Manes vaikai nesustabde mes pabendravom as juos nuraminau ir pazadejau klad viskas eis tik i gera, o kalta nesijauciu nes vaikai labai greit prisitaiko prie naujoviu.Beje vaikui ar bus geriau matyti kad jo mylimi zmones pesasi juk geriau kai jis tuos zmones mato laimingus nors ir nekartu-svarbiausia bendrauti. Pagrindine musu klaida kad mes dareme viska del tevu kad jiem nebutu geda uz mus.Ko negali padaryt protu reikia siekti gudrumu,gaila per velai ismokau bet ne negaila nes as antra karta esu laimingesne, manes nieks neskaudina, nevarzo
skaitineju sita temele ir randu labai panasiu gyvenimu i savaji.... mergaites, bukit stiprios ir rupinkites savimi ir savo kleckais....
as istekejau budama 19 nes laukiausi. vyro nemylejau, tiesiog vestuves buvo is reikalo, kaip sakant. o po vedybu prasidejo linksmas gyvenimelis.... pastovus vyro aiskinimai- nerukyk, uzsiaugink plaukus, taip nesirenk nes mano mamai nepatiks, neik niekur, neturek draugiu.... seima islaikydavau as ir mama mano, nes vyras visus pinigus nesdavo savo mamai ir ten juos taupydavo, nesvarbu kad zmona su vaiku neturi ko valgyti, bet turbut pati kalta kad taip isiiauklejau. reikejo nuo pat pradziu trinktelt su kumsciu i stala ir paklaust "vyras jis ar ne" o as atvirksciai kaip kokia mama terese, gal to gal ano, ner pinigu, tai spranda nusisuksiu bet gausiu....
bijojau ji palikt nes kai pagalvodavau koks bus mano gyvenimas viena, be namu, su mazuliuku ant ranku. bet viena diena taip davede ,kad spjoviau i viska kas gali nutikti ir sukroviau jo daigtus. kai jis pasake jog jei noriu kur isvaziuot su jo masina, ta prasme iki parduotuves ar su vaiku pasivaiksciot tai turiu jam duoti 1000 euru nes uz tokia suma as nudevesiu jo masina
ir paskutiniai zodziai jo buvo kad "as ir vaikas jam esu nasta" tai as ji tyliai palikau ramybej...
dabar po truputi tvarkausi gyvenimeli, kleckas auga, radau zmogu kuris rupinasi mumis abiem ir myli be galo. viskas tik i gera. zinoma buvo sunku ir netgi labai sunku, bet viskas praeina ir viskas pasimirsta....
as istekejau budama 19 nes laukiausi. vyro nemylejau, tiesiog vestuves buvo is reikalo, kaip sakant. o po vedybu prasidejo linksmas gyvenimelis.... pastovus vyro aiskinimai- nerukyk, uzsiaugink plaukus, taip nesirenk nes mano mamai nepatiks, neik niekur, neturek draugiu.... seima islaikydavau as ir mama mano, nes vyras visus pinigus nesdavo savo mamai ir ten juos taupydavo, nesvarbu kad zmona su vaiku neturi ko valgyti, bet turbut pati kalta kad taip isiiauklejau. reikejo nuo pat pradziu trinktelt su kumsciu i stala ir paklaust "vyras jis ar ne" o as atvirksciai kaip kokia mama terese, gal to gal ano, ner pinigu, tai spranda nusisuksiu bet gausiu....
bijojau ji palikt nes kai pagalvodavau koks bus mano gyvenimas viena, be namu, su mazuliuku ant ranku. bet viena diena taip davede ,kad spjoviau i viska kas gali nutikti ir sukroviau jo daigtus. kai jis pasake jog jei noriu kur isvaziuot su jo masina, ta prasme iki parduotuves ar su vaiku pasivaiksciot tai turiu jam duoti 1000 euru nes uz tokia suma as nudevesiu jo masina
ir paskutiniai zodziai jo buvo kad "as ir vaikas jam esu nasta" tai as ji tyliai palikau ramybej...dabar po truputi tvarkausi gyvenimeli, kleckas auga, radau zmogu kuris rupinasi mumis abiem ir myli be galo. viskas tik i gera. zinoma buvo sunku ir netgi labai sunku, bet viskas praeina ir viskas pasimirsta....
marezagare mano istorija ir panasi tik kai supykdavom gal net ir ziauriau budavo 
bet kai issiskyrem tai dabar kai sviestu patepta 
bet kai issiskyrem tai dabar kai sviestu patepta
Pasukom skirtingais keliais, bet tam prireike 17 metu, o kiek asaru pralieta, kiek kartu atrode, kad jau mirsiu is skausmo, dabar kai pagalvoju-o buvo del ko? Abu norejom gyvent, tik kuo jis labiau ejo i kaire, tuo as labiau i desine...
