QUOTE(camil@ @ 2012 02 22, 12:11)
tu dar net pati nezinai,kokia tu esi stipri!!!
tu dar net pati nezinai,kokia tu esi stipri!!!
QUOTE(gwidita @ 2012 02 22, 11:15)
Laikykites visos, silpnos yra tik kelios akimirkos. O mes pacios tokios nesam:)
nezinau kuo as esu stipri,jai pastoviai verkti norisi,ir liudna esu,suprantu kad gyvenimas nesugriuvo netekus vyro,bet kazko labai sunku viduj
QUOTE(camil@ @ 2012 02 22, 18:38)
nezinau kuo as esu stipri,jai pastoviai verkti norisi,ir liudna esu,suprantu kad gyvenimas nesugriuvo netekus vyro,bet kazko labai sunku viduj
atsimink auksinius zodzius"laikas gydo zaizdas"
QUOTE(camil@ @ 2012 02 22, 12:11)
mus paliko,nepaiskino nei kodel isejo nei ka,bet cia jau seniau buvo,anksciau lengviau buvo,dabar sunkiau,nes planavau lyg ir gristi pas ji,o jis viena diena eme ir nusprende kad nebereikia vel musu,tai kaip sakoma viskas vel is naujo....
nu bet laikausi kiek galiu,ir vaikais rupinuosi kiek isgaliu,tai turbut reik nustoti gailetis saves,ir pradeti gyventi.
bet jauciuosi siuo metu tokia silpna kaip niekad.aciu uz palaikyma
nu bet laikausi kiek galiu,ir vaikais rupinuosi kiek isgaliu,tai turbut reik nustoti gailetis saves,ir pradeti gyventi.
bet jauciuosi siuo metu tokia silpna kaip niekad.aciu uz palaikyma
laikykis
isivaizduoju, kokia paluzusi jautiesi,juolab kad suteikia vilciu ir tu noretum tomis viltimis pasinaudoti. bet patarciau nesigrezioti atgal,viena karta palikes, paliks ir kita, pasitaikius kitai 
tad svarbiausia tau db , turetu but vaikuciai ir kaip juos islaikyt o pas tave koks amzius vaiku
as ir pati mastau apie skyrybas.. atsibodo toks gyvenimas.. bet baisu, mano kleckui tik virs 2 metu, db nedirbu, kaip reikes pradet gyvenima - vienai su vaiku (jei vyras jo neatims...)
QUOTE(Erendira @ 2012 02 21, 10:14)
Oi, bliamba, kaip daug kas pažįstama iš to, ką rašai 
Nesijaudink, visai negėda būti "durnele, įklimpusia" Negėda tikėti tuo ką žmogus sako - juk kažkada jus siejo meilė, linkėjote vienas kitam gero - o tai juk negėda 
Aišku, nepaprasta staiga pasijusti vienai už viską atsakingai. Ir man baisu buvo - kaip čia gyvensiu, kaip susitvarkysiu, bet morališkai užkniso tiek, kad supratau, jog numirsiu, jei dar nors kartelį patapsiu 'šliundra", kai išvažiuoju į komadiruotę uždirbti šeimai pinigų (nes gi jam gali "užeiti depresija", jis staiga gali "nustoti tikėti ateitimi", nežinoti "kur mes einame", ir apie kokį darbą ir uždarbį tada gali būti kalba? 
), jei dar nors kartelį pgaminsiu "vėl tą patį maistą -" maitintis reikia įvairiai" (o iš ko, jei kažkam "depresija"?), jei dar kartelį "blogai auklėsiu vaiką" (aš bent jau auklėdavau ) ir t.t.
O kai išėjau, buvo skambučiai ir į darbą, ir mano mamai (pamazgų pylimas ant manęs buvo grandiozinis) ir grasinimai, ir pažadai ir prašymai sugrįžti (prieš tai suniokojus mano daiktus)...
ai, žinok, viskas praeina
Dėl turto ir vaikų išlaikymo - aišku, tau geriau žinot, bet, galiu pasakyti, kad neatsikabins ar taip, ar taip, taip kad, geriau iš karto viską usitvarkyti kaip reikia...
