viskas ir man tas pats buvo pries du metus,po to pagerejo,o dabar po antibiotiku gerimo vel islindo.pirmas priepuolis man ir buvo pas stomatologe kedeje....is pradziu galvojau kad skrandis sustojo,bloga,pykint pradejo.spaudima pamatavo-sako viskas ok.dar ji sako gal jus parvezti ar grysite?sakau kaip nors grysiu...tai buvo pirmas priepuolis,o po to ir prasidejo.kaip tu sakai kraujo nupylinejimai ir t.t.jeigu jau eidavai pas stomatologe tai isgerdavau vaistu-nes kitaip baisu.manau skonis susijes-nes man veidas aptirpes,tai uz tai ir skonio nelabai jauciu,taip iseina kraujotaka sutrikus...valgau be jokio kaifo,kad reikia...
QUOTE(rjolancikas @ 2008 03 14, 16:18)
viskas ir man tas pats buvo pries du metus,po to pagerejo,o dabar po antibiotiku gerimo vel islindo.pirmas priepuolis man ir buvo pas stomatologe kedeje....is pradziu galvojau kad skrandis sustojo,bloga,pykint pradejo.spaudima pamatavo-sako viskas ok.dar ji sako gal jus parvezti ar grysite?sakau kaip nors grysiu...tai buvo pirmas priepuolis,o po to ir prasidejo.kaip tu sakai kraujo nupylinejimai ir t.t.jeigu jau eidavai pas stomatologe tai isgerdavau vaistu-nes kitaip baisu.manau skonis susijes-nes man veidas aptirpes,tai uz tai ir skonio nelabai jauciu,taip iseina kraujotaka sutrikus...valgau be jokio kaifo,kad reikia...
Man pas stomatologę šiandien pirmą kartą taip... prieš mėnesį viskas normaliai buvo. O ką geri?

Man irgi toks baimes jausmas buna svetimoj vietoj..arba lektuve..arba ..laive,norisi begti namo,ten jauciuosi saugiausiai. Atrodo kita labai lengva pagusoti tokioj situacijoj,o paciai-sunkiai sekasi susitvarkyti ..

QUOTE(Jurgele @ 2008 03 14, 17:05)
Mane dar kamuoja toks savotiškas baimės jausmas, kad kas bus jei man kas nors atsitiks. Niu pvz su vaiku vieni namie. Jei man taip blogai, kad nukrentu (nors dar 3x tfu taip nebuvo), o jis kur nors užlipa, nukrenta, užsigauna, vyras tai darbe. Arba bijojau vasarą važiuot į turistinį su palapinėm, nes bijojau, kad jei man kažkas, visi aplink išgėrę, laukai miškai... Ir dabar dar kažkaip keliauju tik saugiu atstumu, kad pakankamai arti ligoninė, maža ką
Skaičiau anoj temoj labai viltingą postą, kad čia jaunų moterų liga, niu taip norėtųsi kad ji praeitų... 


Sveika, prisijungus

man ir tai pažįstama. Dažnai galvoju kas bus jei man bloga pasidarys, o dukrytė liks viena namie.
O sveiko žmogaus savijauta man ir gi taip nutolusi





QUOTE(trude @ 2008 03 14, 16:56)
Sveika, prisijungus
man ir tai pažįstama. Dažnai galvoju kas bus jei man bloga pasidarys, o dukrytė liks viena namie.
O sveiko žmogaus savijauta man ir gi taip nutolusi
nors ta diagnoze išgirdau vaikystėje, bet kazkaip retai tie priepuoliai buvo, o visą kitą laiką jausdavausi kaip sveikas žmogus. O jau pora metų, vis lydi nemalonūs pojūčiai
Kiekvieną vakarą užmiegu kaistančiom pėdom, atsikelus turiu prasivaikščioti, kad nebūtų kaip medinės
kartais mane taip nervina
Tik aišku guodziuosi save tuo, kad jau geriau taip nei rimta liga, o aš taip pat linkusi prisigalvoti 

man ir tai pažįstama. Dažnai galvoju kas bus jei man bloga pasidarys, o dukrytė liks viena namie.
O sveiko žmogaus savijauta man ir gi taip nutolusi





