Onkologinės ligos 8

Sekmes tau didziausios Gabija... laikysiu spygas uz tave.
O Santariskese Administracinese patalpose priesas onkologine kitoje gatves puseje, einant kaireje uzrasyta ADMINISTRACIJA yra kavinuke, kur duoda skanaus karsto maisto. (skanaus, palyginus su paciam onkologiniam esancia kavinuke- parduotuve).
Vakar mama paskaite israsa rasyta gydytojo kitam gydytojui,kuris skirs mamai hemija. (as ten irgi skaiciau bet tarp lotynisku terminu, beveik nesusigaudziau)
pasirodo kitoje lapelio puseje viskas lietuviskai aprasyta...
tai mamai beskaitant plaukai piestu stojosi paskui leidosi ir vel stojosi.
ji sako, jeigu atlaikius tokia operacija bei pooperacines komplikacijas as vaikstau, juokiuosi ir valgau, tai turiu neeilinio stiprumo organizma...duok Dieve tos stiprybes...visiems mums Duok Dieve jos...

Stiprybes jums Gabija,
tikekites kad viskas bus gerai.Man prognozavo kad darinys perauges bus ir i kepenis,ir
i inksta.O kai prapjove rado viska daug graziau.Tikekimes kad ir jums gerai ras.
as uz jusu sveikata maldele sukalbesiu.

Sekmes ir Dievo palaimos, Gabija

Gabija, viskas bus gerai, stiprybes Jums dideles laikykites, linkiu kuo geriausios kloties

Gabija, žiūrėkim į situaciją taip: yra blogai: operacija – bet galėtų būti dar blogiau: jos paprasčiausiai net nedarytų. Augliukas yra, na, jis net nelabai didelis, galėtų būti blogiau: jis galėtų būti didesnis. Su žarnynu nėra sąsajų, teisiog puiku. Todėl išvada: situacija gana nemaloni, bet ne blogiausia. Teigiami dalykai: išoperuos, to neaiškaus augliuko neliks. Padarys dar kartą histologiją, patikslins jo prigimtį. Gal ten net ne piktybinis darinys, gali būti ir taip. Chirurgas pasakė apie numanomus nemalonumus ir problemas, jos gali būti, gali ir nebūti. Numanomi dalykai yra jo patirtis, bet sutikite su manim, nebūtinai jie turi būti Jūsų!!! Kas pasikeitė nuo to, kad Jūs kažką sužinojote: Jūs tiesiog žinote apie kažkokį menamą, galimą rezultatą, tačiau jeigu būtumėte nežinojusi - reali situacija nuo to nebūtų pasikeitusi. Ji bus tokia, kokia bus.
Žinoti reikia, nes jeigu, kas nors ne taip, būsite šiek tiek apsipratusi su tokia galimybe, o jeigui viskas puiku - bus proga pasidžiaugti.
Dabar kuriam laikui tą žinojimą (baubą) į stalčių ir palaukime galutinių rezultatų.
Sėkmės, mieloji, kiek įmanoma pasitikėjimo savimi, medikais, likimu. Kai būsite ligoninėje, gal bus drąsiau.

Ačiū už palinkėjimus, buvom LOC, atrodo, kad tai hemangioma.Padarė tris vėžio žymenų tyrimus, visi geri , skrandis, plaučiai tvarkoj, tai dar darys magnetinį rezonansą, nes negali tiksliai paskyti dėl darinuko. Dabar jau biški ramiau, tikiuosi, kad atsakymas bus geras. Tik dėl skausmų, jie juk nedingo, tai reiks ieškot problemos.
Gabija stiprybės

Gabija laikykis ,mes su Tavim ir uz Tavo pergale

Puiku,džiaugiuosi su Jumis kartu ,Rašai darys magnetinį rezonansą-kam?negi kepenims ,o kodėl ne tomografinį rentgeną,kodėl ne kepenų biopsiją,kad tiksliau nustatytų priežąstį...Stiprybės Jums


GABIJA,O DĖL TAVĘS PAKALBĖSIU POTERIUKŲ IR VISKAS BUS GERAI,JUK MES DIEVO VAIKAI, JEI DIEVAS SU MUMIS,TAI KAS GALI BŪTI PRIEŠ MUS...

labas vakaras



kaip supratau, mamytei lėtinė mielo? pas mane irgi tokia, taip pat lėtinė fazė gliveka vartoju nuo 2006 gegužės, pradžioj su keliom mėnesio pertraukom (nes neutrofilai nukrisdavo iki 0,4) o dėl remisijos, tai hematologinę greit pasiekiau citogenetinės dar ne, lapkritį buvo likus 1 Ph chromosoma (kurios tikiuosi jau nebėr ), molekulinį tyrimą (BCR-ABL) dariausi gruodį, tai buvo mažiau nei 0,001. Kai gliveko dėl nukritusių neutrofilų nebenutraukinėjau, jie ir laikosi stabiliai - nebenukrenta žemiau 1

šiaip manau iš visų onko variantų tai lėtinė mielo yra laabai gerai bent aš kažkaip nesiskundžiu diagnoze pradžioj skundžiausi čiulpų ėmimu, bet po 9 kartų nebegąsdina ir tai Blogos savijautos dėl ligos per 3 metus nesu patyrusi (neskaitant čiulpų ėmimo), ligoninėj nesu praleidus nė vienos nakties

nežinau kas dar domina - jei kils klausimų ar galėsiu kuo padėt, rašykit

Gabija, šiandien nuo pačio ryto laikau už jus kumščius.