Aš irgi tenorėjau kuo greičiau nutraukt santuoką (nes dukters neišlaikė, bet atsisakė skirtis, kad aš lengvatom jokiom nepasinaudočiau - atsieit, mano sprendimas, tai vaiko išlaikymas - mano problemos), sutikau su viskuo, kai galiausiai malonėjo pasirašyti skyrybų sutartį, o po 8 metų teko ilgai ir nuobodžiai teistis dėl alimentų
Nesijaudink, visai negėda būti "durnele, įklimpusia" Negėda tikėti tuo ką žmogus sako - juk kažkada jus siejo meilė, linkėjote vienas kitam gero - o tai juk negėda Aišku, nepaprasta staiga pasijusti vienai už viską atsakingai. Ir man baisu buvo - kaip čia gyvensiu, kaip susitvarkysiu, bet morališkai užkniso tiek, kad supratau, jog numirsiu, jei dar nors kartelį patapsiu 'šliundra", kai išvažiuoju į komadiruotę uždirbti šeimai pinigų (nes gi jam gali "užeiti depresija", jis staiga gali "nustoti tikėti ateitimi", nežinoti "kur mes einame", ir apie kokį darbą ir uždarbį tada gali būti kalba?
), jei dar nors kartelį pgaminsiu "vėl tą patį maistą -" maitintis reikia įvairiai" (o iš ko, jei kažkam "depresija"?), jei dar kartelį "blogai auklėsiu vaiką" (aš bent jau auklėdavau ) ir t.t. O kai išėjau, buvo skambučiai ir į darbą, ir mano mamai (pamazgų pylimas ant manęs buvo grandiozinis) ir grasinimai, ir pažadai ir prašymai sugrįžti (prieš tai suniokojus mano daiktus)...
ai, žinok, viskas praeina
Dėl turto ir vaikų išlaikymo - aišku, tau geriau žinot, bet, galiu pasakyti, kad neatsikabins ar taip, ar taip, taip kad, geriau iš karto viską usitvarkyti kaip reikia...
Aš irgi tenorėjau kuo greičiau nutraukt santuoką (nes dukters neišlaikė, bet atsisakė skirtis, kad aš lengvatom jokiom nepasinaudočiau - atsieit, mano sprendimas, tai vaiko išlaikymas - mano problemos), sutikau su viskuo, kai galiausiai malonėjo pasirašyti skyrybų sutartį, o po 8 metų teko ilgai ir nuobodžiai teistis dėl alimentų
Kaip tau gerai, kad sunkiausia jau praeiti.
As noriu viena gyventi, noriu 'gyventi', o ne egzistuoti, ne buti priklausoma nuo jo nuotaikos, nuolatine emocine itampa buvo, vaikai tai jaute. Vyresnelis ypac, buvo toks neramus - dabar matau, kad net per tas keleta dienu ramesnis darosi, sneka ramiau, net piesiniai spalvingesni tapo
Darbe per tas dienas kaip ant adatu sedejau, kad tik neateitu skandalu viesai kelti, kad tik nebutu gedos. Siaip geda
Gerai kad tevai mane palaiko, aciu jiems dideliausias 
nors ir nepatogu juos velti i visa ta isterija, nes ne jauni yra... Laikausi, jau suzinojau kokia procedura skyrybu, kokie popieriai kaip kas ten darosi, pasakiau jam kad rasom pagal susitarima ar kaip: o jis pasirodo jau viska irgi suzinojo ir tik kist man popieriuka su turto sarasu ko as atsisakau ir pan. 'su plyka s*kna atejai, taip ir iseisi' sako... - ziuri mano reakcijos, sutikau kad viskas kas jo, tai jam ir lieka- neatiminesiu, apsiramino ir vel asaru pakalne, kad sugrizk, vaikuciai, seima, myliu ir t.t. praso sanso paskutinio... ar bent laiko. sunkiausia man tie pokalbiai su juo, kai nezinau ka atsakyti, jis visiem savo poelgiam randa pasiteisinima (keiksmai - as gi pergyvenu, tu mane labai sunervinai - siaip as busiu geras ir esu jautrus, grasinimai - as taip nusisneku, nekreipk demesio; kad baldu vaikisku neatiduoda, lovytes maziukui - sako geriau sukuriansiu; ka cia baldu gaileti - ne i aki gi gavai )..... 
mano vyras snekejo kad prisiteis viena vaika(kaip koki daikta)
vaikai pas mane nedideli,6m,4m,ir bus 11men.
pajamos ir nedideles,kolkas niekaip jis man nepadeda,tai bandau tvarkytis kad lengviau butu.
vaikai pas mane nedideli,6m,4m,ir bus 11men.
pajamos ir nedideles,kolkas niekaip jis man nepadeda,tai bandau tvarkytis kad lengviau butu.
