Kiekvienas vaikas paimtas kvailioja savaip priklausomai nuo amžiaus bet problemų didesnių ar mažesnių yra.
tuo labiau 3 metų vaikas jau be instinktų turi ir protą ir suvokimą o maylis ne kiek skaičiau forumuose tai mažyliai sunkiai prisileidžia ir įpatingai tie kurie atkeliavę iš gimdymo namų tie kurie turėjo šeimą nors ir trumpai 2-3 mėnesius jų suvokimas apie šilumą ir meilę yra visai kitoks.
Papildyta:
Vaikiukai gali būti įvairūs taip kaip bio .
Papildyta:
Beje buvaui skaičiusi kad mokslininkai tyrė genijų smegenis taigi gavosi kad šezofrenikų smegenys labiausiai atitinka genijų smegenis, taigi tos ribos labai plonos .
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 08 19, 18:18)
Kiekvienas vaikas paimtas kvailioja savaip priklausomai nuo amžiaus bet problemų didesnių ar mažesnių yra.
Man atrodo įvaikinti vaikai kaip ir savo pagimdyti buna įvairūs ir neatspėsi kokių problemų gali būti ar nebūti su jais.
Taip kad geriau be baimės imti vaiką, auginti, auklėti ir tikėti, kad viskas bus gerai.
Aš tikiu Dievu.. Vaikas mane pasirinks ar aš vaiką- tai bus duota iš Dangaus. Ir jei mums teks kentėti, kovoti su problemom reiškės taip mums duota Dievo..
Mano viena DRAUGĖ TURI PAMETINUKUS NU TAI KLAIKUS VAIZDELIS MOTERIS JAU BE VEIDO IR JĖGŲ TIESIOG SUNKU LABAI SUNKU DU MAŽI VAIKAI, O JEI DAR VIENAS BUS PAIMTAS IR JAM JUK APIE PUSĘ METŲ REIKS DAUG DAUGIAU MEILĖS IR ŠILUMOS NEI KAD BIO, plius dar nežmirškime ada[ptaciją suaugusio žmogaus kuri irgi vyskta ir tarpais tikrai raudavo stogą galvodavai kad nieko nesugebi . Tiesiog jei esi labai labai stipri ir susitvarkysi su dviem mažais vaikais tai imk nors ir penkis bet du maži vaikai ir net nelabai svarbu ra bio ar ne yra tikrai labai sunku.
mano draugė vis sako būčiau žinojusi kad tai taip sunku tiklrai būčiau palaukusi du tris metus.
Aš tikrai žinau kad neištemčiau su dviem mažais vaikais. Na jei jau trijų metų tai jau kitas klausimas bet vaikai iki dviejų metų. Aš pvz neisivaizduoju kaip juos užmigdyti na kaip persplėšti man užteko pabūti su draugės mergaite vieną dieną ir tai ... Vieną migdai kita šaukia kitą migdai antra trukdo su abiem iškarto ,neužmiega ,viena pabunda valandą ankščiau ir rėkia na žinote rimtai nelebai įsivaizduoju kaip reiktų susitvarkyti su abiem . maniškei 1,4 metų kitai 9 mėnesiai tada buvo.
mano draugė vis sako būčiau žinojusi kad tai taip sunku tiklrai būčiau palaukusi du tris metus.
Aš tikrai žinau kad neištemčiau su dviem mažais vaikais. Na jei jau trijų metų tai jau kitas klausimas bet vaikai iki dviejų metų. Aš pvz neisivaizduoju kaip juos užmigdyti na kaip persplėšti man užteko pabūti su draugės mergaite vieną dieną ir tai ... Vieną migdai kita šaukia kitą migdai antra trukdo su abiem iškarto ,neužmiega ,viena pabunda valandą ankščiau ir rėkia na žinote rimtai nelebai įsivaizduoju kaip reiktų susitvarkyti su abiem . maniškei 1,4 metų kitai 9 mėnesiai tada buvo.
QUOTE
O jei vaikas negabus, tai jam ką, mamos nereikia? Ir meilės mažiau reikia nei gabiam? Ir mylėti sugebėtumėte tik vaiką, atitinkantį kažkokius jūsų išankstinius lūkesčius, o ne vaiką tokį, koks jis yra?
Na, mano tokie ir lukesciai, kad vaikas butu normalus, negi cia dideli reikalavimai??
