vegetacine distonija -antra dalis

sianakt blogai miegojau-sirdis kale,pykino.ir mm prasidejo....reikia eiti detis daiktus-rytoj isvaziuoju i sanatorija.dar vakare reiks vaziuoti pas endokrinologe,uzsiregistravau pries menesi...
Papildyta:
tai mind kaip mes be taves gyvensim?

tai klausykite-as viena jau likau?

Ne viena
aš tai miegojau kaip užmušta va dabar dėl miego neturiu problemų,. bet va dieną tai visa mieguista, nei kava nei žalia arbata nepadeda matyt vitaminų stoka pavasarį
Papildyta:



Prie vieno kokio simptomo galima ir priprasti. Bet pripranti prie vieno, atsiranda naujas, ir taip be galo Dziaugiuosi, kai kurie gali į tai nekreipti dėmesio, bet mane visadaneramina, kas kart skausmas vis kitoj vietoj, tirpimas. Nieks manau čia jau nekalba apie kojos tirpimus nepatogioj pozoj
O kai aš radau skyrelį tokį, ramiau pasidarė. Nes kaip ir Mind sakė, žinau kad taip gali būt, todėl ramiau

aciu dievui...o galvojau kad viena jau likau sitam forume stresuojanti...

Ir as dar prie sios kompanijos

As ir esu, vis paskaitau ka jus cia rasot. Tik kad pasireiksti ner labai jau laiko. Bet seku jusu pokalbius
Man tik neramu kad Kirmielius neatsiliepia. Kazi kodel
Papildyta:
[quote=Mind,2008 03 13, 22:24]
[quote=augjogx,2008 03 13, 17:04]
O tai kuriam laikuis isvaziuoji? pailseti?
Papildyta:

Ne, nepailseti. Planuoju ilgam. Gal keliem metam... Nezinau...
[/quote]
O tai kaip tu cia paemi ir isvaziuoji , tai isleistuviu nebus . Kaip cia yr

Jus tai gyvensit, jusu daug, dauguma Klaipedoj...O ir siaip Lietuvele pespjaunama (atsiprasau uz toki zodi), galite susitikima suorganizuoti... Idomu juk...
O as liksiu viena...
Tikiuosi - laikinai
Papildyta:



Va tau isleistuves - su alum
Papildyta:
Tikrai...del Kirmeliaus neramu. Idomu, kaip jai...nevilty vargsele...
Tikekimes, kad viskas bus gerai.

Laba diena visoms
Perskaičiau ankstesnę temą, šią, atrodo kad pažįstu visas kaip save Visai atsitiktinai aptikau kad ir tokia tema yra, o galvojau su savo visais paranormaliais reiškiniais esu viena mūšyje karys...
Labai norėčiau prie jūsų prisijungti, nes turiu tą pačią bendrą opią bėdą...

Prasidėjo viskas prieš metus, balandžio 2, prisimenu tiksliai, nes tai buvo pirmas priepuolis, kai virtuvėje sukdamasi, apsisukau padėti virdulį ir nuėjo kūnu tokia banga... Apsvaigau, pasidarė silpna, išmušė karštis, supykino, pradėjo daužytis širdis, silpnumas kojose ir apėmė siaubas, panika kad dabar ir mirsiu... Turiu mažą berniuką, tada jam buvo kiek daugiau nei pusmetis, dėl to pasidarė dar baisiau, bet priepuolis baigėsi ir liko tik kažkoks keistas sudirgimo jausmas krūtinėje. Aišku, kitą dieną nukūriau pas gydytoją, taip greitai maniškė nepriėmė, teko eit pas kitą, ji pasiklausė, padarė kraujo tyrimus ir parašė plečiančių, aha, sakot pykino, tai kreono pagerkit, sakot skauda šoną (turiu seną "džiaugsmą" neuralgija), parašė priešuždegiminių... Kantriai gėriau prirašytus vaistus, lyg apsiramino, po mėnesio vėl priepuolis, nuėjau pas psichoterapeutę, parašė lexotanilio, paraleliai pradėjau lankytis stuburo centre, nes skaudėjo kairį petį jau kurį laiką (po nuotraukos turiu išvadą - kaklo osteochondrozės pradžia). Tam centre ir išgirdau pirminę diagnozę - jums vegetacinės nervų sistemos sutrikimas. Gavau pagert Neuro arbatas, vaistų atsisakiau, deja, jos gero rezultato nedavė. Savijauta šuniška, jei ryte pabudus jaučiuosi gerai, žinau, kad bus priepuoliai. Jei pabudus jaučiuosi apdujusi, kaip gerą balioną pripūtusi ir išsikvėpusi, priepuolių nebus, bet visą dieną būsiu aš lyg ne aš, lyg viskas plauktų pro šalį. Ir kaip gali rūpintis vaiku, jei pačiai taip reikia globos...
Nerašysiu kaip sekėsi kitą laiką, nes tai gerėdavo tai blogėdavo, pasidariau visus įmanomus tyrimus, rijau žarną, darė galvos rezonansą, kraujo nežinau kiek litrų nuleista įvairiausiems tyrimams... Jau praktiškai ir susitaikiau su tuo, kad viskas, riedu žemyn... O dar kam turėdavau neatsargumo pasiguosti, sulaukdavau reakcijos, neieškok ligų ir susiimk...
Internete paieškose tiek daug buvau perskaičiusi įvairiausių straipsnių apie savo negalavimus, prisiskyriau milijonus ligų (nekalbu apie kojų skausmą, po Ivanauskaitės mirties, vienintelė mintis kalusi į galvą buvo sarkoma... jai irgi prasidėjo nuo skausmo kojose ), kol kažkaip atsitiktinai radau straipsnelį, jei nesupyksit, pacituosiu tik vieną pastraipą. Jį perskaičiusi darbe nulėkiau į tualetą ir blioviau gerą pusvalandį... Nes tai buvo tikra, tai buvo aprašymas to ką išgyvenau jau beveik metus laiko

