ištikimybė

sorry vel nukraipinsiu tema;
del lietuvisku vyru - jai ka jus labai klistat kad lietuviai ten tik musu lietuvems o uzsieneciai nesidomi...

voketes angles prancuzes uj kaip musu vyrus medzioja. is patirties ir pagal draugus galiu pasakit ir kiek teko su ju tautu atstoviu bendraut.
nu as toks is prigimties plepis esu ir man visada niesti pabendaut:
visada klausiau kodel jos taip vertyna musu vyrus ?
visi atsake kaip susitare - darbstesnio ir mielesnio zmogaus nesutiksi .

kad mes galim suprast zmogu ir vertinti ko nesutiksi europietija .
sake kur rasi kuris pajims rakt nebijodamas susitepti pataisis net ta patik krana , europietis kvies meistra ir lauks o musiskis fig vam pats.
o seima -europietis grizes nuleks tv ziuret arba dar kur arba isvi su draugais alu lupti bare arba i sporto kluba o musu ateis apziures ar viskas tvarkio namuose . ar vaikai pavalge ar zmonai viskas gerai - ar maistas namuose yra.

ir pasake kad musu merginos labai islepintos ir kad daug reikalauja i viro. nes galvoja apie save o ne apie vyra .

o apie vyra kuris valgit moka gaminti ? he sake psjuos vyrai net peili nemoka normaliai laikit ( neskaitant prancuzu ) o pasmus be problemu net sriuba sugeba isvirti ( nesakisiu kad visi bet dauguma ). arba gaminant valgit musiskis gali prisijungti prie namu ruosos.

tai kad kaip kam reiktu susimastit kodel pasmus lt tiek mazai vyru liko , nes dauguma ka sisviko i uzsieni jauten sukure seima su uzsienetem
o alkaholikai ir ten nereikalingi

Ir kaip jaustusi taip pat... Gali sakyti, pvz., kad kazkoks kito zmogaus elgesys neiskaudins, gali isivaizduoti ka darysi, ka galvosi ir t.t. ir pan. O kai kazkas nutinka realybeje... gaunasi priesingai.

Karta visai netycia suzinojau apie vyro nugrybavima i kaire... Tas faktas, deja, buvo su irodymais ir jokiems "o gal nieko nebuvo.." tiesiog nebeliko vietos. Na ir ka... buvo baisiai baisiai bloga... pakilo temperatura, jauciausi visiska idiote... labai slykstu buvo. Nedaug laiko buvo praeje po ivykio, plius ten "kvepejo" viskas ne tik grynai fizine neistikimybe, zodziu ilga istorija, kurios nepasakosiu. Vyras, tiesa, nebande nieko neigti, nors, jeigu protingai ir apgalvotai, jam butu pavyke. Koki pusmeti santykiai buvo gerokai paslije... As prisiminiau savo sena meile... Nu zodziu...

Nors... kelis metus atgal, su kita antra puse yra teke visokiu ciudu isgyventi... Be kita ko ir labai labai daug melo. Galvojau, kad nuo tokiu dalyku turiu imuniteta. Pasirodo - ne velnio. Tikrai nesitikejau is saves tokios reakcijos.
Netikiu as ta amzina istikimybe, nors kartais buna tokiu reiskiniu.
Su vyru gyvenam toliau. Myliu as ji ir... netgi pasitikiu.

Labai sunku yra leisti kitam zmogui tenkinti jo poreikius,, kurie kertasi su seimos samprata ir interesais. Labai pavojinga yra leisti daugiau nei galima.

Atsiprasau, bet ar istikimybe ne pacio zmogaus morales reikalas?

kas tai yra morale?

Tai yra tam tikros doroves nuostatos.

as neklausiu kas tai yra dorove, nuostatos...

nuostatos ? o kas jas parashe ?
kiekveinas supranta savaip ta dorove

jai pradeda lakstit tai tegul isiskire iskart ir laksto sau toliau ir sau nekvaisina proto ir pasaku nekure ten.......

nu jai jau isejo viena sik ir del alkoholio tai geriau nutilet nes kiek nesakis moteris kad atleistu tai per visa gyvenima ji tau tai primins


ir nesuprantu tokio daliko kaip cia vieni isireikse jai zmogus buvo istikimas tai su juo kasta negerai . nu jai ji moteris pilnai patenkina ? kad mergina ir jis pats sugeba paivairinti savo santikius ir nenublest jausmams ? kodel neimenoma ?

sorry gal as senamadiskas bet jus per daug prisikaite zurnalu, kur raso apie neistikimibes vien moteris - kuriom arba nepasiseke arba turi kompleksu......arba prisiziurejot filmu amerikonisku kur viras pateikemas kaip bulius "asiminitel" kur negali sijono pralest ( Jame Bond 007 ).

Jei jūs ne lietuvis, gal jūs geriau gimta kalba rašykit?

