Norėčiau įsivaikinti

#265
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 24, 11:45)
dar norejau paklausti visu- kaip reaguoja jusu gimines del noro isivakinti ar globot?

saulenei turbut nepritare..?  g.gif

Niekas jų neklausė, pasakėm, kai viskas jau sutvarkyta buvo mirksiukas.gif Uošvienė sureagavo tinkamai:jūsų gyvenimas, jūsų bėdos ir vargai. biggrin.gif
savo mamos nuomonę jau žinojau, todėl ji sužinojo paskutinė...Kai buvau maža, prašiau sesės iš vaikų namų rolleyes.gif
Mano mama vis dar paklausia, kada vešim atiduot doh.gif doh.gif doh.gif
Atsakyti
#266
QUOTE(ziv @ 2008 04 24, 11:01)
O kodel negali buti atvirksciai: pirmiausia pagailo paliktu vaiku, paskui pamate berniuka, kuris patiko, atsirado jausmai tam vaikui, o ne noras gimdyti savo (kuri gali tik isivaizduoti)?

Kai supratau, tai pumpurytė norojo jau anksčiau globojamo vaiko, o ne savo, dar iki tol kol pamatė tą berniuką, taip kad tas berniukas čia niekuo dėtas, jos apsisprendime negimdyti savo.
QUOTE(alfija @ 2008 04 24, 11:10)
gailestis yra pats prasčiausias patarėjas visuose gyvenimo klausimuose, ne tik globoje. Tik iš gailesčio nieko nesiūlau imti, net kačiuko iš gatvės- nes jis gali labai nuvilti ir gailesti neišvengiamai baigsis.
Vaikai ir globojami ir pagimdomi atsiranda iš to pačio- iš meilės, iš laukimo- bet ne iš gailesčio. Įsivaizduoji tokį pasakymą- gimdau iš gailesčio smile.gif .


Gal kur ir nepritariu Alfijai, bet čia tai tiesa visiška.
Juk taip mąstant neaišku ko labiau reikėtų gailėti ar vaiko su stipria negalia , bet turinčio tėvus, ar sveiko vaiko iš vaikų namų. Man labiau gaila pirmojo vaiko, jei kalbėtume ko reikėtų gailėti.



QUOTE(saulenė @ 2008 04 24, 11:40)
Ir nebepakenčiu, kai mano mama pasako"vargšiukės jūs". Nu susinervinu ir paklausiu, KO JOMS TRŪKSTA? JUk ir mylimos, ir išpuoštos, ir žaislų ir pramogų netrūksta, kam GAILĖTI? Kad kažas kažkada paliko? Nesąmonė. unsure.gif

Aha ir man taip būna. Nekenčiu kai taip sako.
Atsakyti
#267
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 24, 10:45)

dar norejau paklausti visu- kaip reaguoja jusu gimines del noro isivakinti ar globot?

saulenei turbut nepritare..?  g.gif


Reaguoja vieningai - klausia, kodel savo negimdom. Kitokios reakcijos nebuvo.
Atsakyti
#268
QUOTE(Dar @ 2008 04 24, 10:51)
Kai supratau, tai pumpurytė norojo jau anksčiau globojamo vaiko, o ne savo, dar iki tol kol pamatė tą berniuką, taip kad tas berniukas čia niekuo dėtas, jos apsisprendime negimdyti savo.

jau nebeaptarinekit manes lotuliukas.gif As noriu isivaikinti kad ir ka besakytumet.
jai per tiek metu man to noro niekas nepakeite tai as tikiu, kad viena diena tai ivyks.
QUOTE(ziv @ 2008 04 24, 12:08)
Reaguoja vieningai - klausia, kodel savo negimdom. Kitokios reakcijos nebuvo.

kaip liudna...
bet zmones labai nesupratingi...
Ar turi draugiu ar artimuju kurie palaiko tave?

Kaip sunku... atrodo tavo noras kazkoks iskrypes ir turi del savo ir to vaiko laimes kovoti su likusiu pasauliu doh.gif
Atsakyti
#269
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 24, 12:17)
kaip liudna...
bet zmones labai nesupratingi...
Ar turi draugiu ar artimuju kurie palaiko tave?

Kaip sunku... atrodo tavo noras kazkoks iskrypes ir turi del savo ir to vaiko laimes kovoti su likusiu pasauliu  doh.gif


Na, po sito klausimo buna kitas: "kodel taip nusprendet?" arba "kam jums reikia?". Yra kelios drauges, kurios suranta, mano tevai lyg ir pritaria, bet tie vienodi klausimai jau atsibodo. Kartais seniai matytiems draugams ar pazistamiems samoningai nesakau, kad turim dar viena vaika - maziau klausimu bus. Musu gyvenimas, todel ir sprendimai musu.

