Sveikos. Gimdyti dar negimdžiau Utenoje, tačiau akušeriniame skyriuje praleidau daug laiko ir apie gydytojus galiu kai ką pasakyti:
ARCHIPOVIENĖ - paprasta, eilinė gydytoja, ir tikrai nesuprantu, už ką moterys ją taip liaupsina. Na taip, maloniai pakalbėti, šypsotis ji tikrai moka, tačiau kas iš tos šypsenos, jei laiku nepamatė cistos, kurią B. Diškevičienė užčiuopė be jokių echoskopų. Ir dar labai pyksta, kai moteris, priklausanti ne jos apylinkei, pasirenka ją (visi poliklinikos pacientai turi teisę pasirinkti jam patinkantį gydytoją).
G. KOLESNIKOVIENĖ - taip pat paprasta eilinė gydytoja. Viena iš tų nedaugelio Utenos gydytojų, apie kurią nieko blogo negirdėjau, nors skyriuje pragulėjau 15 dienų su pertraukom.
B. DIŠKEVIČIENĖ - ligoninėje ji nedirba, bet prižiūri mano nėštumą. Taip, ji atrodo rūstoko žvilgsnio, bet žinokit tikrai šypsosi. Tik nuėję pas ją pačios nebūkit įsitempusios, progai esant pajuokaukit, ir ji tikrai nusišypsos

Bent jau iš manęs pinigiukų neėmė, nežinau, gal dėl to, kad mano nėštumas tikrai pasirodo neeilinis - yra cista nemaža ir dar mioma. Ir nuolat dėl neaiškių priežasčių patėplioja. Manyčiau, kad ši gydytoja truputį senamadiškų pažiūrų

. Prieš keletą metų be gydytojų patarimo naudojau kontraceptiką, kuris tikrai man nemažai bėdų sukėlė. Kai nuėjau pas B. Diškevičienę, tai ji apšaukė mane kas tau patarė jį naudoti, ką tu sau galvoji be gydytojų patarimo, tą vaistą visai reikia iš apyvartos pašalint ... Tikrai dabar galvoju, kad neatsakingai žiūrėjau į savo sveikatą. O dabar kai lankausi pas ją, nieko panašaus, nes laikausi visų jos prisakymų. Galiu pasakyt, kad ji sako visą tiesą, kas gali būt.
A. STONYS - apie jį istorijų prisiklausiau, geros negirdėjau nė vienos. Jis man turėjo pratęst nedarbingumo pažymėjimą, nes tuo metu B. Diškevičienė buvo išvykus stažuotėn. Ir ką jūs sau galvojat - nepratęsė (gal pinigiukų norėjo), nors tfu, tfu, tfu persileidimas man kasdien gręsia. Diškevičienė kai sužinojo gryžus - apstulbo ir kitą kart, kai vėl jai reikėjo išvykti, prisakė, tik jokiais būdais nebeeik pas Stonį, nes vėl nutrauks. Ir kad A. Stonys ne kaip atsiliepia apie savo kolegas - tiesa.
E. DUMŠĖ - mažai kalbantis, bet daug darantis. Pirmą kartą labai dvejojau ar eiti ligoninės priimamajan, kai pradėjo tepti, ar neiti, nes labai negausiai tepė. Kai taip pasakiau Dumšei, sako jei ką ne taip pamatai, visada eik arba pirma poliklinikon, ir tada jie atsiūs ligoninėn, arba - tiesiai ligoninen. Apžiūrėjo, kaip tik galėjo ir echoskopu ir ant kėdės, nors mano savijauta ir nebloga buvo, bet viduj nieko gero - gimda persikreipusi ir susitraukusi. Iš karto paguldė. Paskui, po kelių dienų sugalvojau, kad reikia eiti nusiprausti po dušu, tai net į dušą palydėjo, sako, saugokis, kad nepaslystum

taigi čia elementaru bet kur, net ir namie prausiantis. Tai irgi vienas iš tų gydytojų, apie kuriuos nieko blogo nei girdėjau, nei blogai kalbėti galiu. Ir šiaip kiek stebėjau, kaip prižiūri šalia gulinčias moteriškes - rūpestingas, gal kartais net kiek ir perdėtai.
Neatsimenu VILNIŠKIO gydytojo pavardės. Nieko gero, ir nieko blogo apie jį nepasakysiu, tik tiek, kad keistas

