Nežinau ar galima tai pavadinti nutikimais, tiesiog linksmi pokalbiai su gydytoju per mano antrąjį gimdymą:
*
Gydytojas manęs klausia prieš gimdymą:
- Ar alergiška kam nors?
Aš:
- Taip, skausmui
Gydytojas balsu pradėjo juoktis.
**
Pilnas atsidarymas, o vaiko galvutė neįsistato. Po truputį noriu stumti, bet neleidžia, nes vaikas viršuje.
Aš vis gydytojo klausiu, "gal jau galima stumti?", "gal jau galima stumti?", ir taip pastoviai. Gydytojo nervai neatlaiko, sako:
- Kur jūs taip skubate?
Aš:
- Labai miego noriu

. Vis dėl to vidurnaktis buvo.
***
Pabaiga. Gydytojas siūna. Aš duodu suprasti, kad man čia gulėti nusibodo ir, kad labai ilgai jis čia krapštosi.
Gydytojas sako:
- Jau būčiau senai pabaigęs, bet brangūs siūlai, gaila išmesti, tai viską užsiūsiu
***
Dar prisiminiau iš pirmojo gimdymo. Gydytojas tas pats

.
Prieš nuleidžiant vandenis, sakau "ar labai skaudės?"
Gydytojas:
- Labai, reikės narkozės