Globojant ar isivaikinant reikia susitaikyti su tuo, kad i vaika bus ziurima per padidinama stikla. Net aukletojos darzelyje kamantineja vaika: - "Kodel tavo mama negimdo, o is vaiku namu paeme sese????" Galbut kitu akyse ir atrodom kazkokie "ufonautai", bet man tai nera svarbu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ziv: 24 balandžio 2008 - 12:41
#270
QUOTE(ziv @ 2008 04 24, 13:35)
Na, po sito klausimo buna kitas: "kodel taip nusprendet?" arba "kam jums reikia?".  Yra kelios drauges, kurios suranta, mano tevai lyg ir pritaria, bet tie vienodi klausimai jau atsibodo. Kartais seniai matytiems draugams ar pazistamiems samoningai nesakau, kad turim dar viena vaika - maziau klausimu bus. Musu gyvenimas, todel ir sprendimai musu.

Globojant ar isivaikinant reikia susitaikyti su tuo, kad i vaika bus ziurima per padidinama stikla. Net aukletojos darzelyje kamantineja vaika: - "Kodel tavo mama negimdo, o is vaiku namu paeme sese????" Galbut kitu akyse ir atrodom kazkokie "ufonautai", bet man tai nera svarbu.

drinks_cheers.gif Bet vis tiek tie klausimai užknisa verysad.gif
Atsakyti
#271
QUOTE(ziv @ 2008 04 24, 12:35)
Musu gyvenimas, todel ir sprendimai musu.

Globojant ar isivaikinant reikia susitaikyti su tuo, kad i vaika bus ziurima per padidinama stikla.

Auksine mintis drinks_cheers.gif

o del vaiku- kas zinos, kad jis globojamas ar ivaikintas ir matys jo nesekmes tai visuomet sies butent su tuo, kad jis ne savas vaikas. O tave gali kaltint kad nemoki auklet- tai kam dar vaika paemei doh.gif
Atsakyti
#272
QUOTE(Dar @ 2008 04 24, 11:51)
,.
Gal kur ir nepritariu Alfijai, bet čia tai tiesa visiška.
Juk taip mąstant neaišku ko labiau reikėtų gailėti ar vaiko su stipria negalia , bet turinčio tėvus, ar sveiko vaiko iš vaikų namų. Man labiau gaila pirmojo vaiko, jei kalbėtume ko reikėtų gailėti.


Dar, o man yra gailiausia tų vaikų kuiruos jau seniai laikas paimti iš asocialių šeimų, bet jie vis dar ten bėgioja- po kolektorius, po sąvartynus, ar šiaip valkatauja per miestelį ar kaimą , o ir miestą ir valgyti prašo. Kai jie jau globos namuose- gaila žinoma, bet jau ne be taip, kitaip. Bet gailiausia yra tų vaikų kurie auga socialiose, inteligentų šeimose iki kurių VTAT specialistai ir apskrtitai nespėja- kada yra išnaudojami ir seksualiai, ir patitiria didžiulį psichologinį smurtą, ir fizinį smurtą. Ir jis būna kitoks- toks aukštesnio lygio ar ką g.gif , kur ne kiekvienas pijokas ir sugalvotų- intelekto stoka stabdo.
O jei ir gal ir galėtų įsikišti į tai VTAT, tai dar yra visagaliai pinigai- kurie užstoja viską. Ir neturi vaikas nei kur kreiptis, nei kur pasislėpti. Va todėl taip daug mūsų , lietuviškų vaikų slepiasi anapus- anapus pasaulio šio. Nemylėti, neišgirsti, nepastebėti atėjo ir išėjo...
Atsakyti
#273
Žinot aš irgi manau kad reikia pirma savo pasigimdyti o paskui jau vaikintis nes dabar kai turiu savi angeliuką tikrai galiu pasaklyti kad vargu ar imčiau antrą vaiką nes ir vienas vaikas reikalauja daug jėgų , pastangų ir kantrybės.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
Atsakyti
#274
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 18:38)
Žinot aš irgi manau kad reikia pirma savo pasigimdyti o paskui jau vaikintis nes dabar kai turiu savi angeliuką tikrai galiu pasaklyti kad vargu ar imčiau antrą vaiką nes ir vienas vaikas reikalauja daug jėgų , pastangų ir kantrybės.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra  tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.


