QUOTE(Sypsokites @ 2012 10 17, 21:22)
Tikrai, geras klausimas kodel moterys nedirba ? kaip jos drista but islaikomos, kai priziuri vaikus ir rupinasi namais. Kas cia tokio auklei sumoket 1000 euru ar dar daugiau, bet uz tai karjera bus pasirupinta. Salyje kur gyvename, dekretinese tesiasi 2 menesius, o paskui vaika kur nori dek. turi grizt i darba ir vaika palikt svetimai moteriai, o apie maitinima net nera kalbos.
Papildyta:
o tu tokias pazisti ? as nei vienos, nors mano pazinciu ratas labai didelis. Nezinau nei vienos, kuri nedirbtu. jei nedirba tai iesko tada darbo.
Ne visos nori palikt 5 menesiu vaika auklei ir eiti i darba. Italijoje motinystes atostogos 1-2men pries gimdyma ir 3-4 men po gimdymo
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 17, 22:15)
Nežinau kiek tau metų, nes apie nuospaudas galima rašyti tik turint supratimą, apie ką eina kalba. Bet tos moterys, kurios nedirba, nemanyk, kad jos yra kvailos vištos. Jos turi pakankamai daug turto, todėl gali sau leisti nedirbti. Todėl ir jų ateitis užtikrinta, rami, saugi, soti. Ar dabar aiškiau? Ne visos taip gyvena, tas taip, bet yra kas ir taip gyvena. O kas neturi jokio turto, neturi stažo, nežino kaip gyventų, jei kažkas atsitiktų, tai čia jų reikalas.
Moteris pati turi rūpintis savo reikalais. Jei ji nenori, nesuvokia, kad ji nėra finansiškai saugi, tai tik jos problemos, bet tikrai ne tavo ir ne kaimynės Zosės. Čia jau žinai, kaip pasiklos, taip ir išsimiegos.
Laisvė yra gyventi taip kaip nori. Ar nesupranti, ką reiškia laisvas žmogus? Kai jis nieko niekam neprivalo. Tu kažkam kažką privalai? Tu nesi laisva. Nori - dirbk. Bet jei privalai dirbti, nors galbūt nenorėtum, tu nesi laisva. Tu esi aplinkybių vergė, įkaitė, bet ne laisva moteris.
As neturiu jokio turto, kol kas nedirbu, buciau Lietuvoje dirbciau, o cia Italijoje net ir pardavejos darba sunku rasti. Jeigu bus ateityje galimybe dirbsiu..Nesijauciu nesaugi, nors neturiu nieko. Viena kart po skyrybu likau be nieko ir nemiriau..Dabar jeigu bus vaikas skyrybu atveju tevas mokes alimentus, o kol zmona nedirba islaiko ir moteri (tik turint vaiku, tokie Italijos istatymai). Net jeigu ir butas vyro, niekas manes ir buto neisvarytu, nes vaikas ir moteris turi pirmenybe. O jeigu ir tektu issikelt is buto rasciau kokia nors iseiti..
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 18, 07:46)
Tiesiog yra paprastas susitarimas, kad nebūtų žeminama nei viena pusė. Atidedama tam tikra suma pinigų, kur neužduodami nei klausimai, nei prikaišiojama. Susėdama ir išsiaiškinama, kokia yra finansinė situacija, kokia yra buitinė dalis, kas ką daro ir kiek bendrai kainuoja maistas, komunaliniai. Net jei moteris nedirba, kol ieško to darbo arba tiesiog, tai ji daro buities darbus, apsiperka ir išlaisvina dirbantį vyrą nuo tų reikalų, tokiu būdu ji taip pat dirba, įneša savo indėlį, kuris taip pat reikalingas. Juk kažkas turi tai daryti, betkokiu atveju. Reikia mokėti gyventi ir sugyventi tokiomis sąlygomis, kad būtų pagarba ir tarpusavio supratimas. O ne vergo poza.
As nei kiek nesijauciu blogai imdama pinigus ant drabuziu, ar kirpyklos. Pirmais metais nejauku buvo, paskui pripratau..Mano vyro seimoje irgi buvo taip, kad tevas visais laikais seima islaike, o jo mama nedirbo. As dirbu kitus darbus- tvarkau namus, moku mokescius, apsiperku, nes maniskis visiskai neturi laiko, dirba po 12val per diena, kartais ir savaitgaliais. Gerbia mano inasa i seima, kaip ir as jo inasa ir seima..
Prajuokinot. 
jis ne lietuvis, dar tik metai gyvena Lietuvoje, tad turi kalbos spragą. Manau, tai ir yra kliūtis. Bet tereikia tikėtis geriausio 
būtent, labai pritariu- juk mes negalim numatyti, kas bus ateityje 
