Norėčiau įsivaikinti

Na, mano atveju jau velu kazka keisti. Buvau atsivezus globotine savaitgali. Viskas lyg ir gerai, bet... niekas net nepasake, kad ji sloguoja, koseja. Vaistuku prigirdziau, tik neaisku, ar vaiku namuose tes gydyma. Mergaites beveik visi dantukai sugede, nezinau, ka daryti. Jai sutaise tik tuos, kur skaudejo, o neskaudantys pajuodave dantukai negydyti. Dar ji nepratusi vazineti masina, nuo vaziavimo ja pykina, taigi keliones metu kelis kart apsiveme. Tokie musu pirmo savaitgalio ispudziai.

Mūsų bernioko tip top atvejis buvo Dantukai tragiški, skaudantys-vaistais užkišinėjo , o ne taisė Dė kosulio ta pati bėda, nuolat neišgydytas iki galo būdavo Bet dabar, kai jis mano jau tai šypsena kaip už miliojoną-nei vieno negero dantuko, tik va silpna viena plaučiai taip ir liko, vis kas ir bronchitas O dėl važiavimo mašina, tai ne pripratimas, o vestibiuliarinis (ar kaip jis ten vadinasi) aparatas atsakingas už tai, mano pykina iki nudurnėjimo, nors gyvenimas ant ratų, mano biologinį irgi
ziv, o bendravimas jūsų kaip, ar patikot vieni kitiems, ar susidraugavote

Manau, kad susidraugavom: ir vaikai tarpusavy, neskaitant smulkiu vaikisku pasipykimu, ir as su ja. Vyras kolkas laikosi nuosaly, bet jis ir neturejo, kada bendrauti, nes savaitgali dirbo. Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai. Mergaite sake, kad nori atvaziuoti pas mus kita savaite. Pirma diena vadino teta, antra jau mama pavadino. Taigi del dantuku: ka galima padaryti: sakyti, kad vaiku namai sutaisytu, ar vesti uz savo pinigus i privatu kabineta (tiek dantuku sutaisyti gali kelis tukstancius kainuoti)? Del kosulio, tai bijau, kad penktadieni paimiu dar labiau kostincia, nes manau, kad tokiu vaistuku, kaip Hedelix ar Sinupret jai niekas neduos. Del pykinimo, tai bendradarbe sake, kad yra kazkokie vaistai, reiks pasidometi vaistineje. Mano mergaite pykino tik vaziavimas per kamscius, savaitgali netoli vaziavom, tai buvo viskas gerai.

ziv , norėjau paklausti kokio amžiaus mergaitė? Gal ir rašiai tik neturiu laiko ieškoti.

Tikrai neesu prieš savaitgalinę globą, bet kadangi pati turiu patirties tame, tai pasisakau , kad daugiau niekada neimčiau globoti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tada kai ėmiau, buvau ,,žalia,, visuose šituose reikaluose, klausiau ką sako kiti. Aišku tai priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo, sudėties, bet mano atveju -neimčiau niekada.

Viena iš problemų jau lenda ir pas tave. O paskui ji dar labiau didės. Tai pinigai.

Kita problema, tai laikas. Jis irgi laikui bėgant turės didelę reikšmę.

Pradžioje kol savaitgaliais globojome, o tuo metu gydytoja nedirbo ir net sus kaudančiu nuvest negalėjau skambinau auklėtojai jo ir labai gražiai paprašiau tuo pasirūpinti, kelis taip "išmušiau" sutaisymus. Vėliau kai jau nuvedžiau pas stomotologa jis pasakė, kad taisyt jau nėra ką, reikia raut, o jei raut tai visus beveik Sutvarkė, ilgai ir skausmingai remontavo juos
o nuo pykinimo tikrai vaistukų yra

Mergaite beveik 4 metuku. Savaitgaline globa todel, kad vyras nesutiko su nuolatine globa ar ivaikinimu.

Dar, gal gali konkreciau, kokios problemos buvo pas tave? Kodel neimtum savaitgaliais?

