Tų natūralisčių tikrai yra daug įvairių ir gan juokingų, kaip ir rašiau kai daviau nuorodą - nebandykit tai daryti namie

. O natūralus gimdymas nebūtinai gali būti namuose, nors LT pagimdyti tikrai natūraliai su medikais yra gan sunkus darbas, reikalaujantis daug pasiruošimo prieš gimdymą -

Dėl skausmų išvargintos mamos... gimdžiau penkis kartus, trys iš jų, kai gimė sūnus, buvo labaai ilgi ir skausmingi - pirmas - 8 val skatinimas be epiduro (Jo tada nesinaudojo..), antras sūnus gimė po geros paros saremių, iš jų keturios valandos - kai gimda užstrigo ir nebeatsidarinėjo beveik ant pačio "piko" - 7-8cm... atrodė, kad mirštu, kad kažkas mane mušė - epiduro jau nebegalima buvo, o progresas nevyko... ir dabar - gimdymo istorija paraše

, saremiai prasidėjo vakare, tikrai labaai skaudėjo nuo antros valandos DIENOS, taip kad jau nebeįmanoma buvo kentėt, o pagimdžiau tik apie SEPTINTĄ. Visus kartus išstumiau pati, du pirmus kartus stumiau gulint ant gimdymo stalo ir gydytojos turėjo padėti išstumti, atrodo - nemokėjau stumti - užgulė pilvą ir išspaudė vaikučius. Trečią kartą stumiau pati, klupint, vaikutis ėjo šoniuku o ne pakaušiu, tačiau išstumiau pati, labai greitai ir be plyšimų. Prie viso to, aš esu gan smulki, o vyro šeima - aukšti žmones, ir mano vaikai yra truputi man didoki

.
Taip pat atsimenu tokį dalyką per pirmą gimdymą - stumiau pradžioje ant tokios a lia gimdymo kedutės - nuo kedės nusiimdavo sedynė ir gaudavosi kažkas kaip klozetas

. Sekėsi puikiai, viską jaučiau... nebeskaudėjo... kai jau akušerė nusprendė, kad laikas stumti ant stalo - jaučiausi kaip prispausta varlė - nebegalėjau, nebejaučiau, nebežinojau kaip ką daryti ir kaip stumti tą vaikiuką..... Tai gi, pagal mano patirtį, sunkumus išstumiant lemia ne tiek nuovargis gimdymo metu, kiek tiesiog neteisinga pozicija stumiant, gan didelis personalo įsimaišymas, gimdvybės blaškymas, net ir pačios mamos supratimas, kad ja dabar kažkas turi vadovaut. Tsakant - kitas kraštutinumas nuo jūsų paminetų