Kvepalai, kuriais kvepėti netrokštu II :)

O man jie toks paprastas (būtent, pernelyg paprastas, netgi nuobodokas) ir rodos visai nepretenzingas kvapas. Net sunku patikėti, kad kažkam tokias negeras reakcijas jie galėtų sukelti

Dar kartą jaučiuosi išprovokuota pasidalinti pamąstymais apie Hermes. Ypač po to, kai vakar prabėgom puosčiau dar vieną jų kvepalą - Hiris. Ir galutinis sprendimas aiškus - valio, kad tik 4 ml, valio, kad eilė laukia norinčių su jais susipažinti, valio, kad ne eilinė kvailystė nusirėžti visą šimtą...
Sakė Ingėnas, kad morkytės. Greičiau visos morkos - užaugę, subrendę. Čia jau ne morkytės. Morkytės su šviežuma ir žaluma man būtų Nilo sodai (beje draugių ratelyje mes juos taip ir vadinam - morkom). Daržovės kaip daržovės. Jeigu niekam nekeista kvepėti vaisiais, tai vadinasi, galima kvepėti ir daržovėmis. Klausimas tik ar aš to noriu ir kas man tos morkos...

Apskritai visus mano testuotus Hermes kvapus viena ar kita forma sukiščiau į keliančius asociacijas su žemės ūkiu ar kaimu - arkliais, žole, daržovėm, ūkinėms reikmėms naudojamiems daiktams (pvz. ūkiškam muilui) ir pan. Man jie nedvokia, nuo jų nepykina, bet velniam man reikia kvepėti kažkuo, kas man siejasi su parduotom vasarom ir sunkiu fiziniu darbu?

Pamenu ankstyvoje jaunystėje tėvo pirmuosius atsivežtus užsieniečius - kaip jie aikčiodavo nuo pavežiojimo kaimišku vežimu, sakydavo nematę vienos ar kitos darže augančios daržovės, negėrę kaimiško pieno. Tėvai jiems specialiai suorganizuodavo tokias atrakcijas ir jie tiesiog spindėdavo nuo laimės ir įspūdžių iš tų kaimietiškų jiems pramogų, man tai eilinio dalyko, ar greičiau - nuobodaus ir varginančio reikalo (turėjau senelius kaime). Aš suprantu tų kvepalų tobulumą atkartojant kvapus ir suprantu džiaugsmą urbanizacijos ir civilizacijos nukankintam žmogui - galbūt jie atkartoja tų pramogų emocijas. Bet man... Na kam man kvepėti morkom, jeigu visas pastangas savo gyvenime sudėjau į tai, kad man nereikėtų nei jų auginti, nei skusti... Labai įdomu susipažinti tokiais unikaliais kvepalais, labai daug įspūdžių. Bet kvėpintis - šiandien atrodo, kad never.

kaip visad, labai įdomu skaityti rusmos pamąstymus Rusma, o ar bandei 24, Faubourg? jokio žemės ūkio.
Hiris morkos man irgi didelio įspūdžio nepaliko, užtat noriu Eau de Gentiane Blanche - tai tubūt patys "daržoviškiausi" Hermes kvepalai. kvepia moliūgų/aguročių lapų ir stiebų sultimis. kadangi nemažai laiko esu praleidusi tarp daržovių, tai man irgi jokia egzotika, bet kvepalų prasme - visuomet taip! o dar jei taip patinka...

Sakyčiau perkeltine prasme - tai tiesa, kad nepavyko susidraugauti nei su vienu Hermes kvapu. Dabar man darosi jau įdomu, kas tuose kvapuose mane erzina. Nes mane net nuvylė ir paskutins šedevras Hermes Elixir des Merveilles - kadangi natos atrodė, jog tikrai turėtų man patikti. Reiks pasižiūrinėti atidžiau natas...nes kai kurių kvapų, kaip kad YSL - Yvresse - negalėjau nieku gyvu prisijaukinti. Šampano aromatas kvepaluose mane pykina.
Tai dar kartą į temą galiu pridurti, kad man žiauriai nepatinka šampano kvapo kvepalai...

Nors šampano mėgstu išgerti progai esant

Man jie - grynas muilas. Ūkiškas muilas, pamuilės kuriose bobutės plaudavo rūbus arba virindavom vystyklus, kol pampersai prabanga buvo. Beje, pasirodė priimtiniausias po Nilo sodų. Jeigu daugiau kvepalų nebūtų, kvėpinčiausi

tada jau nžn...

Ačiū, rusma, už dar vieną malonų paskaitymą, už tas asociacijas, susijusiais su Hermes, kurios labai artimos ir man. Bėda - žodžių trūkumas gausiame lietuvių kalbos žodynme...

