškrėstas kiaulystes, kaip gali vis tai žinoti. Aš pavyzdžiui nežinau kaip bus, tikrai nenorėčiau grąžinti, bet ir garantuota neesu kad negrąžinsiu. Aš pabandysiu vaiką auginti, bet jei jam netiks mūsų namai, mūsų gyvenimo būdas, vertybės, jei jis nenorės gyventi mūsų visumoje jos negriaunant, galbūt reiks skirtis ir kiekvienam eiti savo keliu. Tikrai žinau, kad neleisiu griauti savo šeimos, tačiau lygiai taip pat žinau, kad padarysiu viską, kad tas griovimas iš vaiko pusės neįvyktų. Aš tiesog labai myliu savo mažą mergaitę.

taip tik atrodo kad su globotiniais problemų daugiau, nė daugiau nė mažiau- tiesiog globa tikrai labiau išviešinta, ir į viską žiūri kaip per lupą.
O ir į lobą , nusprendimą globoti žmogus ateina ne stichiškai, apie tai irgi ir ilgai svarsto ir svajoja, sapnuoja. Viskas vyksta lygiai taip pat. Ir pasiryžimo ir stiprybės globai reikia daug daugiau.Tai va taip va. Globėjas visada gyvena šiek tiek pravrom durim, va negali jis nuo visų jų užsidaryti ir gyventi- ir patikėk yra nelengva tokiom sąlygom vaikui kurti saugią aplinką.
Ziv, o tu dar labai gerai apgalvok ar tai jau tikrai geras sprendimas. Kas kad vyras žino, jog paskui apsigalvot bus vėlu- o kiek apsigalvoja, o tu pati neapsigalvosi iškilus pirmiems sunkumas . O kas bus jei ir neapsigalvos, bet visada grieš dantį ant to vaiko, o jei paliks tave ir išeis- žodžiu visai apsigalvos ne tik su vaiku, bet ir su tavim gyventi.
Visos linki tau tik sėkmės, bet kažkaip labai jau dau rožinės spalvos tavo ketinimuose, o va čia kaip niekur kitur reikia visiškai šalto ir pragmatinio pamatavimo.

Suprantu, kad norite atkalbeti, kad butu kiek imanoma maziau grazinamu vaiku. As taip pat noriu, kad niekas negrazintu paimtu vaiku, ir kad isvis nebutu vaiku namu. Manau, kad kiekviena is Jusu, kuri turi globotini ar ivaikinta vaika, susidure su apmastymais, kas bus jei bus, su aplinkiniu atkalbinejimais. Jei kalbant apie mane, tai mintis globoti subrendo ne per diena ar savaite, o buvo brandinama apie 10 metu. Pokalbiai su vyru irgi jau 4 metai vyksta. As nesitikiu, kad su vaiku bus labai paprasta, neisklis problemu. Zinau, kad problemu bus ir jas spresime kartu. Auginame 6 metu dukra, taip kad siokios tokios patirties su vaikais yra. Zinoma, is vaiku namu vaikams reikia daugiau demesio, silumos ir laiko. O del roziniu akiniu, tai gal ir gerai, kad pries kokius 3 metus nepaemem globoti, nes tada tikrai labiau ziurejau pro rozinius akinius. Dabar ir kantrybes, ir ziniu, ir pasitikejimo savimi daugiau atsirado. Del vyro apsigalvojimo tai nei viena negali buti tikra. Vyras gali ir savo 3 vaikus palikti ir susirasti kita. Taip bijant priimti sprendima ir savo vaiko baisu butu susilaukti. Nesu tikra, kad viskas bus idealu, bet noriu dar vieno vaiko. Saltai ir pragmatiskai skaiciuojant vaiko globoti NEAPSIMOKA, bet ne viskas daroma pagal isskaiciavima, juk ir savo vaiku gimdyti neapsimoka. Manau, kad kazkas turi pasirupinti tais vaikais. Tikiuosi, sugebesim.

Imk ZIV ir globok. Niekas negali pasakyti kaip bus. Gal ta kuri apgalvos viską ir atrodys, kad jau taip puikiai pasiruošė globai, po metų vaiką gražins visai nesukdama galvos, taip susijauks jausmai ir geri ketinimai, o ta kuri atrodys visai nepasiruošusi, pilna prieštaravimų ir abejonių, užaugins puikų žmogų be jokių kliūčių.

Vienas žmogus pasakė, kad labiausiai tuos vaikus tai nuskriaudė jų biologiniai tėvai, o mes jiems tik padedam , kaip galim, kaip išmanom, kaip sugebam, kaip pajėgiam, todėl galim ir suklysti, nes esam tik paprasti žmonės.

Aciu uz gerus palinkejimus. Ta ir bandau igyvendinti. Pasirodo, vaiku namuose "Gile" (Vilniuje) ikimokykliniu mergaiciu nera (norim mergaites), ryt issiaiskinsiu, ar Zolyno g ir Minties g. yra mums tinkanti mergaite. Pasirodo, ne kiekviena vaika galima globoti (jei ateityje noresim apiforminti ilgalaike globa), todel dabar ieskau vaikucio. Taip norisi greiciau, kad jau si savaitgali galetume pasiimti

Ziv, mano vyras sutiko, kad į mūsų šeima priimtume vaikiti TIK todėl, kad man to reikėjo, maždaug nori imk, jei nuo to būsi laiminga, o pats liks nuošaly.....Dabar jis Jam nuostabus tėtis, būna kartais iškilus sunkumams pasako man (bet vaikas niekad to negirdi)-ar aš nesakiau, bet lygiai tokių pat priekaištų išgirstu sudurniavus biologiniam vaikui (nes paskutinis žodis auklėjime mano).Viskas bus gerai, suaugę žmonės išsprenžia begales nesklandumų, negali juk narstyti kiekvieno sprendimo iki panagių, kas bus jeigu, nes bus visaip, vieną dieną galvoje kirbės mintis-ar vertėjo, po valandėles nebeisivaizduosite kaip be to vaikučio galėjote gyvent

Noriu tiketi, kad ir mums taip bus. Dabar kaip ir sakiau, kyla klausimas, kaip atsirinkti vaikuti: ar imti pirma pasiulyta, ar apvaziuoti kelis vaiku namus, ar vaziuoti tik ten, kur arciau (nes reikes daznai vezioti). Kaip suzinoti, kuris vaikas tau tinka, o kuris ne?