Kai sutrinka nervinė vidaus organų reguliacija

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra vegetacinės nervų sistemos sutrikimas. Ligonis gali jausti net mažiausius vidaus organų funkcijos sutrikimus, oro trūkumą, galvos svaigimą, diskomfortą krūtinėje, sutankėjusį širdies plakimą, virškinimo sutrikimus, įvairius skausmus, bendrą diskomfortą. Dažnai pablogėjusią būklę būna net sunku tiksliai apibūdinti. Gali atsirasti nerimas, įtampa, net mirties ar sunkios ligos baimė. Padidėja jautrumas vidaus ir išorės dirgikliams. Toks pacientas kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, tačiau jokios vidaus organų ligos nenustatoma.

Iškart užsirašiau į centrą, kurio straipsnis buvo paskelbtas. Po vizito jame, išejus iš kabineto mašinoje vėl raudojau, nes pirmą kartą į mane žiūrėjo kaip į žmogų, o ne potencialią ligų ieškotoją. Tiesa, tyrimas (aplipdė laidukais rankas, kaklą ir galvą) parodė tik nedidelius nukrypimus, bet psichoterapeutas sakė, tai visiškai nesako, kad negaliu jaustis blogai. Ir jo manymu (ir aš, ir visos manau sutiksit) pasakymas susiimk, kai turi tokį sutrikimą, skamba taip pat kaip gripu sergančiam žmogui sakytum nesirk ir jis pasveiktų nuo to. Nuteikė mane, kad nepraeis viskas per dieną, kad teks ilgai ir kantriai mažais žingsneliais su tuo tvarkytis. Paskyrė vaistų, nedidelėm dozėm, kad iškart nuimti negalavimus, bet jis pagrindiniu receptu įvardino sportą… nes sportuojant sudeginami streso hormonai, sumažinamas adrenalino kiekis, kurį kažkodėl padidintom dozėm tokios ligos atveju į kraują pumpuoja antinksčiai… Tiesa, po poros mėnesių vieną vaistą pakeitė kitu, nes nuo pirmojo poveikis buvo, bet šalutinis – didesnis. Dabar jau savaitė, kai geriu naują komplektą, lyg nieko. Tik kažkaip paskutines savaites vis papykina (žinau, kad tikrai nesilaukiu). Gal ne tai kad pykina, tiesiog pasidaro toks blogumas tirpimas skrandžio, stemplės vietoj, dažnai su svaigimu susiję. Ir vakarais dega kojos. Maudžia jas kartais. Klubus maudžia. Būna, kad nežinau kas yra…

Ačiū kad išklausėt...