Labai aciu, Siracuza, kad taip greit atsakei
Mama prie tu biopsiju dar nepriprato. Pirma karta dare Kaune. Jai taip skaudejo, kad negalejo istverti nerekus, nors nera is nekantriuju. Antra karta tyrimas buvo Vilniuje-sake, kad didziulis skirtumas, nes skausmas nepalyginamai mazesnis.
Patark, kaip susitvarkyti su "nerviukais"(tu visad tokios pakilios nuotaikos)? Juk turejo buti kosmariska tokiuose metuose ir tokioj situacijoj susirgti sia liga. Mes deagnoze suzinojom vasario pradzioj, bet mama niekaip neapsipranta. Uzpuole siaubinga depresija, net raminantys nelabai padeda Labai sunku i ja ziureti-verkia ir verkia. Uzgesus visai.
Beda dar ir ta, kad gliveko mums nekompensuoja . Siulo interferona ir laukti kazkokiu vaistu studijos, kuri lyg bus liepa, bet tiksliai dar neaisku . Tai mama psichologiskai neistveria to laukimo. Tevelis pasiruoses pirkt gliveka, kol pinigu uzteks. As taip bijau, kad jis pats nesusirgtu, nes ne jaunuolis jau, o dirba labai sunkiai. Mes nelebai ka galim padet, nes tokios sumos, kurios tik menesiui uz vaistus reikia, rankose nesam laike.
Esam susikrimte ir pasimete visi.
Labai dziaugiausi, kad Tave forume radau . Sekiau visa laika, kaip Tau sekasi. Baisiausiai issigandau, kai dingai . Esi vilties ziburiukas. Pasakoju apie Tave mamai, kad visai neprarastu stiprybes.

Lambadike, dėl biopsijų, tai su šita liga paprastai daro ją vieną kartą, kitus kartus punktuoja čiulpus, be kaulo gabalėlio. Gal dėl to mamai Vilniuje mažiau skaudėjo Nors man Vilniuj irgi nepalyginamai mažiau skaudėjo, kaip koks rimtas bitės įgėlimas nes Vilniuj dauguma daktarų punkcijas daro gulint ant pilvo, užgula, prispaudžia, nesikratai taip o Kaune, kai ant šono paguldo, tai kalatojiesi visas, drebi, susigūži dar labiau, brrr, bet čia daktarų mokykla - kaip išmokyti - taip ir daro na tikrai labai skausminga procedūra, bet kai žinai ko tikėtis, nusiteikei ir iškenti - žinai, kad kitaip nebus. Aš sau sakau, kad kiekviena punkcija atneša gerus rezultatus, tada viskas lengviau praeina

o dėl nerviukų, tai menka iš manęs patarėja, nebuvo man tos baisios diagnozinės krizės (gal dar ateity viskas ). bet mano situacija kita, nes prieš mano diagnozę, mėnesiu anksčiau geriausia draugė ūmine mieloleukemija susirgo - va jos ligą tai sunkiai priėmiau Pačiai išgirst viską lengviau buvo, bet gal man nėštumas viskas palengvino
Paguosk mamą, kad labai geras rezultatas jau yra tai, kad lėtinė fazė diagnozuota nes gi klastinga leukemija, kitiem, jei nesitikrini, išlenda, kai gan vėlu būna dabar viskas stebima bent ir kontroliuojama.

o kokia dabar situacija? vistik daktarai geriausiai mato viska, jei būtina ir negaunat gliveko, gal interferonas gelbėtų Aš manau kad visgi, jei yra galimybė, reiktų būtinai pakliūt į studiją, nedaug iki liepos liko. Nu tik punkcijos studijoj dažnos, bet dėl vaisto pakentėt galima o Gliveko nepripirksit, ir ne tikslinga, nes gi jis turi būti pastoviai vartojamas, kas iš to, jei kažkiek laiko surinksit pinigėlių, o paskui ne - dar blogiau bus aš šitą variantą iškart atmečiau, kai savo situaciją sprendžiau. Arba gaut jį, kad nereiktų mokėt, arba tada interferonas laikinai... Aš jokių vaistų nevartojau per nėštumą ir po gimdymo dar 5mėn. Bet mano kita situacija, gal jum laukti negalima

Mamytė kaunietė? gal su Ja reikia susitikt, nu nėra gi tikrai čia blogas variantas, kad į depresijas pult Gyvenimas tęsiasi gi, dažniau pas daktarus teks apsilankyt ir tiek, o sprendimą tikrai rasit geriausią