palengvės tau, pamatysi. suprantu puikiai kad nelengva smile.gif , bet greitai parabėga tie metai- čia jau ir pirma klasė, o atrodo kad tik vakar parsivežei. Ir tau taip bus, pamatysi.
Jei neišeina savų vaikų turėti, o vaikų labai trūksta, reika- tada yra tas kelias įsivaikinti- ir labai sveikintinas. Bet jei yra- tada kitas klausimas. Globa, įvaikinimas yra sėkmingesni tada, kai jau turi savo vaikų auginimo patirtį. Kai jau tas vaikas nėra tokia paslaptis.
Augindamas savo vaiką nedaug spėlioji ir mažiau bijai- yra to kūrinio autoriai, autorių tėvai ir lygini- dantys dygo taip, sirgo taip ir t.t. Su įvaikintu yra kitaip- labai daug yra spėliojimų, ir visų pirma - gal jam kas negerai, gal čia koks paveldas , gal dar kažkas. Pačios įmotės ir globėjos dažnai į tą vaikelį žiūri pro padidinamąjį stiklą( pameni savo zuikio dantis smile.gif ).O kur dar paauglystė, jau nebekalbant apie mažesniojo amžiaus krizes.
Atsakyti
#275
ištikrūjų jei turėčiau bio vaiką taip nesijaudinčiau dėl kiekvieno menkniekio o dabar kiekviemnas spuogas ant vaiko veiduko man tolygus kokiai nors egzemai (na aš čia hiperbolizuoju bet) beaabejo jei bučiau galėjusi turėti savo bvaiką ir paskui būčiau ėmusi savo mergytę tai jausčiausi tvirčiau bet jau žinočiau pačius elemntariausiu dalykus apie vaiką o dabar sunku prisminti pirmą mėnesį kai dorai nežinojau net kaip maitinti ir aplamai nežinojau net kuo maitinti. kiek prašnekėjau su drauge (turi 2 vaikus) net sunku nusakyti dar gerai kad super rami mergytė pasitaikė nes jei būtų dasidėjusios problemos su nuolatiniu verkimu naktimis ir kt. tikrai sunku būtų buve ir nežinau kaip būčiau ištvėrusi būtent dėl to ior siūlome jei gali gimdyk ir tada kai pažinsi mažus vaikus kai žinosi apie jų poreikius daugiau nei dabar tada gelėsi apsispręsti o ir vyras tada tiksliai žinos o gal jis toks žmogus kad svetimų vaikų nemylės , o gi būna tokių vyrų ir nemažai.
Atsakyti
#276
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 19:31)
ištikrūjų jei turėčiau bio vaiką taip nesijaudinčiau dėl kiekvieno menkniekio o dabar kiekviemnas spuogas ant vaiko veiduko man tolygus kokiai nors egzemai (na aš čia hiperbolizuoju bet) beaabejo jei bučiau galėjusi turėti savo bvaiką ir paskui būčiau ėmusi savo mergytę tai jausčiausi tvirčiau bet jau žinočiau pačius elemntariausiu dalykus apie vaiką o dabar sunku prisminti pirmą mėnesį kai dorai nežinojau net kaip maitinti ir aplamai nežinojau net kuo maitinti. kiek prašnekėjau su drauge (turi 2 vaikus) net sunku nusakyti dar gerai kad super rami mergytė pasitaikė nes jei būtų dasidėjusios problemos su nuolatiniu verkimu naktimis ir kt. tikrai sunku būtų buve ir nežinau kaip būčiau ištvėrusi būtent dėl to ior siūlome jei gali gimdyk ir tada kai pažinsi mažus vaikus kai žinosi apie jų poreikius daugiau nei dabar tada gelėsi apsispręsti o ir vyras tada tiksliai žinos o gal jis toks žmogus kad svetimų vaikų nemylės , o gi būna tokių vyrų ir nemažai.


teisingai smile.gif , nes kol lauki savo vaikiuko, kol jį nešioji, kalbiesi su juo- susirenki ir visą informaciją- perskaitai visas knygas - na apie viską, apie priežiūrą, apie visokius kitokius niuansus. susigyveni su savuoju- kažkaip jį jauti, jo lauki ir ruošiesi. Globa ir įvaikinimas visai kitokie. Tūkstantį kartų taip- lauki, myli nori, bet kaip ir nesiruoši, atidėlioji, ar kaip- nežinia. O ir su draugėm neaptarinėji mažylio auginimo ypatybių, kaip tai darai kai mažylis pas teve laukia savo atėjimo. Ir va ateina ta diena X, kai sau pasakai va šiandien nešam dokumentus. Ir tada, Zaika, va neleisi sumeluot smile.gif prasideda visiškai ne vaiko laukimas- o kažkokia skuba ir nerimas- čia spėt pasiremontuot, čia taip parykiuot kad tiems sprendžiantiems - labiau patiktų. Čia tokios pažymos, čia kitokios ir laiko kažkaip atsisėsti ir suskaupti kaip ir nėra- viskas kaip lavina rieda. Ir kai jau viską turi- dažniausia atsiranda ir vaikutis. Ir viskas, ir tu jau mama, ir turi viską žinoti, ir čia supranti kad tam žinojimui laiko nebuvo. Pradžia man nebuvo lengva, nors savas vaikas ir buvo. O kaip toms pas kurias nebuvo- galiu tik įtarti, kad joms dar nelengviau.
Atsakyti