Didžiausias grožis būna pirmą savaitę - tada tikrai l-a-a-a-a-bai gražu, bet po to jos pradeda veltis, kai kurios keistai styroti ne į tą pusę, kurią norėtum, ir šiaip jau pradeda atrodyti šiek tiek netvarkingai

. Sakykim, neleisčiau sau išeiti iš namų, jei pasidažius blakstienas jos taip atrodytų - griebčiau taisyti, o čia pasitaisyti negali

. Dar buvo geras bajeris, kai iš vienos blakstienos iškrito du šalia esantys kuokštai ir ta vieta liko (lyginant su visa kita vešlia blakstiena) tuščia

. Teko lipintis blakstienų kuokštelius, kad neatrodyčiau, švelniai tariant, keistai

. O kur dar negalėjimas normaliai praustis akių, dažytis šešėliais (nes juos valantis, daugiausiai blakstienų ir pameti), miegoti įsikniaubus į pagalvę veidu (tą aš labai mėgstu)... Žodžiu, po 3 savaičių padarė korekciją, bet per tą laiką iškrito tikrai nemažai blakstienų, o po korekcijos jos nebeatrodo tokios įspūdingai vešlios ir ilgos, kaip iš pradžių

. Vienintelis pliusas ir gana nemažas, kad nereikia ryte dažytis - vien dėl to aš jas ir prisiauginau, bet jei kas grąžintų laiką atgal, tai jau ne, tikrai nė negalvočiau

. Palaikysiu iki Naujų ir nusiimsiu

. Žymiai geriau, esant reikalui, prisilipinti (ne prisiauginti) tam vakarui, kai norisi atrodyti efektingai - taip aš dariau anksčiau ir, jaučiu, kad ir toliau taip darysiu, kai nusiimsiu dabartinį grožį

.