Žodis invalidumas skamba tikrai baisiai, bet aš prie jo jau pripratau.Man daug lengviau kovoti už savo vaiką, kai turiu šią pažymą. Aš noriu ,kad mano vaikas būtų laimingas, jei jam kažkoks dalykas nesiseks mokykloje, aš nieko prieš, kad programą palengvintų.Kam traumuoti vaiką užduodant užduotis ne pagal jo jėgas?Juk aspergeriai, autistai yra protingi vaikai, jie taippat nori, kad juos mokykloje girtų, lai atlieka lengvesnę užduotį ir gauna tą pagyrimą.Tegu mano vaikas būna laimingas griovių kasėjas, pardavėjas ar šlavėjas, nei prastas gydytojas, mokytojas ar indžinierius.Beja, Matas jau du kartus iš mokyklos parėjo vienas ir abu kartus pamiršo kuprinę mokykloje

Man tai didelis jo pasiekimas, gal vėliau prisimins, kad ir kuprinę reikia pasiimti

.Ir išvis jis dabar labai atsigavęs, eina į lauką, turi draugų ir net draugių.Ojuk 9 metus manęs nepaleido, visur kartu ir už rankos...Man atrodo, kad ir aš pradėjau gyventi. Važiuoju į koncertus, einu į baseiną, lankau drauges.Vyras nebesupranta kas čia su manimi darosi.Aš paprasčiausiai bijau, kad ta mano laisvė nuo vaiko ilgai nesitęs ir noriu išnaudoti kiekvieną progą.