O siaip, nemeluosiu, sunkiai isivaizduoju, kaip pamilciau vaika, kuris protiskai atsilikes- neu motina Terese. Ir nemanau, kad dauguma imanciu - tokios
QUOTE(voveriena @ 2008 08 21, 07:47)
Na, mano tokie ir lukesciai, kad vaikas butu normalus, negi cia dideli reikalavimai??
Man atrodo tai visai normalus noras.
Ne šiaip sau visos laukiančios mamos sako, nesvarbu kas gims, svarbu, kad tik sveikas būtų.
QUOTE(voveriena @ 2008 08 21, 08:47)
Na, mano tokie ir lukesciai, kad vaikas butu normalus, negi cia dideli reikalavimai??
O "normalus" tai kas? Jei nebus neigalus, bet siaip - bus suletejusi raida, ar mokytis prasciau seksis, ar emociniu problemu tures ir t.t.? Cia bus normalus ar jau nebe?
Psichine negalia yra krastutinis atvejis, bet is jusu zinuciu man pasirode, kad ne vien jos bijote, todel taip ir parasiau.
Neseniai vienam amerikieciu puslapyje skaiciau apie viena mergaite, kuria iteviai isivaikino, kai jai buvo 8 menesiai, bet netgi sulaukus 12 metu, ji turejo ivairiu psichologiniu pasekmiu, nes per tuos pirmuosius 8 men buvo beveik numarinta badu, ir tai turejo didziules itakos vystumuisi. Mergaite nebuvo neigali, bet psichologiskai bijojo suaugti, ir prasidejus brandai, pvz. nenorejo "moterisku" dienu begyje deveti iklotu, taip protestuodama pries gresme suaugti ir vel likti vienai. Laime, kad jos mama neisvadino jos nenormalia, o ieskojo budu jai padeti isgyventi ta sena kudikystes trauma, dabar stai atsiverusia tokiu aspektu.
Cia tik vienas pavyzdys - pasiskaitykite daugiau, pamatysite, kad visko buna. Todel geriau is anksto negalvoti, kas bus normalu, o kas ne, netureti tam apibrezimu. Svarbu apsispresti vienaip ar kitaip, o paskui jau tiesiog priimti viska kaip yra, arba kaip rase pumpuryte - priimti viska kaip is Dievo.
QUOTE(GinteZZ @ 2008 08 21, 14:39)
O "normalus" tai kas?
Tai, kas atsitiko šiems vaikams - t.y. juos paliko - tai yra nenormalu. Ir šie vaikai turi teisę šaukti pasauliui apie šį nenormalumą. Kaip, kokiomis priemonėmis, kokiu elgesiu jie tą darys - individualu. Aplinkiniams, to nepatyrusiems - greičiausiai atrodys, kad tas "šauksmas" = "nenormalu".
QUOTE
Ne šiaip sau visos laukiančios mamos sako, nesvarbu kas gims, svarbu, kad tik sveikas būtų.
Sutinku su šiuo pasakymu, BET ar daug esate sutikę, kurios iš anksto sakytų:
QUOTE
O siaip, nemeluosiu, sunkiai isivaizduoju, kaip pamilciau vaika, kuris protiskai atsilikes
O jei tai būtų savas vaikas????? O jei pradžioj sveikas, o po to kokia nors trauma, po kurios.....
Dar pakartosiu: aš neatkalbinėju. Kadangi Voveriena rašė, kad "po kelių metų", tai ir baksnoju į tas vietas, ties kuriomis turėtumėte pagalvoti ar tikrai to norit.
QUOTE
O jei tai būtų savas vaikas????? O jei pradžioj sveikas, o po to kokia nors trauma, po kurios.....
Na, bet turbut sutiksit, kad savo vaika lengviau priimt toki, koks yra, nes cia suveikia instinktai
Ir mano pareiga rupintis vaiku kazkokiu budu , jei jis kazkokia negalia turi. Tuo tarpu vaika vaiku namuose as matau pirma syki, ir galiu pati sprest, noriu as priisimt pareigas , susijusias su jo issivystymo ar sveikatos ypatumais...Jei kuri moteriske yra tokia motina Terese, kad samoningai prisiima kazkokius nerealius rupescius savo noru, sveikinu. Bet toli grazu ne visos tokios, ir as kazkaip del to nesiparinu 
Papildyta:
QUOTE
Neseniai vienam amerikieciu puslapyje skaiciau apie viena mergaite, kuria iteviai isivaikino, kai jai buvo 8 menesiai, bet netgi sulaukus 12 metu, ji turejo ivairiu psichologiniu pasekmiu, nes per tuos pirmuosius 8 men buvo beveik numarinta badu, ir tai turejo didziules itakos vystumuisi. Mergaite nebuvo neigali, bet psichologiskai bijojo suaugti, ir prasidejus brandai, pvz. nenorejo "moterisku" dienu begyje deveti iklotu, taip protestuodama pries gresme suaugti ir vel likti vienai. Laime, kad jos mama neisvadino jos nenormalia, o ieskojo budu jai padeti isgyventi ta sena kudikystes trauma, dabar stai atsiverusia tokiu aspektu.