Guodžiuosi, kad taip blogai bent jau anot psichiatro, neturėtų būt, kad realiai ta baimė neturėtų būti pagrįsta. Bet negi save sutramdysi, kai tai nevaldoma... Dar labai atsirado poreikis kad šalia būtų žmonių. Arba kuo mažiau vienai likti. Vis tos didelės baimės akys...
Polinkis prisigalvoti man susijęs arba tiesiog sutapimas įvyko, su priepuolių pradžia. Iki pastojant persikėliau gyvent į kitą miestą, gyvenau kelis metus ir nebuvau jokioj gydymo įstaigoj užsiregistravus... O dabar praėjus kuriam laikui žinau tiek vaistų ir tyrimų pavadinimų, kad jau tikrai pati sau gydytoja galėčiau būt

Vakare ir man žiauriai kaista pėdos, namie anksčiau su kojinėm, dabar per plyteles basom vaikštau ir nieko. O rytais sąstingis nedidelis, bet skauda pirmus žingsnius sąnarius ties achilo sausgyslėm

Nu tikrai niekad anksciau nebuciau pagalvojus, kad tas ciurnu sastingis su tuo susijes. Stebiuosi ir stebiuosi. Tik nezinau - gerai tai, ar blogai. Nes visviena yra didele problema. Kol gyvenu cia - namie, nelabai daug vaikstau, nes daugiausiai vaziuojam masina, tai viskas gerai. Bet va, kai isvaziuoju padirbeti i uzsieni ir ten tenka nemazas kruvis kojoms, nes daug reikia eiti pesciomis, o ir darbas stovimas, tai problema pasidaro kur kas didesne, nes skaudeti pradeda ir visos pedos kaulai, ir raumenys labai isitempia. Praeita vasara einant labai skaudejo blauzda, jauciau, kaip tempia kazka ir pajutau, kaip staiga kazkas nutruko - labai suskaudo, vos beparejau namo - atsirado toj vietoj melyne. Bet nyko ir isnyko. Dabar yra tik tas sastingis, o, kai isvaziuosiu, bijau, kad vel taip bus. Nes, praktiskai, pasidarau invalide - slubuoju.
O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?
O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?


QUOTE(Mind @ 2008 03 14, 20:14)
Nu tikrai niekad anksciau nebuciau pagalvojus, kad tas ciurnu sastingis su tuo susijes. Stebiuosi ir stebiuosi. Tik nezinau - gerai tai, ar blogai. Nes visviena yra didele problema. Kol gyvenu cia - namie, nelabai daug vaikstau, nes daugiausiai vaziuojam masina, tai viskas gerai. Bet va, kai isvaziuoju padirbeti i uzsieni ir ten tenka nemazas kruvis kojoms, nes daug reikia eiti pesciomis, o ir darbas stovimas, tai problema pasidaro kur kas didesne, nes skaudeti pradeda ir visos pedos kaulai, ir raumenys labai isitempia. Praeita vasara einant labai skaudejo blauzda, jauciau, kaip tempia kazka ir pajutau, kaip staiga kazkas nutruko - labai suskaudo, vos beparejau namo - atsirado toj vietoj melyne. Bet nyko ir isnyko. Dabar yra tik tas sastingis, o, kai isvaziuosiu, bijau, kad vel taip bus. Nes, praktiskai, pasidarau invalide - slubuoju.
O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?

O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?


