Norėčiau įsivaikinti

Pasirodo as ne viena Pasaulyje taip manau
Nes aplinkiniai manes nesupranta...
Atrodo turetu palaikyt, bet ne- turi gimdyt. Na kas as jums- kiausalasciu fabrikas

to: Pumpuryte

Sveikintinas Tavo noras Daryk taip kaip sirdele sako daryti, kad tik butum laiminga. O zmones bet kokiu atveju kalbes vienaip ar kitaip pasielgsi. Visiems juk neitiksi.Sekmes pokalbiuose su vyru

tai vat tame ir problema kad vyrai nori tik SAVO vaiko
aciu uz grazu palinkejima, tikiuosi mano svajone kada nors issipildys ir tas mazas angelelis bus mano glebyje...

Pumpuryte, kažkada seniai, kai tik apsivedėme su vyru, bandžiau per aplinkui su juo pasikalbėti apie įvaikintą vaikiuką iš vaikų namų.. Bet tuo momentu jis pasakė kategorišką - NE Tačiau praėjo keleri metai, per tą laiką susilaukėme savo mažiuko tačiau mano noras suteikti laimę svetimam leliukui niekur nepradingo. O svarbiausia - pasikeitė ir mano vyro požiūris (aišku, ne be mano pastangų, nes pasitaikius progai visada stengdavausi apie tai kalbėti). Dabar mudu esam susitarę - turėti dar vieną savo vaiką, o trečiąjį - įsivaikinti Tikiuosi mūsų situacija nepasikeis ir planai išliks tie patys
Beje, kas mane labiausiai gąsdina - biurokratija šitame visame puode Kiek domėjausi - ne viskas taip jau ir paprasta, kaip atrodo, kad turėtų būti

Bet as nenoriu gimdyt.. Nejauciu, kad man to reikia, kad butinai tas vaikelis turi but is mano organizmo. Gal net BIJAU gimdyt..nezinau..
As su saviskiu irgi daznai kalbu ta tema, bet jis vis tiek sako- ne, pirmiau savo, o ivaikintas GAL BUT po to..
Jo argumentai, jog jis senu paziuru
Del biurokratijos tai visiskai sutinku, paskaitau ir cia, ir ivaikinimo puslapyje, kad su tuo yra dideles problemos..
Kazkodel valstybe ne visuomet buna musu puseje..

Aš irgi kažkada nenorėjau...Ir LABAI LABAI BIJOJAU Man galvos skausmas nepakeliamas buvo, o apie gimdymą, net mintis vydavau šalin. Tačiau gavosi taip, kad pastojau neplanuotai Abu su vyru esame abortų priešininkai, taigi beliko ruoštis ir nusiteikti pozityviai.
Dabar galiu pasakyt tik tiek - gimdyčiau ir gimdyčiau Man labai patiko tas didelis dėmesys man ir viskas kas susiję su gimdymu
Tačiau vis tiek, vieną vaikutį - būtinai įsivaikinsiu

man net siurpuliukai perbego, paskaicius ta tavo "gimdyčiau ir gimdyčiau "
Tu drasi...
Zinok, jauciu, kad ir man taip bus, nes aborto ne uz ka nesidaryciau, o maniskis juokauja- jei jau taip nori leliuko- bus tau leliukas
As linkiu, kad tavo ir mano svajone issipildytu

Aš linkiu, kad tavosios irgi

Viskas likimo rankose

Merginos, kai nori kažką gauti reikia kažką ir duot. Na, iš tikro ne taip norėjau pasakyti, bet artimesnio posakio neradau. Praėjom gi dauguma tuos popierius, ir nemanau, kad jei renkiesi is VTAT pasiūlytų vaikų, kyla daug problemų. Na, o be popieriukų tai tikrai nieks vaikų visam neatiduos. Beje, dabar jau manau, kad ne tiek gi tų popierių ir buvo... svarbiausia apsispręsti ir pradėti pildyt...

Zinoma, kad tu teisus/ teisi, taciau kazkodel esu skaicius ir girdejus daug istoriju, kai tas popierizmas per ilgai uztrunka
As tai tvirtai apsisprendzius, bet kaip vyra itikinti???
Gal buna kokie vyru, kurie isivaikino susitikimai?

Žinai....man šiek tiek į tave žiūrint ima juokas (gerąją prasme)...
Lygiai toks pats troškimas įsivaikinti yra ir mano širdyje nuo pat vaikystės ir tikrai žinau, kad tai įvyks....tik negaliu pasakyti kada Vien jau todėl, kad "pasakyk Dievui savo planus ir Jis juoksis"...kadangi tikiu, kad visas mano gyvenimas Jo rankose, neplanuoju...žinau, kad Jis įdėjo tą troškimą į mano širdį ir žinau, kad kai ateis tinkamas laikas tai ir įvyks
Žinai kaip sako - "kas per daug tas nesveika"...manau tau tiesiog reikia gyventi normalų gyvenimą...pabandykit susilaukti vaikučio (sakau pabandykit, nes gal būt jūs jo net negalėsit susilaukt ir gal taip vyrui bus lengviau apsispręsti įsivaikinti - tik nepagalvok jokiais būdais to nelinkiu, ne duok Dieve)...Pumpuryte...nžn kodėl pas tave tokia didelė baimė gimdyti? Kaip gali bijoti to ko nežinai? O pvz nėštumas, na pirmi trys mėn dažniausiai būna nelabai malonūs vien tik nuo pykinimo, bet vėliau pajutus pirmuosius judesiukus skraidai kaip ant debesų...juk nešioji prie širdies dalelę savęs Aš tavo vyrą kuo puikiausiai suprantu...bet suprantu ir tave...nors jaučiasi kad tu per daug save spaudi Atsipalaiduok...jei įvyks taip kad pastosi - viskas bus gerai žiūrėk vyras augindamas jūsų lialiuką supras, kad dar su vienu tokiu kukuliuku meile savo pasidalint galėtų
Kad įsivaikinti vyro nereikia įtikinti ABU turite tam subręsti

Žinai...mes su draugu kartu dar tik keli mėn, bet dar prieš rimtą draugystę pasakiau, kad ateity įsivaikinsiu...jis atsakė - kad būtų tik už tai dėl to man labai pasisekė

Tavo draugas nuostabus zmogus...
O as lauksiu kada mes abu pribresim, nes is tikruju tuo tikiu, kad gal but kada nors ir mano brangusis supras apie ka as svajoju..