QUOTE(nenuorama1 @ 2009 03 25, 14:48)
Bergamote, bet ka darydavai, kaip prisitaikei, kad lengviau butu? Pvz. anksciau valdyti darydavau su mielu noru, dabar tiesiog negaliu pakesti to proceso, tu kvapu, o valgyti tai galiu
Sveika, nenuorama, zinai, kazkaip kai taip ilgai viskas tesesi, tai supratau, nuo ko mane labiausiai pykina, ir tiesiog vengdavau tu produktu ir kvapu. Aisku, jei kas netiketai pakvipdavo (pvz. vyras pasitepdavo losjonu po skutimosi), tai lekdavau i wc

Bet svarbiausia, kad psichologiskai veliau ne taip sunku buvo, kaip pradzioj, nes pripratau kartais pavemti, zinodavau, ko tiketis, jei skrandis tuscias, visada su savim nesiojausi serveteliu, maiseliu ir pan. Galima sakyti, kad savotiskai susitaikiau su ta pykinimo busena
O del maisto gaminimo - kartais pas mama pavalgydavau, kartais kokioj kavinej, kartais vyras gamindavo, o budavo dienu, kai pati neblogai jauciausi ir pasigamindavau. Tada neziurejau, kad viskas butu labai labai sveika, nes dziaugdavausi, jei apskritai ka nors pavykdavo suvalgyti.. Paskui pamazu uosle sugrizo i savo normalia busena ir vis daugiau produktu galejau toleruoti.
Kiek tavo vaikiukui savaiciu? Gal tau kaip tik ir praeis sulaukus 12..