. Supyko, kai įėjęs palaton pamatė, kad rašau sms mobiliuoju. Sako, kas tau svarbiau, ar vaiko sveikata, ar mobilusis? Ar žinai, kad visi mobilieji, kompiuteriai irt.t. turi savo spinduliuotės lauką - 2km.? Galvoju sau, tai kas, kad aš nesinaudosiu savo telefonu, juk daug kas dabar juos turi, jei mano nespinduliuos, spinduliuos kieno nors kito... Teko ir vėliau su juo susitikti, nuomonės nepakeičiau.
VADAPOLIENĖ - normaliausia gydytoja. Ir rūpinasi, ir apžiūri, ir paaiškina kai klausi (ko nelabai pasakyčiau apie E. Dumšę), kartais ir klaust nereikia. Teko išgirsti ir apie ją nekokią istoriją, tačiau ne kokių istorijų girdėjauir apie Archipovienę. Visi esam žmonės ir darom klaidų savo srityse.
BLAŽIENĖ - grubi, bet patikima. Gal kiek mažiau rūpinasi savo pacientais, tačiau matos, kad žino ką daro. Paskutinį kart kai guliausi ligoninen, ji mane apžiūrėjo. Kai supratau, kad ji apžiūrės, pagalvojau nu jau "kapeliai" man

. Bet nieko nenutiko, apžiūrėjo, nenumiriau, netgi švelniau apžiūrėjo nei E. Dumšė

. O paskui, kai reikėjo mane apžiūrėt išeinant iš ligonines, apžiūrėjo Vadapolienė su echoskopu, tuo metu užėjo operacinėn Blažienė ir juokaudama sako man, nu kaip majuoma (turėjo minty mane su savo mioma)

Taigi, ir ji kartais nusišypso

.
Daugiau gydytojų mano duomenimis ten nedirba. Bet va seselės tai man ten beveik visos pasirodė apgailėtinos, gal kokios 2 ar 3 normalesnės. Viena nesugeba gerai matomon venon adatos įdurt, kita nesiteikia kai klausi apie vaistus paaiškint, dar kitos, iš viso nieko nežino arba ateina pas ligonį ir klausia, ką daryt liepė gydytojas ... Visų pirma ką daryt vienu ar kitu atveju gydytojas turi pasakyt jom, juk jos turi žinot daugiau už pacientą

.
Iš uteniškių gydytojų savo gimdymą patikėčiau visų pirma Vadapolienei, paskui E. Dumšei, paskui Blažienei, paskui G. Kolesnikovienei, o Stonys - apie jį nekalbu šiuo klausimu visai. Bet mano gimdymas (tikiuosi jo sulauksiu sėkmingai, ir kad viskas bus gerai) greičiausiai vyks Vilniuj (ko aš labai nenoriu), nes visas nėštumas komplikuotas, tai ir negimdysiu prie mano minėtų gydytojų.
Kaip jau sakiau, visi klystam, prie visų gydytojų greičiausiai yra visko pasitaikę, tačiau jei jau apie A. Stonį daugiausiai moterys kalba, greičiausiai prie jo daugiausiai ir nutinka (GYDYTOJAS SU "PADIDINTA RIZIKA"

). O gal kartais ir ne visada viską galima numatyti, juk gydytojai ne dievai ar stebukladariai, o echoskopas irgi ne viską parodo

. Sėkmės visoms gimdant, kad ir kokį gydytoją pasirinktumet, ar koks tada budėtų, svarbiausia, kad lėliukams viskas gerai butų. Jiems labiausiai reikia mūsų meilės, šilumos ir dėmėsio, o ne kokybiško remonto, jiem tikrai nerūpi kokia spalva nudažyta palata, kaip ta plytelė tualete priklijuota ar tiesiai, ar šleivai

.