Tokią mažiukę reikia imti ir iš karto į namus. Net širdis sudrebėjo , aš dabar tokią kaip tik auginu (globoju), reiktų nuvežus palikti -abi ne verktume, bet kauktume iš skausmo.

Pasakysiu viską iš savo patirties, ką visada ir darau, kitiems gali būti visai kitaip. Nesileisiu į kalbą , kad buvo ir kitų bėdų, pašnekėsiu labiau apie buitines.
Globojau didesnę, jai 9 m. su trupučiu buvo.
1. Pinigai. Aš už savaitgalius nieko negavau, žinau, kad ten susiforminus kažkas priklauso, bet aš nejau ir nesigilinau. Taigi gauni pakankamai apleistą vaiką (kaip tu sakai apie dantis) ir tada galvoji, kas turėtų juo pasirūpinti. Juk pasiėmus nors ir savaitgaliui eini su juo visur, o ant kiekvieno kampo nešauksi, kad tu tik globoji. Taigi vaikas aprengtas prastai. Tada galvoji pirkti rūbus reikia. Faktiškai viską iki apatinių. Pirkau džinsus, iki kito savaitgalio suplėšė, pirkau bliuskučių, atėjus kitą savaitgalį, radau apsirengusias grupės drauges (nu gal galima įžvelgti tame draugiškumą, bet mūsų vaikai juk nesidalija irgi rūbais su bendramžiais, ir man tai nėra priimtina), pirkau striukę, reikėjo maudymuko, basučių. Džinsus suplėšė, prašiau ,kad auklėtojos aprengtų gražiau, planavom išvyką, jos ten susibarė, nes nerado jos rūbų, aprengė nu siaubingai, kelnės ryškiai per trumpos, bet negi pirksiu kitą savaitgalį vėl naujus džinsus. Ir taip užburtas ratas, nes nieko normalaus neturi. Jei pradėsi viską - aprengti, apkirpti, dantis taisyti, pas gydytojus vesti, juk dar ir parsivežimas-nuvežimas kainuoja, ir šiaip pramogos, maistas ir kt. tai pinigai eis nerealiai. Ilgainiui tai pradės labai ryškėti. Tas vaikas bus ir tavo, ir ne tavo. Ir norėsi pirkt, ir pagalvosi , kad gal neišgali tiek, juk dar sezonai keisis, visko reiks pagal sezoną. Vėlgi nupirkus kažkokį daiktą, kad ir striukę, negi aprengsi tik savaitgalį, kvaila tas būtų, atiduodavau jai viską išsivežti, o ten jau ir pradingsta, rengiasi, kas nori. Na nebent turi labai daug pinigų, tada šitos problemos nebus.
2. Laikas. Tai priklauso nuo šeimos. Mes abu su vyru dirbam. Savaitgaliai mūsų tai poilsio, pramogų, laisvo laiko, pagaliau skyrimo sau, savo sūnui laikas pagal poreikius. Ir tada visą savaitę dirbus ,tu šeštadienį keliesi( o taip noris pamiegoti) važiuoji parsivežti, kol aprengia, kol parvažiuoji, dienos ir nėra, sekmadienis vėl toks įtemptas. Tas vaikas būna kažkaip kaip svečio teisėmis, jis nedrasus, reikia jį prižiūrėti, reikia savotiškai linksminti, klausinėti, apšokinėti, ir tai aišku normalu, nes tas vaikas jaučiasi nedrasiai, bet nuo to pradedi pavargti, norisi normalaus savaitgalio , laisvo, be įsipareigojimų. Tas pradeda ilgainiui varginti. Norisi pagaliau pabūti su savo sūnumi, nes jis kažkaip lieka nuošalyje, o jo poreikiai dėl kito vaiko nesumažėja. O jei sakykim turi kažkokių planų, kur negali su tuo vaiku važiuoti, eiti, ir sužinai tik savaitės viduryje ( nu tikrai būna tokių atvėjų), kaip pasakyti, kad neatvažiuosi, reikia skambinti jautiesi kalta. Ai vienu žodžiu daug tokių nesamonių, kurie paskui su laiku vargina. Ir arba nutrauki viską arba turi pasiimti vaiką. Todėl dabar taip nedaryčiau, o tada VTAT sako, imkit bandykit. Paklausiau.
Parašiau tik apibendrintai, bet žinokit tikrai taip nedaryčiau daugiau. O jei dar pakalbėt ką vaikas jaučia kai baigiasi tokie svečiavimaisi.Nors mano mergaitė jau buvo didelė ir jai buvo pasakyta,kad ji tik svečiuotis pas mane važiuoja ir tik vasarą(vežiojausi ilgiau, ji labai norėjo)visdelto jaučiu kažkokią kaltę, kad nepasiėmiau jos, kad iš viso su visu šitu (savaitgaline globa) prasidėjau.