Čia gal todėl man taip, kad ir su Guerlain'ais aš nedraugauju...yra kelios išimtys - Insolence visi variantai, L'Instand visi variantai, Samsara, Shalimar.....o kai kurie tikrai dar ne man...gal ateis laikas, kai pribresiu prie tokių savitų kvapų. Kolkas aš jų nesuprantu
Papildyta:


Net seilės bėga, kaip įdomu skaityti visus tavo Rusma postus...O šitas apie pamuiles tai pačių pačiausias
Kaip gerai, kad atsiranda dar bent vienas žmogus, kuris nedraugauja su Hermes...nes vienai likti baisu...paskui sumals čia į miltus Hermes'u mylėtojos
Man tie kvepalai nekelia jokios euforijos ar gražių prisiminimų...tik kaimą, kuriame man taip pat vaikystėje teko plušėti Todėl jau kaimo kvapų man gana

Skaitau apie vargšus Hermes... Rusma, na aš vis tiek dar keletą kvapų pasiūlysiu - galgi pavyks reabilituoti šį vardą? Jeigu sakysi, kad ir juose jauti daržoves, tuomet tik nusistebėsiu uoslės receptorių kitoniškumu
Ar bandei Eau de Pamplemousse Rose, Ambre Narguille, Rose Ikebana, Voyage, Brin de Reglisse (saldymedis juk ne daržovė )....

*Tai kad būtent prie Idylle tai abejoju ar reikia priauginėti, nemanyčiau, kad jie kažkoks šedevras, labai eiliniai paprastučiai ir nepiktybiški kvepalai.

*Vaikystėje/paauglystėje man kaime teko labai net paplušėti. Bet kad dėl to kvepalai, kvepiantis natūralumu, atkartojantys žolės, daržovių ar pan. asociacijas su kaimu keliantį kvapą man keltų nemalonius prisiminimus tai tikrai kad ne. Mane jie greičiau jau gal nostalgiškai veikia (nors apskritai esu žmogus arčiau miestetiškų patogumų, urbanistikos, nei didelė gamtos mylėtoja), pakelia nuotaiką. Viena iš mano didžiausių parfumerinių svajonių (dabar netgi būtų Nr.1 sąraše) atrasti tobulai žolės aromatą atkratojančius kvepalus. Kai šiltą ankstyvą vasaros rytą išėjusi iš namų pajuntu tą žolės aromatą, atrodo, kad gražesnio kvapo nė būti negalėtų.
O tą patį Hermes Hiris pirmą kartą kai pauosčiau, tai mano reakcija buvo tokia - sukėlė jie man šypseną, viena pati pradėjau krizenti. Tai buvo pirmieji mano uostyti morkų kvapą atkartojantys kvepalai. Ir iš Hermes aromatų po šiai dienai jie man patys mylimiausi.

nei čia aš labai specialiai provokavau, nei ką..... bet smagu,kad gaunasi išprovokuojamos diskusijos
apie kvapus, kaip ir apie dar keletą labai įvairiausių dalykų, pvz. maistą, kiną, teisę, etc. galėčiau kalbėti matyt bet kada bet kiek ir visada bus įdomu diskutuoti. Suprantu, rusma, ką sakai, kad nenori ir kodėl nenori pati sąmoningai kvepėti tokio tipo kvepalais. Tačiau aš dėl to galėčiau labai dar padiskutuoti, mėgdama kokį žalėsio kvapą ar bent natą pasinešioti tarp uolų ir plytų tvaikumos..

Aš prisimenu tą sąrašiuką, kai mes mėginom mainus paderinti. Kaip aš iš karto ignore uždėjau ant visų Hermes'ų . Jeigu kada sumastysim ką nors mainytis, reikės man šį pasiūlymą prisiminti ir juos pauostyti. Tikiu, kad šie yra kitokie. Jų neuosčiau. Ambre Narguille sako itin panašus į mano mylimus Etro Heliotrope, tai galbūt bijau rasti konkurentą mylimam kvapui - jeigu dingsta unikalumas, šiek tiek nusiviliu kvepalais ir būtent dėl to, kad jau prisirankiojau krūvas panašių, energingai mažinu savo turimus kvepalus. Eau de Pamplemousse Rose norėjau "ant nematuškių" pirkti, pagal aprašymą iki Hiris pauostymo lyg ir kuteno smalsumą. Bet jau žinant savo santykį su Hermes (o vakar, dar kartą pasitvirtino susiklosčiusi taisyklė), pristabdau.

Ir jokiu būdu jie ne vargšai. Vargšai tai man tie, kuriuos pauostai ir jie išnyksta kaip dūmas iš atminties (jie neturi jokios liekamosios vertės ir apskritai neverti kūrinio vardo - higienos reikmenys ir viskas). Hermes nuostabūs kitoniškumu. Tik kaip minėjau turbūt jau daugybę kartų - kvėpinuosi todėl, kad man tai malonu (ne dėl kokių nors kitų priežasčių). Malonu dažniausiai būna todėl, kad ištraukia iš jau išgyventų dalykų malonias asociacijas - kažką malonaus primena. Prisimenu bent aš ne kvapą, prisimenu kuo kvepėjo ir kaip tai buvo susiję su mano ankstesnėm patirtim. O jeigu patirtis negatyvi, vadinasi pradirbo savo darbą ištraukti į paviršių nemalonius man išgyvenimus. Ir todėl man jų nereikia. Kitam galbūt malonius išgyvenimus traukia.