Sveika prisijungus, Jurgele
Labai issamus postas, malonu skaityti. Problemos, kaip matau, visiskai tos pacios. Man irgi nesuprantama yra zmoniu reakcija, kai sako nekreipk demesio, ar susiimk. Juk tu ne is pasileidimo, ar kazkokio malonumo cia blogai jauties, o darosi tai savaime. Pirmoji psichiatre, pas kuria pradejau lankytis, man vis pabrezdavo, kad tai ne liga, o zmogaus nenoras jaustis sveiku. Koks man atrodydavo absurdas! Del to ir gydytoja pakeiciau. Nes as noriu jaustis sveikai, labai noriu. Ir demesio nebekreipiu i tuos visokius nerimus, bet, kai su svaigstancia ir skaudancia galva, spurdancia sirdim reikia dirbti kasdieninius darbus, sypsotis zmonems, apsimetineti, kad tau gera, kai vos pakeli galva nuo pagalves, kaip tai gali buti nevadinama liga? Nesuprantu niekaip.
Zodziu uzjauciu tave ir save, ir mus visas del musu problemu. Manau drauge bus smagiau jas spresti ir isgyventi.

Ačiū

Mano giminaitė gydytoja, kuri yra kaip mama, visada skersai žiūri kai pasiskundžiu. Jai atrodo, būtent kaip rašai, kad visada jei ieškosi tikrai rasi kas pas tave negerai. Toks vaizdas, nedaryk nieko ir viskas bus ok. Niu aišku jai taip atrodė, nes sėdėjau namie su vaiku, tai galvojo moteriškei stogas čiuožia nuo nieko neveikimo... O taip širdį skaudėjo, kad vaikas auga, darosi įdomus, o mamaitė paslika ant sofos guli ir liūdnai stebi... tikrai kartais atrodydavo kad gyvenimas eina pro šalį.

Pakeičiau ir aš psichoterapeutą. Dabartiniu džiaugiuosi. Vien po vizito pas jį tampa geriau. Pirmo vizito metu jis pasakė tokį sakinuką, kurį liepė kartot vos ne kaip mantrą ir kuo dažniau. Kad ir kaip blogai jaučiuosi, kad ir kokia klaiki savijauta, kad ir kokia nenormali baimė ar visą kūną stingdanti panika su visais savo priedais (širdies plakimu, galvos svaigimu ir pan) užpuola, kad norisi verkt ar susigūžus kamputyje tupėti, tai nėra mirtinai pavojinga. Dėl to nei infarktas, nei insultas, nei dar kažkas nenutiks. Stengiuosi kartoti, tuomkart ramiau pasidaro. O fizinė veikla... bent jau mane tikrai teigiamai veikia. Tik aišku, ne tuo metu kai blogai jautiesi, geruoju periodu.

Pagalvoju ir aš taip... Kaip kažkokia svajonė atrodo tas laikas iki prasidėjusio sutrikimo... Kai gyveni ir jautiesi gerai. Ir tam nereikia jokių pastangų...

sveika prisijungusi jurgele... matai ne viena tu tokia nenormali,arba kaip as sakau ''marsiete''.man ir kartais atrodo,kaip buvo gera kaip nesirgau sita bjauria liga,atrodo kas cia tokio,vaikstai,dirbi,valgai,sneki.o dabar sitie visi dalykai-atleiskite vos ne kancia.dabar dar prisidejo ir skonio nejutimas,kvapo nejutimas.kazkiek jauciu,bet.......nauji simptomai....viska valgau kaip zole...

Ačiū
Net kažkaip nesisako smagu, kad ne viena nenormali, kai jau visos gerai žinom ką reiškia...
Sakai, skonis susijęs Paskutiniu metu nejaučiu sūrumo, beriu druskos daugiau nei įprastai, net tint pradėjau rytais, jaučiu nuo pertekliaus O kai dedu kiek anksčiau - valgau kaip kad sakai, kaip žolę... Va dar kiek naujo sužinosiu...

Šiandien vos neapsivėmiau pas stomatologę. Guliu kėdėj, jinai ten darbuojasi palinkus, o man pradėjo galva suktis, bloga, galvoju ups... Bet pasistengiau kažkaip mintis nukreipt ir ištvėriau, pasirodo net tokie paprasti dalykai kai anksčiau nesusimastydavau dabar sudėtingi darosi.

Mane dar kamuoja toks savotiškas baimės jausmas, kad kas bus jei man kas nors atsitiks. Niu pvz su vaiku vieni namie. Jei man taip blogai, kad nukrentu (nors dar 3x tfu taip nebuvo), o jis kur nors užlipa, nukrenta, užsigauna, vyras tai darbe. Arba bijojau vasarą važiuot į turistinį su palapinėm, nes bijojau, kad jei man kažkas, visi aplink išgėrę, laukai miškai... Ir dabar dar kažkaip keliauju tik saugiu atstumu, kad pakankamai arti ligoninė, maža ką Skaičiau anoj temoj labai viltingą postą, kad čia jaunų moterų liga, niu taip norėtųsi kad ji praeitų...