QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 31, 09:33)
pavyzdziui as, tai bijau kad kas vel nebutu blogai leliui, del pastojimo nesibaiminu. ta baime kad gali nutikt kas negero ir sulaiko nuo tolesniu zygiu.
o kiek tau laiko praėjo? nors kiekvienai individualiai. vat dar prieš kokių pusę metų aš galvojau, kad jei kas nors atsitiks - nebeištversiu ir bijojau.
dabar - nebebijau. keista, bet matyt pagijau.
dabar manau taip. aš esu nėščia ir privalau ir padarysiu viską, kas mano valioje, kad saugot mažylį ir jį išsaugot.
bet..... kas ne mano valioje - gali atsitikt tik nelaimingas atsitikimas. aišku, dabar aš būsiu po padidinamuoju stiklu ir pati save taip laikysiu ir kasdien klausysiu ir stebėsiu, nepaleisiu nei minutei savo organizmo mažiausio virptelėjimo. ir viską padarysiu dėl JO /JOS.
o jei likimas nuspręs kitaip, bus kaip bus. žinau, kas galėtų beatsitiksti, galėtų tik nelaimingas atsitikimas. ir jeigu...... aš išgyvensiu dabar jau bet ką...... - vadinas buvau to verta. ir žinau, kad ketvirto karto tuomet jau nebebus - eisiu į vaikų namus ir pasiimsiu tiek, kiek man reikės. ir auginsiu ir jie bus mano.
aš stipri, aš išgyvensiu viską, bet nemanau, kad šį kartą likimas nusigręš nuo manęs.
Aš vistiek JĮ /JĄ šįkart turėsiu.
o jei ne - spjausiu likimui į nasrus ir padarysiu tada jau taip, kaip man reikės.
taigi - aš matyt nepataisoma optimistė.
QUOTE(bim @ 2008 03 31, 09:56)
man viskas gerai, tik hormonai siautėja - matyt moteriški kovoja