QUOTE(camil@ @ 2012 02 22, 22:43)
mano vyras snekejo kad prisiteis viena vaika(kaip koki daikta)
vaikai pas mane nedideli,6m,4m,ir bus 11men.
pajamos ir nedideles,kolkas niekaip jis man nepadeda,tai bandau tvarkytis kad lengviau butu.
vaikai pas mane nedideli,6m,4m,ir bus 11men.
pajamos ir nedideles,kolkas niekaip jis man nepadeda,tai bandau tvarkytis kad lengviau butu.
jietau kokie mazi vaikuciai, syknius kad taip negraziai paliko su maziukais. Laikyk
vaikai tavo stiprybe!!! Tegu tau buna dziaugsmas maziukai, tu labai laiminga turedama juos
aciu uz palaikyma
dukrytei mano prastai,kad nelanko jos tevas ir kaip man jam paaiskinti kad vaikams reikia ir jo
dukrytei mano prastai,kad nelanko jos tevas
ir kaip man jam paaiskinti kad vaikams reikia ir jo
QUOTE(As4arele @ 2012 02 22, 21:02)
Kaip tau gerai, kad sunkiausia jau praeiti.
As noriu viena gyventi, noriu 'gyventi', o ne egzistuoti, ne buti priklausoma nuo jo nuotaikos, nuolatine emocine itampa buvo, vaikai tai jaute. Vyresnelis ypac, buvo toks neramus - dabar matau, kad net per tas keleta dienu ramesnis darosi, sneka ramiau, net piesiniai spalvingesni tapo
Darbe per tas dienas kaip ant adatu sedejau, kad tik neateitu skandalu viesai kelti, kad tik nebutu gedos. Siaip geda Gerai kad tevai mane palaiko, aciu jiems dideliausias nors ir nepatogu juos velti i visa ta isterija, nes ne jauni yra... Laikausi, jau suzinojau kokia procedura skyrybu, kokie popieriai kaip kas ten darosi, pasakiau jam kad rasom pagal susitarima ar kaip: o jis pasirodo jau viska irgi suzinojo ir tik kist man popieriuka su turto sarasu ko as atsisakau ir pan. 'su plyka s*kna atejai, taip ir iseisi' sako... - ziuri mano reakcijos, sutikau kad viskas kas jo, tai jam ir lieka- neatiminesiu, apsiramino ir vel asaru pakalne, kad sugrizk, vaikuciai, seima, myliu ir t.t. praso sanso paskutinio... ar bent laiko. sunkiausia man tie pokalbiai su juo, kai nezinau ka atsakyti, jis visiem savo poelgiam randa pasiteisinima (keiksmai - as gi pergyvenu, tu mane labai sunervinai - siaip as busiu geras ir esu jautrus, grasinimai - as taip nusisneku, nekreipk demesio; kad baldu vaikisku neatiduoda, lovytes maziukui - sako geriau sukuriansiu; ka cia baldu gaileti - ne i aki gi gavai ).....
