Buvau labai arti cezario, lelius sedejo ir atrode, net nesiruose verstis. bet as nesedejau apsipatenkinus zinodama, kad ,,gausiu" nemokama planini cezari. As kaip tik labai pergyvenau ir viska dariau, kad mazius pasirinktu tinkama pozicija.
Zinau tik tiek, kad ,,lengviau iseiti pro duris, nei kad butum isluptas per kamina"
Kol kas lelius pasiruoses tinkamai

, na o as savo ruoztu darysiu viska, kad ivyktu kuo sklandensis tas ,,isejimas pro duris".
Dar del cezario, as skaitau, kad paciam leliui nera smngu buti taip grubiai ir staiga buti istrauktam, toliau jis susiduria su labai ryskia lempu sviesa, kuri plieskia tiesiai jam i akytes (pabandykit vidury naktu ijungti stipriai sviesa ir plieksti sau i veida), toliau, yra nemaloniai atsiurbinejamos gleives, toliau - tas mazas zmogutis neturi progos paguleti ant mamos krutines, kaip sakant susipazinti su mamos kvapu ir vel girdeti ant jos krutines planakcia mamos sirdi. Kitas dalykas, nezinau kiek cia blogai ar gerai, bet skaitau, kad virkstele turetu buti nukerpama baigus pulsuoti, o to nera per CP.
Na, o mamai tai irgi toks nei sioks nei toks perejimas - opa be ,,vargo" ziurek ir vaikas atsirado. be to taip pat prarandama ta sventa akimirka viena pirmoju (be akuseres ar gydytoju) paliesti savo vaikiuka. Geriausiu atveju vaikiukas yra sutvarkomas svetimu zmoniu suvyniojamas ir tik pridedama mamai prie veido susipazinti ,,is arciau". O jeigu esi apdujus nuo vaistu, tai vaikiuka gali pamatyti tik po keliu ar keliolikos val

Jau nekalbu apie maitinima pusvalandzio begyje
Tai stai, as taip pat medike ir maciau CP is arti. Sakykit ka norit, tai baisi opracija, kurios as pati nenoriu ir niekam nelinkiu.