Nu jo, sakau tiesiai sviesiai, man toks vaikas neatrodo normalus
QUOTE(voveriena @ 2008 08 22, 09:14)
Tai geriau ir negalvok apie įvaikinimą, bent jau su dabartiniu nusiteikimu. Nes ką darysi, jei iš pradžių vaikas (tavo terminais kalbant) atrodys "normalus", o po pusmečio ar 5 metų atrodys "nebenormalus"?
QUOTE(GinteZZ @ 2008 08 22, 11:38)
Tai geriau ir negalvok apie įvaikinimą, bent jau su dabartiniu nusiteikimu. Nes ką darysi, jei iš pradžių vaikas (tavo terminais kalbant) atrodys "normalus", o po pusmečio ar 5 metų atrodys "nebenormalus"?
manau tokiu atvėju ji jau bus jį pamilusi ir tokį ir mylės toliau.
Jai sunkiausia kaip aš supratau pasirinkti vaiką, ji bijo kad jis iš karto nebūtų "nenormalus"
Manau bijoti, nenorėti nenormalumo yra normalu. Žinoma jei kuriam mano beibokui nučiuožtu stogelis mylėčiau jį tiek pat, bet nejau kažkas keisto jei to bijau?
QUOTE(GinteZZ @ 2008 08 22, 12:38)
Tai geriau ir negalvok apie įvaikinimą, bent jau su dabartiniu nusiteikimu. Nes ką darysi, jei iš pradžių vaikas (tavo terminais kalbant) atrodys "normalus", o po pusmečio ar 5 metų atrodys "nebenormalus"?
Nepyk, Voveriena, bet pritariu Gintei.
Ginte, jei ir pasirodys viešos liaupsės, bet noriu pasakyti atvirai: negaliu atsidžiaugti ir atsistebėti Tavimi
Kaip pasisekė Tavo vaikučiui! Tu nuostabi mama... Gaila, kad toks pašaukimas retai duodamas. Mokaus ir mokaus iš Tavęs... Man kyla vis stipresnis noras pabendrauti, o ir mano džiaugsmas norėtų su Tavim ir Tavo mažium susitikti! Manau, kad esi pakankamai užsiėmusi, bet gal kada suderintume. Susirašykim...
Papildyta:
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 08 22, 12:49)
manau tokiu atvėju ji jau bus jį pamilusi ir tokį ir mylės toliau.
Jai sunkiausia kaip aš supratau pasirinkti vaiką, ji bijo kad jis iš karto nebūtų "nenormalus"
Jai sunkiausia kaip aš supratau pasirinkti vaiką, ji bijo kad jis iš karto nebūtų "nenormalus"
Deja, Pumpuryte, aš manau, kad nesusitvarkius savo problemų nevalia imti vaiko. Problemas jis tik paaštrins. Ne biologinis vaikas vis tik nėra ta duotybė, kaip biologinis. Ir problemų tikrai bus, nes jų būna su visais vaikais. Tačiau jei žmogus turi nuostatą, kad vaikas TURI BŪTI SVEIKAS - nieko gera iš to neišeis. Aš suprantu, kad galima norėti, jog vaikas nesirgtų kokia nors sunkia liga. Tam siekiui pritariu. Tačiau kas bus, jei liga išlys vėliau?
O šiaip - pamąstymui: visiškai sveikų žmonių nėra pasaulyje. Visi mes turime vienokių ar kitokių problemų. Nuoširdžiai paklauskime pačios savęs: kie mūsų giminėse alkoholikų, nervų ligomis sergančių... Ar išmanome ką nors apie genofondą? Bet labai lengvai sau užsidedame teisiojo aureolę, o pasmerkiame tuos, kurių nepažįstame. Jei viduje nėra suvokimo, kad vaiką teks priimti su viskuo, koks jis ateis - problemos neišvengiamos. Čia aš esu griežta: geriau nevaikinti, o ypač - negloboti, nes mane jau šiurpina į globos namus grąžinamų vaikų likimai. Norėdami padėti, žmonės pakenkia.