As noriu viena gyventi, noriu 'gyventi', o ne egzistuoti, ne buti priklausoma nuo jo nuotaikos, nuolatine emocine itampa buvo, vaikai tai jaute. Vyresnelis ypac, buvo toks neramus - dabar matau, kad net per tas keleta dienu ramesnis darosi, sneka ramiau, net piesiniai spalvingesni tapo
Darbe per tas dienas kaip ant adatu sedejau, kad tik neateitu skandalu viesai kelti, kad tik nebutu gedos. Siaip geda
Gerai kad tevai mane palaiko, aciu jiems dideliausias nors ir nepatogu juos velti i visa ta isterija, nes ne jauni yra... Laikausi, jau suzinojau kokia procedura skyrybu, kokie popieriai kaip kas ten darosi, pasakiau jam kad rasom pagal susitarima ar kaip: o jis pasirodo jau viska irgi suzinojo ir tik kist man popieriuka su turto sarasu ko as atsisakau ir pan. 'su plyka s*kna atejai, taip ir iseisi' sako... - ziuri mano reakcijos, sutikau kad viskas kas jo, tai jam ir lieka- neatiminesiu, apsiramino ir vel asaru pakalne, kad sugrizk, vaikuciai, seima, myliu ir t.t. praso sanso paskutinio... ar bent laiko. sunkiausia man tie pokalbiai su juo, kai nezinau ka atsakyti, jis visiem savo poelgiam randa pasiteisinima (keiksmai - as gi pergyvenu, tu mane labai sunervinai - siaip as busiu geras ir esu jautrus, grasinimai - as taip nusisneku, nekreipk demesio; kad baldu vaikisku neatiduoda, lovytes maziukui - sako geriau sukuriansiu; ka cia baldu gaileti - ne i aki gi gavai )..... Na, jei žinai ko nori, tai ir siek to
Ir kartojuosi, stenkis apriboti bendravimą, nes moraliniai užknisinėtojai labai įtaigūs, talentingi įtikinėtojai, viskam randa paaiškinimą ir visuomet kalti ne jie ("tu mane sunervinai, dėl tavęs taip padariau" ir t.t. ir t.p.) skaitau, ką rašai ir jaučiu, koks neoriginalus buvo mano gyvenimas su VT
- tas taip pat nenorėjo atiduoti dukters daiktų bet finale juk tokie poelgiai tik padeda apsispręsti. Ne jų naudai Pamenu tuomet sau sakiau - gal nežinau tiksliai, ko noriu, bet tikrai žinau, ko nenoriu - tokio va gyvenimo, kur saulė pašviečia kartą per mėnesį, užtai esi garantuota, kad audros skalbs beveik kasdien. Teisingai sakė Baltic girl - o kuo siūlomas "paskutinis pabandymas" skirsis nuo kitų? šansų buvo duota daugiau, nei reikia, taikytąsi ir pasižadėta gyventi kitaip irgi n+k kartų...
Aš nuo pirmos dienos gyvenimo atskirai supratau, kad gyvenimas pasidarė geresnis, dukra linksmesnė ir saugesnė (dabar gėda, bet per tuos aiškinimusis, kaip mums gyventi, kur mes einame ir t.t. ji nuolat būdavo nuošaly
) Tas padėjo išvert visas atakas - sekimą, puolimus ir įkalbinėjimus, iškeikimus ir gėles Dar vienas dalykas dėl skyrybų - vistiek gražiuou išsiskirti neišeis, manau
tai pasistenk užsitikrinti vaikams kuo geresnes salygas. Beje, gali prisiteisti išlaikymą ir neišsiskyrusi, kol vyks procesas - šiek tiekk sustatytų į vietas naują jūsų statusą, ir tau, ir jam (aš labai gailiuosi, kad to nepadariau iš karto, paskui gerokai sunkiau viskas, ypač morališkai...)QUOTE(Erendira @ 2012 02 23, 10:33)
Na, jei žinai ko nori, tai ir siek to
Ir kartojuosi, stenkis apriboti bendravimą, nes moraliniai užknisinėtojai labai įtaigūs, talentingi įtikinėtojai, viskam randa paaiškinimą ir visuomet kalti ne jie ("tu mane sunervinai, dėl tavęs taip padariau" ir t.t. ir t.p.) skaitau, ką rašai ir jaučiu, koks neoriginalus buvo mano gyvenimas su VT - tas taip pat nenorėjo atiduoti dukters daiktų bet finale juk tokie poelgiai tik padeda apsispręsti. Ne jų naudai
Pamenu tuomet sau sakiau - gal nežinau tiksliai, ko noriu, bet tikrai žinau, ko nenoriu - tokio va gyvenimo, kur saulė pašviečia kartą per mėnesį, užtai esi garantuota, kad audros skalbs beveik kasdien. Teisingai sakė Baltic girl - o kuo siūlomas "paskutinis pabandymas" skirsis nuo kitų? šansų buvo duota daugiau, nei reikia, taikytąsi ir pasižadėta gyventi kitaip irgi n+k kartų...
Aš nuo pirmos dienos gyvenimo atskirai supratau, kad gyvenimas pasidarė geresnis, dukra linksmesnė ir saugesnė (dabar gėda, bet per tuos aiškinimusis, kaip mums gyventi, kur mes einame ir t.t. ji nuolat būdavo nuošaly ) Tas padėjo išvert visas atakas - sekimą, puolimus ir įkalbinėjimus, iškeikimus ir gėles
Dar vienas dalykas dėl skyrybų - vistiek gražiuou išsiskirti neišeis, manau tai pasistenk užsitikrinti vaikams kuo geresnes salygas. Beje, gali prisiteisti išlaikymą ir neišsiskyrusi, kol vyks procesas - šiek tiekk sustatytų į vietas naują jūsų statusą, ir tau, ir jam (aš labai gailiuosi, kad to nepadariau iš karto, paskui gerokai sunkiau viskas, ypač morališkai...)
