Autistukai - 2

labai skaudu skaityti jūsų išgyvenimus Bet nenustokite tikėti, kad vieną dieną atsidursite tokioj vietoj ir aplinkoj, kuri jus priims, supras ir netgi padės. Tik svarbiausia - nepraraskite to tikėjimo! Tai labai svarbu. Atminkite, kad tai jie daug ką praranda, nenorėdami įsileisti jūsų į bendravimo ratą, o jūs savo draugus dar tikrai tikrai surasit Nagi, aukščiau nosytę


labai gaila dėl jūsų mergytės
O aš buvau naivi ir iki mūsų sūnaus nelaimės tikėjau, kad į neįgaliukus ir tokius vaikus, kuriems reikia daugiau pagalbos, yra žiūrima jau kitaip, kad stengiamasi juos priimti, apsiimti padėti, spręsti jų problemas... Dabar matau, kad nieko panašaus. Skęstančiojo gelbėjimas - vis dar paties skęstančiojo reikalas. O kada gi visa tai pasikeis?

[quote=Pareis,2008 10 13, 21:17]
As ta knyga skaitau vokiskai, bet rasytoja yra angle ar amerikiete, dabar as ja auklei daviau paskaityti, tai pavardes neparasysiu, bet vadinasi mazdaug " Danielis be zodziu". Autore ne autiste, bet ji turi sunu autista. Ir tai tik romanas, nors tikrai daug musu jau praeitu isgyvenimu joje yra, kitiems, dar gal busimu. Buvau kita knyga autisto rasyta kazkada skaicius, bet ji tik vokiskai buvo.
Vat radau, yra ta knyga angliskai
autore Marti Leimbach"
Daniel Isn't Talking"

O vokliskai pavadino, "Daniel- berniukas be zodziu"
Cia jei kam idomu , aiksu.

F,

O kai kursiokai daro tą grupinį darbą ir tu nežinai ką daryti paklausk. Gal keli iš grupės ir pagalvos kad išsišokai ne vietoje, bet gal atsiras ir tie, kas paaiškins ką turi daryti. Jei kas pasijuoks, man atrodo tau pergyventi ir nėra dėl ko juk ir taip ten tave laiko keistuole. O dėl tų draugų, man atrodo, kad tikri draugai gyvenime pasitaiko vienas ar du. Kas iš to būrio kurie susitikę juokauja, pilsto iš tuščio į kiaurą, o kai išsiskirsto lekia turbūt vieni kitus apkalbinėdami. Kaip tu pati rašai čia vertinami gudrūs ir sukti. Tad neįsigydama tokio "draugo" tu nieko neprarandi.
Kas dėl Vokietijos matau, kad Pareis su dukryte ten irgi sekasi sunkiai. Lyg ir geriau nei Lietuvoje, bet yra ir problemų. Nežinau kaip su suaugusiais kurie turi AS sindromą.

Butent, kad toj pacioj Vokietijoj irgi skirtingai. Esu tik viena ausim girdejus, kad Bavarijoj gal kiek palankesnes salygos, bet siaip , visoj Vokietijoj irgi nera labai jau gerai . Bent jau dar. Esu tik girdejus, kad Norvegai sioj srity yra toliausiai pazenge. Kiek tiesos tame, sunku pasakyt. O siame romane pasakojimas vyksta anglijoj, apie ta berniuka, bet pagalvojus, kad autore turbut nemazai is savo patirties , ar kitu seimu patirties rase, tai gal ir ten dar vis taip sunkiai yra . Romanas yra romanas, sunku pasakyt. O kaip su suaugusiais autistais, tai nieko nezinau. Bus matyti, o iki to laiko, reikia tiketis dar gal pageres situacija visur.
Papildyta:

vokiskai norejau parasyt ir aisku

F , galeciau paklausti kokiame mieste, universitete ir ka studijuoji?

Kartais paklausiu, bet kartais būna, kad labai sunku atrodo klausti, nežinau, ką klausti ir atrodo, kad užknisiu su savo klausimais, arba jie paklaus manęs, kodėl visi žino, ką daryti, o aš ne. O va tokio klausimo aš nenorėčiau, nes ir pati atsakymo į jį nežinau. Manęs grupiokai negali laikyti keistuole, nes nėra dėl ko, juk jie manęs nepažįsta. Nebent dėl to, kad blogai mokausi.
Jeigu būčiau gimusi ir augusi Vokietijoj, tai gal ten man irgi blogai sektųsi, nežinau. Bet dabar aš pati pasirinkau domėtis Vokietija ir man ten labai patinka, tai manau, kad ten bus tikrai daug geriau
Papildyta:

Mediciną Vilniaus Universitete

Jei taip pasiilgsti Vokietijos, kad kasdien dėl to liūdna tai matyt iš tikro ten tavo vieta. Gal ir mokslai ten geriau sektūsi.

aha, teisingai. man labai daug kartu trukdavo kantrybe ir nesusilaikydavau nepradejus saukti ant savo vaiko. is savo patirties, tai yra du budai toki vaika sudominti pirmas pazadeti jam kazka malonaus, t.y. 1. padaryk, ka as noriu ir paskui darysim, ka tu noresi (nesvarbu, ar tai butu saldainis, ar megiama veikla), o antras budas tai pagauti vaiko domejimasi kuo nors ir ta domejimasi panaudoti norimai lavinti veiklai.