Valgyk,Mind valgyk..numesi svorio,kai pradesi dirbt,lakstyt ...o daba gali pasilepinti

QUOTE(Mind @ 2008 03 14, 19:14)
Nu tikrai niekad anksciau nebuciau pagalvojus, kad tas ciurnu sastingis su tuo susijes. Stebiuosi ir stebiuosi. Tik nezinau - gerai tai, ar blogai. Nes visviena yra didele problema. Kol gyvenu cia - namie, nelabai daug vaikstau, nes daugiausiai vaziuojam masina, tai viskas gerai. Bet va, kai isvaziuoju padirbeti i uzsieni ir ten tenka nemazas kruvis kojoms, nes daug reikia eiti pesciomis, o ir darbas stovimas, tai problema pasidaro kur kas didesne, nes skaudeti pradeda ir visos pedos kaulai, ir raumenys labai isitempia. Praeita vasara einant labai skaudejo blauzda, jauciau, kaip tempia kazka ir pajutau, kaip staiga kazkas nutruko - labai suskaudo, vos beparejau namo - atsirado toj vietoj melyne. Bet nyko ir isnyko. Dabar yra tik tas sastingis, o, kai isvaziuosiu, bijau, kad vel taip bus. Nes, praktiskai, pasidarau invalide - slubuoju.
O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?

O valgydama as jauciu hyper dideli kaifa. Kaip cia man ji sumazinus, a..?


Bjauriausia, kad nėr vienos priemonės kuri tikrai imtų ir padėtų. Kai sloga - žinai kaip sau pagelbėt, skauda gerklę - irgi. O čia...
Tau gal koks raumens mėšlungis buvo ir neatlaikė


Hihi, svorio numest man ne pro šalį, nes dabar dar suverčiu bėdą ant jo dėl savo savijautos


QUOTE(augjogx @ 2008 03 14, 20:55)
Klausyk mind o gal tavo savijauta tokia prasidejo vien nuo to moralinio ruosimosi isvaziavimui? Tai psichologiskai veikti kur kas anksciau pradeda nei pats zmogus ruostis pradeda 

Matai, ta savijauta man prasidejo gerokai seniau, kai tuo vaziavimu dar net nekvepejo ir sapnuose neregejau. Bet dabar, kas vyksta su manimi, tikrai neatmetu galimybes, kad susije su tuo. Nes esu tikrai didziulej itampoj del neaiskios ateities. Jauciu, kad pati griaunu savo gyvenima, kuri daugelis laike idealiu. Esu tarp dangaus ir zemes, ir nezinau, i kuria puse pasiduoti.
QUOTE(Mind @ 2008 03 14, 21:01)
Matai, ta savijauta man prasidejo gerokai seniau, kai tuo vaziavimu dar net nekvepejo ir sapnuose neregejau. Bet dabar, kas vyksta su manimi, tikrai neatmetu galimybes, kad susije su tuo. Nes esu tikrai didziulej itampoj del neaiskios ateities. Jauciu, kad pati griaunu savo gyvenima, kuri daugelis laike idealiu. Esu tarp dangaus ir zemes, ir nezinau, i kuria puse pasiduoti.
Svarbiausi kad pati jaustum kad jis idealus ir geras, o kiti tai tegul galvoja ka nori. Ateities mes visi nezinom ir nesistenk jos labai jau toli iziureti. Tiesiog dziaukis ir ivertink tai ka turi (namai, vaikai tu pati ir t.t), o visa kita bus. As ir jau kad mastydavau kaip tas kaip anas, o dabar galvoju menesi i prieki ir nedaugiau, o paskui kai bus daugiau jegu ir galimybiutada ir galvosiu gal kitaip. Bet tos pastovios mintys ir saves griauzimas tiesiog veda ne prie ko. O jei jau sakai pati kad griauni sau gyvenima, tai jau geras zenklas. Bet ausitvarkyti ir atstatyti turi tik tu pati. Ir tu tai padarysi jei tik sau duosi toki tiksla

man ir atsiranda kartais melyne ir ja niezti....x failai...man vel kuna kazkaip pabado.gal cia koks deguonies trukumas?