Ir kartojuosi, stenkis apriboti bendravimą, nes moraliniai užknisinėtojai labai įtaigūs, talentingi įtikinėtojai, viskam randa paaiškinimą ir visuomet kalti ne jie ("tu mane sunervinai, dėl tavęs taip padariau" ir t.t. ir t.p.) skaitau, ką rašai ir jaučiu, koks neoriginalus buvo mano gyvenimas su VT
- tas taip pat nenorėjo atiduoti dukters daiktų bet finale juk tokie poelgiai tik padeda apsispręsti. Ne jų naudai Pamenu tuomet sau sakiau - gal nežinau tiksliai, ko noriu, bet tikrai žinau, ko nenoriu - tokio va gyvenimo, kur saulė pašviečia kartą per mėnesį, užtai esi garantuota, kad audros skalbs beveik kasdien. Teisingai sakė Baltic girl - o kuo siūlomas "paskutinis pabandymas" skirsis nuo kitų? šansų buvo duota daugiau, nei reikia, taikytąsi ir pasižadėta gyventi kitaip irgi n+k kartų...
Aš nuo pirmos dienos gyvenimo atskirai supratau, kad gyvenimas pasidarė geresnis, dukra linksmesnė ir saugesnė (dabar gėda, bet per tuos aiškinimusis, kaip mums gyventi, kur mes einame ir t.t. ji nuolat būdavo nuošaly
) Tas padėjo išvert visas atakas - sekimą, puolimus ir įkalbinėjimus, iškeikimus ir gėles Dar vienas dalykas dėl skyrybų - vistiek gražiuou išsiskirti neišeis, manau
tai pasistenk užsitikrinti vaikams kuo geresnes salygas. Beje, gali prisiteisti išlaikymą ir neišsiskyrusi, kol vyks procesas - šiek tiekk sustatytų į vietas naują jūsų statusą, ir tau, ir jam (aš labai gailiuosi, kad to nepadariau iš karto, paskui gerokai sunkiau viskas, ypač morališkai...)Kaip viskas panasu, butu juokinga jeigu nebutu taip liudna
Kol kas sutarem, kad duos man menesi ramiai pagyventi ir pagalvoti ko as noriu, gristi ir vel buti 'seima', ar gyventi paciai. Bet jauciu, kad taip tik tempiu laika iki galutinio finalo, nes net neisivaizduoju kaip vel gyvenciau, miegociau su juo... Tokia saviapgaule,,, O jis tai priima kaip sansa, kaip atleidymo sansa. Bet prizadejo kad liausis skambuciai, sms'ai, laukimai prie darbo, prie mokyklos tie 'pasirodymai' su kritimu ant keliu viduri gatves ir pan... Paziuresim kaip bus, nes gyvendama be jo 'kaifuoju' nuo ramybes ir laisves ir savarankiskumo jausmo, nieks neburba, nieks mano poelgiu/zodziu nevertina, nekomentuoja, nieko nenurodineja... ai ka cia pasakoti... Aptarem kaip elgsis prie vaiko, ka snekes, nes nori bendrauti... ka gi neprestarauju - atvirksciai tegu buna kartu. Tik neramu, kad nepradetu kokiu nesamoniu jam sneketi, ar siaip ko klausineti, kad paskui pries mane apsisuks... Bet kai nori buti 'visisku gereciu', tai prizadejo viska, atseit 'zmoniskai' spresim situacija, Sutikai pasneketi akis i aki, tai pasigailejau, teisingai sakete Erendira, ziuri tik i mane suns akimis, snekant staiga pradeda drebeti, kartoja kaltas-kaltas, atleisk.... labai nejaukiai jauciuosiu, neprognozuojamas elgesys Idomu man ar ilgam cia tokie 'kulturingi' santykiai. Kiek pas jus truko sitas 'pereinamasis' periodas, kol abi puses atsistojo i savo vietas ir exvyras galutinai atsikabino, paleido
As4rele, dėl vaikų gal nebijok, mažučiai dar matau, jiems mama viskas. O jei mama išmintinga, sugebės viską išaiškinti, nors tam karti. Be to, net mažučiai supranta, kad tas, kas kalba negerai apie tuos kuriuoe jie myli, nėra gerietis...