šnekėti mes visi norime ir mokame, bet va, kad girdėti ką kitas sako, tai jau nelabai išeina kai reikia šūkauti vienam per kitą kad išgirstu, tai ir nieko gero gyvename vieną kart, nenusipelnėme kad visą gyvenimą reiktu lieti ašaras ir būti skaudinamoms....
kai reikia šūkauti vienam per kitą kad išgirstu, tai ir nieko gero gyvename vieną kart, nenusipelnėme kad visą gyvenimą reiktu lieti ašaras ir būti skaudinamoms....
QUOTE(VERADONA @ 2008 03 22, 12:56)
šnekėti mes visi norime ir mokame, bet va, kad girdėti ką kitas sako, tai jau nelabai išeina kai reikia šūkauti vienam per kitą kad išgirstu, tai ir nieko gero gyvename vieną kart, nenusipelnėme kad visą gyvenimą reiktu lieti ašaras ir būti skaudinamoms....
kai reikia šūkauti vienam per kitą kad išgirstu, tai ir nieko gero gyvename vieną kart, nenusipelnėme kad visą gyvenimą reiktu lieti ašaras ir būti skaudinamoms....Pas mane buvo kiek kitaip, nei šūkavom, nei rėkavom, bet tylėjom, tiksliau jis, nesugebėjau prakalbint...Paskutiniu metu ir asaru mazejo-pradejau augt kaip zmogus ir vien del to jam esu dekinga...
yra lengviau kai snekiesi, aptari nors ir menkiausia smulkmena, nors kartais ir sunku buna, norisi patyleti, ar tiesiog negirdeti zinoma kartais reikia ir negirdeti ir patyleti bet ir tai buna sunku 
kai as viena kart nutyledavau kita kart o trecia kart ziuriu kad jau ant galvos lipa labai sunku islaviruoti tarp pasisnekejimo ir diskusiju
kai as viena kart nutyledavau kita kart o trecia kart ziuriu kad jau ant galvos lipa labai sunku islaviruoti tarp pasisnekejimo ir diskusiju
QUOTE(VERADONA @ 2008 03 22, 13:18)
yra lengviau kai snekiesi, aptari nors ir menkiausia smulkmena, nors kartais ir sunku buna, norisi patyleti, ar tiesiog negirdeti zinoma kartais reikia ir negirdeti ir patyleti bet ir tai buna sunku kai as viena kart nutyledavau kita kart o trecia kart ziuriu kad jau ant galvos lipa labai sunku islaviruoti tarp pasisnekejimo ir diskusiju
kai as viena kart nutyledavau kita kart o trecia kart ziuriu kad jau ant galvos lipa labai sunku islaviruoti tarp pasisnekejimo ir diskusiju Taip, tas jau tiesa, siaip esu tolerantiska, tai oi kaip megsta tuo papiktanaudziaut kai kas
mokinuosi is savo klaidu 
su nauju draugu daug ka pakeiciau savo gyvenime, dabar ir pati jauciuosi geriau
su nauju draugu daug ka pakeiciau savo gyvenime, dabar ir pati jauciuosi geriau
QUOTE(VERADONA @ 2008 03 22, 13:36)
mokinuosi is savo klaidu su nauju draugu daug ka pakeiciau savo gyvenime, dabar ir pati jauciuosi geriau
su nauju draugu daug ka pakeiciau savo gyvenime, dabar ir pati jauciuosi geriau Ir iš kur Jus tuos draugus traukiat
Man tai atrodo, kad as pasmerkta likusi gyvenima nugyvent viena, tada biski liudna pasidaro
as saviski internetu uzsisakiau 
jo tikrai ir kur juos jus randat, kaip sugebate vel pamilti??? bet seip klausimelis jei radot kazka kita ir mylit ar tekesit vel dar karta, ar ne?
tikrai ir kur juos jus randat, kaip sugebate vel pamilti??? bet seip klausimelis jei radot kazka kita ir mylit ar tekesit vel dar karta, ar ne?