As kai lavindavau kalba, tai pastebejau, jog mano vaikas megsta vartyti knygutes. Tai vartydavome knygutes kartu ir bandydavome komentuoti, kas ten nupiesta. taip ismokome labai daug zodziu. naudodama pirma buda, tai pamatydavau ko vaikas nori ir prasydavau pakartoti. Tuomet kai pakartodavo, gaudavo norima daikta. Dabar tai bandau mokyti spalvinti, piesti. Tai spalvinam ir piesiam daiktus, kurie tuo metu jam labai idomus, pvz. turi nauja sautuva. Tai bandome piesti ta jo sautuva ir pan... ne visada pavyksta apsieiti be spaudimo, kad pabaigtu pradeta dalyka, bet paskui butinai kazka veikiame, kad apdovanoti vaika uz jo pastangas.
Pati pradzia buvo baisiai sunki, bet dabar, po metu, tikrai zymiai lengviau. Gal ir savaime vaiko demesio sutelkimas gereja, nezinau. Noreciau jog tureciau daugiau laiko su juo uzsiimti, bet ne visada pavyksta: reikia ir i darba nueiti ir apsitvarkyti...

Aaa, dar ka pastebejau, jog is tiesu pradzioje su svetimais mano vaikas buvo drausmingenis, bet is tiesu yra ta problema, kad jis labai drovisi ir stresuoja prie svetimu, ir kartais tas nedrasumas tiesiog blokuoja prota ir tobulejima. Namie man jis daug daugiau pasako negu kitiems. Pvz. spalvas seniausiai zino, o vat ima svetimas paklausia, kokia cia spalva, o mano vaikas ima ir nepasako. taigi yra ir minusu, kad dirba svetimi. arba jie turi sukurti tokia atmosfera, kur vaikas puikiai jauciasi, bet tam paprasciausiai truksta laiko ir noro.

F, cia labai didelis pasiekimas! Sekmes tau. Del grupioku tai tuscia jo, galima apsieiti. Bet is tiesu kartais pasakius savo problemas, gal tau pavyktu susirasti bent viena drauge arba drauga, kuris tave suprastu? Gal yra daugiau zmoniu, kurie jauciasi nepritampantys?
O idomu, ar sunku ismokti kalbas zmonems turinciais sutrikimu panasiu is autizmo spektro? As bandau savo sunu is mazens mokyti svetimos kalbos, vedu i dvikalbi darzeli, bet antrosios kalbos jis dar labai mazai supranta ir visai nemoka kalbeti. Nu nes galvoju, kad gal kol mazas vis lengviau negu veliau???

Mano sunus angliskai puikiai supranta. Tikriausiai del to, kad nuo mazens angliskus filmukus ziuredavo. O visai neseniai issikalbejome, kad jam lietuviu kalba net nepatinka, daug sunkesne uz anglu, o kai buvo mazesnis, tai isvis nenoredavo kalbeti lietuviskai. Sakau, tai gal del to taip ilgai su mumis ir nekalbejai? O jis patrauke peciais ir sako gal... Sito neatsimena. Bet vat kad angliskai supranta geriau nei lietuviskai, tai faktas. Vadinasi, gali mokytis uzsienio kalbu. A, jis dar ir japoniskai keleta zodziu pramoko, ir keleta ju rasmenu. Aisku, tai lasas juroje, bet mokytis kalbas jam visai atinka. Tik vat su rusu k. - nei is vietos. Teko rasyti prasyma, kad atleistu nuo rusu kalbos, nes niekaip nesugebejome is jo isspausti kad mokytusi

O kaip jums sekėsi mokytis skaityti? Klasėje mokytoja paprašo vaikų sudėti savo vardą. Tai maniškis sudėlioja pirmas. Bet kai mokytija jo paprašo parodyti kur a raidė arba s rodo bet ką. Aš ir pati žinau, kad jis gali sudėlioti įvairiausius žodžius, bet raidžių atskirai neparodo. Gal galite, mamytės, pasidalinti patirtimi kaip jums sekėsi su raidėmis ir su visais skaitymais?

Maniškiui su skaitymu problemų nebuvo, nes skaityti pradėjo būdamas 4 metų.Bet aš nesupratau, kad jis nesuprantą, ką perskaitė .Skaitydavo laisvai, neskemenuodamas.Dabar turime daug problemų su rašyba.Nededa jokių nosinių, jam tas pats ar ilgosios ,ar trumposios raidės...