Liūdniausia, kad ta superintensyvi "atgaila", šliaužiojimas keliais, kaltės pripažinimas turi antrą pusę - išsiverčia į dar brutalesnį elgesį, kai atgailos laikas pasibaigia - moteris nusileidžia arba jam nusibosta laukti
Pas mus buvo etapai - 1. "kur tu be manęs dėsies, tuoj paršliauši" (svaitė). 2. Myliu, negaliu, gerai, pagyvenk atskirai jei taip nori, aš sumokėsiu tavo buto nuomą, dukrą išlaikysiu ir t.t., žodžiu, pasiaukos ( 2 valandos). 3. Tu pyyyyyyyp, pyyyyyp x n+k kartų, skambučiai darban, mamai, draugams (2 svavaitės ) o paskui nebepamenu - stengiausi nebesusidurti ir atsiriboti, nekalbėdavau telefonu... Lengvi išpuoliai vis ištikdavo, bet su laiku vis ramesni...
Gaila, bet dukrą apleido greit Tiesa, po kelių mėnesių, buvo kelis kartus pasiėmęs ją iš darželio be mano žinios (geras jausmas, ateini vaiko, o jo nėra ), tik nežinau ko iš manęs norėjo - gąsindavo, kad pasiims ją, išveš pas savo motiną, nieko aš jam nepadarysiu, nes mes neišsiskyrę ir... už valandos atveždavo
Svarbiausia, kad pagyvenusi askirai jautiesi geriau, ramiau, tvirčiau... bus lengviau atsilaikyti.
Tikrai savo išėjimo nepalaikiau klaida nė 1 minutę. Kita vertus, bendro gyvenimo irgi klaida nelaikau - viskas prasidėjo nuo gerų norų ir jausmų... O galutinai įsitikinau, kad neklydau, kai vėl ištekėjau ir naujas gyvenimas nereikalauja nei pasiaukojimo, nei kančių, nei žiaurių kompromisų
nepasiduok - kurstysiu dabar tave, nes matau, kad mūsų situacija iki smulkmenų panaši Jei turėjai jėgų pradėti, užteks jų ir užbaigti
Liūdniausia, kad ta superintensyvi "atgaila", šliaužiojimas keliais, kaltės pripažinimas turi antrą pusę - išsiverčia į dar brutalesnį elgesį, kai atgailos laikas pasibaigia - moteris nusileidžia arba jam nusibosta laukti
Pas mus buvo etapai - 1. "kur tu be manęs dėsies, tuoj paršliauši" (svaitė). 2. Myliu, negaliu, gerai, pagyvenk atskirai jei taip nori, aš sumokėsiu tavo buto nuomą, dukrą išlaikysiu ir t.t., žodžiu, pasiaukos ( 2 valandos). 3. Tu pyyyyyyyp, pyyyyyp x n+k kartų, skambučiai darban, mamai, draugams (2 svavaitės
) o paskui nebepamenu - stengiausi nebesusidurti ir atsiriboti, nekalbėdavau telefonu... Lengvi išpuoliai vis ištikdavo, bet su laiku vis ramesni...Gaila, bet dukrą apleido greit
Tiesa, po kelių mėnesių, buvo kelis kartus pasiėmęs ją iš darželio be mano žinios (geras jausmas, ateini vaiko, o jo nėra ), tik nežinau ko iš manęs norėjo - gąsindavo, kad pasiims ją, išveš pas savo motiną, nieko aš jam nepadarysiu, nes mes neišsiskyrę ir... už valandos atveždavo Svarbiausia, kad pagyvenusi askirai jautiesi geriau, ramiau, tvirčiau... bus lengviau atsilaikyti.
Tikrai savo išėjimo nepalaikiau klaida nė 1 minutę. Kita vertus, bendro gyvenimo irgi klaida nelaikau - viskas prasidėjo nuo gerų norų ir jausmų... O galutinai įsitikinau, kad neklydau, kai vėl ištekėjau ir naujas gyvenimas nereikalauja nei pasiaukojimo, nei kančių, nei žiaurių kompromisų
nepasiduok - kurstysiu dabar tave, nes matau, kad mūsų situacija iki smulkmenų panaši
Jei turėjai jėgų pradėti, užteks jų ir užbaigti
