Jungiuos ir aš į užmiršuoklių būrelį. Iki nėštumo atmintis buvo nepriekaištinga, bet nuo kokio penkto mėnesio pasakė man "Atia" ir prasidėjo linksmybės. Darbe visur priklijuoti lapeliai, kada ataskaita, kam paskambinti, ką pažadėjau, namie sąrašiukai, ką nupirkti, išskalbti ir t.t. Ginekologė guodė, kad čia gamta taip patvarkė, kad moteris neatsimintų nėštumo ir gimdymo sunkumų, atseit palengvinimas toks. Bet... Atmintis negrįžo ir po gimdymo. Užmiršdavau, iš kurios krūties maitinau, tai pradėjau ant dirželio mazgą rišt toj pusėj, iš kurios krūties vaikas valgė. Bet užmiršdavau mazgą užmegzt

Nusišnekėdavau totaliai, iš dviejų žodžių vieną padarydavau, nes nespėdavau vieno varianto pasirinkt, sakykim, pasakoju vyrui, ką kaimynė šneka, pasakau ne šneka ar plepa, bet šlepa. Brangusis pašiurpęs buvo nuo tokios naujoviškos kalbos.
Padėtį pagerino vitaminai maitinančioms, bet vis tiek dar žioplinėju. Šįryt šunį išmaudžiau, palikau vonioj kiek apdžiūt. Pasigedau tik po geros valandos ir taip nuoširdžiai susipergyvenau, kur yra, negi prasprūdo pro duris į lauką. O tas vonioj skaniai pėdkelnes maumoja. Et, reiks dar vitaminų pirkt.