O kiek NEištikimų pažįsti? Pats žvakę laikei? Mada tokia dabar lėžuviu plakt, nieko daugiau Beto, realiai neištikimas apie tai tylėtų, o tas kas liežuvį paleidžia, kaip jau sakiau, tualete darbuojasi.

Nuo žmogaus priklauso- man asmeniškai geriau. Nes man svarbu ištikimybė- jei jos nėra, nematau jokios prasmės gyventi kartu, juo labiau tuoktis. Juk galima gyventi laisvai- ir eiti kur nori, niekam nebūti ištikimu, ir niekas nevaržys.

Bet tie, kas eina į kairę, vis tik tuokiasi- nors ir dažnai iš anksto nusiteikę eiti. Kodėl- ogi iš noro parazituoti- gauti savotišką emocinį palaikymą, saugumą, dvasinį komfortą, buvimą mylimu dvasiškai, susilaukti ištikimybės- bet pačiam to paties neduoti. Ištikimybė- man tai tiesiog santuokos esmė- be kurios ji man kaip šuniui penkta koja- eikvojanti mano laiką, kurį praleisčiau daug maloniau, prasmingiau ir linksmiau, nei besiaukodama ir apribodama save dėl to, kuris yra netikras.

Santuoka reikalauja aukos- ir aš niekada nesutiksiu aukotis dėl netikrų santykių, grįstų falšu. Apskritai aš manau, kad tiek vienkartinis nuklydimas, tiek nuolatinis klaidžiojimas- yra ne atsitiktinumas, o visais atvejais yra patrazitinių nuostatų pasekmė- ženklas, kad žmogui šeimos nereikia, ir kad jis parazituoja joje kito sąskaita- to, kurio lūkesčiai kitokie, tačiau anas vaidina, kad ir jo lūkesčiai tokie patys, kad galėtų naudotis santuokos privalumais, žinodamas, kad negalės ar negali duoti , ar neduoda partneriui to, ko jis iš santuokos tikėjosi nuo pat pradžių. Toks melas yra trukdymas žmogui gyventi ir vertimas jį švaistyti laiką su netikėliu. Todėl skaudi tiesa geriau nei saldus melas.

Aš už neištikimybę tik tada , kai abu partneriai iš anksto susitaria , kad abu eis į kairę ir į dešinę. Visais kitais atvejais, kai puikiai žinai, kad antra pusė tikisi iš tavęs ištikimybės (nes tai buvo žadėta ant altoriaus, ar šiaip)- o tu nesi/nebuvai/nesugebi/nenori/neketini toks būti- bet vis tiek gyveni kartu- tai yra plikas egoizmas ir išnaudojimas žmogaus.

Galima sakyti, kad norėti ištikimybės yra egoizmas- bet jei taip, tai nėra plikas egoizmas- o veikiau racionalus sandėris- kai tu tiek duodi, tiek gauni tai, kas jūsų susitarimu jums abiems naudinga, kuris gal kai kam ir nelabai gražus ar romantiškas- bet sąžiningas- t.y. abiems pusėms vienodas ir iš anksto žinomas. O kai vienas meluoja, o kitas toliau tiki ir aukojasi kaip sąžiningam- tai išnaudojimas, kuriame abi pusės nėra lygios savo sprendimuose ir pasirinkimuose, nes nuo vienos slepiama tiesa.

Todėl manau, kad daugeliu atvejų santuoka neturi prasmės- kadangi tokių, kurie neketina būti ištikimi , bet tuokiasi, yra masė. Tai nfg ta santuoka? Gyvenk ir žvenk, ir be jos, ir be tos ištikimybės, kuria netiki ir neketini laikytis- o šiaip po vien stogu gyventi ir bendrauti- patenkinti emocinius, socialinius ior kt. poreikius- ir su mamyte gali- jai ištikimybės nereikia

Tai aš paprastai iš karto paskau au manimi susidedantiems, kokie mano lūkesčiai, kas man svarbu- kas netaip savrbu, ir kas bus, jei tie svarbiausi lūkesčiai nepasiteisins. Ir to paties paklausiu jų- kas jiems svarbiausia, kokie jų lūkesčiai. Ir jei jie pernelyg nesutampa -geriau negadinti vienas kitam nervų- juo labiau santuokos nesudarinėti. Išeiti ir palikti -prašau. Nieko nelaikau, ne nuosavybė žmogus. Gal net liksime draugais. Nori priešų- meluok- saldžiai, karčiai, rūgščiai- kaip nori- pradžioje persidulkink, o tik tada išeik- arba dar blogiau- neišeik. Va tokį elgesį lakau aferizmu, ar apiplėšimu, ir tikra kiaulyste, neatleistina nei draugui nei antrai pusei (nes tai ne pasikeitimas, o tik žmogus parodo tikrajį veidą, kurį sąmoningai slėpė, kad galėtų naudotis)ir jei nori priešų- elkis taip.

Its just my opinion

O kokia santuokos prasmė esant ištikimybei?

Galbut... daugiau saugumo jausmo... kuris seimoje labai svarbus.