Dar, del drabuziu ir kitu dalyku Tu visiskai teisi. Nezinau, kaip bus toliau, nes kaip ir sakiau, vyras nesutinka kolkas nuolatinei globai. Savaitgali ji su mano vaiku zaide kieme, paemiau penktadieni po darbo, nuveziau tik siandien, bet ... visa diena apie ja galvoju: kaip jai sekasi, ar nekosti, ir t. t. Mergaitei pasakiau, kad ji vaziuos atgal, o paskui vel paimsim. Bet is tikruju norisi pasiimti nuolatine globa, kad nereiktu grazinti. Drabuzeliams tai daug pinigu kolkas nereikia, nes dukros drabuziu geru like, nors kelis naujus teks nupirkti.

Snekejau su slaugytoja, tai pasirodo dantukai sugede nuo cukraus sirupo, tevai girde, kad ramesne butu. Vaziavo ji pas kelis stomatologus, sutaise skaudancius dantukus, o kitu kolkas nereikia taisyti, bus baisus tol, kol iskris

Mano kadangi berniukas, tai visiškai nieko neturėjau jai mergaitiško, viską pirkau.

Kodėl tavo vyras nesutinka, kodėl nenori?

Kiek metų tavo dukrai?

Dukrai 6, globotinei beveik 4, tai tokio amziaus jos randa bendra kalba.

Vyras apskritai nenori globoti, bet as labai norejau, tai sutiko savaitgaliais paimti. Jam nereikia svetimo vaiko, nori savo, o savo vaiko nera.

Žinai, Ziv, maniškei irgi beveik 4 metukai buvo kai pasiėmiau. Iš pradžių buvo tokia mandagi, miela, rami, nes svetimos viena kitai buvome. Tikros emocijos prasiveržė vėliau. Įtariu, kad kai labiau viena prie kitos priprasite, atsisveikinimai po savaitgalio oi kokie sunkūs bus, ypač mergaitei. Kažkaip labai man įstrigo širdyje vienas mano dukrytės pasakymas (ji jau gyveno su manimi apie pusmetį): ji sau žaidė ir staiga priėjo prie manęs, prisiglaudė ir taip tyliai pasakė "aš labai norėjau turėti namučius, mamytę, tėtuką.." Vos neapsiblioviau. Taviškė irgi to nori (visi jie to nori), tik dar nedrįsta pasakyti. O kad taviškis prie mergytęs prisirištų ir nuomonę pakeistų - visai šansų nėra?

Būtų gerai jei jis pasikeistų ir norėtų mažiukės, bet jei gyvens visdelto su nuostata, kad čia ne jo vaikas, manau laimės neturėsit nei jūs su vyru, nei jūsų dukra, nei jūsų globotinė. Nepyk už tiesmukiškumą. Tai nėra lengva abiems norint, o jei jau vienas nenori... tada nežinau. Nebent kaip sakau įvyktų tai, kaip čia kažkas rašė, kad vyras buvo prieš, o paskui vaiką labai mylėt pradėjo.