QUOTE(VIVULIA @ 2010 12 19, 22:59)
o jei as bukeju darbe? ta pati per ta pati

vsio ismokau perpratau.... ka daryt? gryztu -tik atsiprasant est ir gult noriu, mane vargina MAN neidomus darbas. ir mest/keist/nedirbt siuo metu neimanoma... idomu kiek cia idomumo mano vyrui ir vaikams visa laika klausytis kaip as nenoriu i darba
ko nepasakyciau apie ta laikotarpi kai nedirbau - kiek pamatyta, kiek nuvaziuota ir perskaityta per ta laika buvo.... ir kiek visko IDOMAUS ismokau....
beje is kur ta baime vyra prarast

manes tokia baime nekamuoja - vandenyne daug zuvukiu plaukioja
Visiškai sutinku su jūsų požiūriu, dauguma mano pažįstamų moterų, ar buvusių bendradarbių tikrąja to žodžio prasme vemia ant darbo, atlieka jį atmestinai, nes REIKIA ir tiek, klientui nugaras atsuka, nei labas nesugeba ištart. Mano darbas buvo sunkus, bet aš netgi per daug stengdavausi gerai dirbti, o po motinystės atostogų nebenoriu ten grįžti, nes nežinau, kaip sugebėsiu suktis tarp šeimos ir darbo

Nes neįsivaizduoju, kaip reikės suderinti namų šeimininkės ir darbuotojos pareigas, jau vien nuo tos minties darosi bloga...Kad nebebus laiko su vaiku studijuoti knygeles, neskubant vaikštinėti po lauką, nebebus laiko megzti, ar pažiūrėti gero filmo su vyru, nes būsim pavargę kaip šunys, o reikalų bus dar daugiau...
Manau, kad netiesa, kad vyrui neįdomi nedirbanti moteris, būnant namie yra puiki proga ir visas pasaulio naujienas sužinoti ir apsiskaityti ir susitvarkyti ir atjausti pavargusį sutuoktinį.
Tačiau namų šeimininkės tampa neįdomios vaikų neturintiems ir buvusiems bendradarbiams, tai faktas...