QUOTE(mamagitana @ 2005 05 06, 11:16)
ragnez, nežinau, kaip kiti suvokia pozityvų mąstymą, bet aš manau, kad tai tikrai nėra būtinybė nepykti ( t.y. nejausti), pykčio neparodyti ar jaustis kalta dėl to, ką jauti. Manatrodo, kad tavo pavyzdyje " pykstu ant vyro" veiksminga schema būtų tokia- pykstu, bet neleidžiu pykčiui užliet manęs, išlaikau sveiką protą ir bandau suprasti, ar pykstu dėl to, dėl ko verta pykti- jei taip, tai bandau valdyti savo pyktį, kad jis neįgautų destruktyvios formos- šauksmų, keiksmų, muštynių, indų daužymo ir pan. Su vyru kalbuosi, bandom paaiškint vienas kitam, ko norim. Po to ne griaužiuosi, kad įvyko tai, kas įvyko, o džiaugiuosi, kad kartu įveikėm problemą, kad suvaldžiau save. Suvokiu, kad idealių santykių ir idealaus gyvenimo nebūna, būna tik gerai parinkti ir blogai parinkti problemų sprendimai. Džiaugiuosi, kad pasirinkau gerai, ir džiaugiuosi tuo, kad su[prantu, kas su manimi vyksta. Man tai- pozityvus požiūris.
Negatyvus- ach, jis kiaulė, skiriamės...ach, aš kiaulė, sugrioviau sau ir jam gyvenimą...vargšai mūsų vaikai...viskas yra blogai, o ateity-dar blogiau. Rytoj žudysiuos, o šiandien varau įkalti.
ash manau taip kaip ir tu. kazhkodel jauchiu tam tikra skirtuma tarp to, ka rashai ir kaip shias situacijas aishkini tu, ir ka rasho jeronimas.
skirtumas labai subtilus.
mano problema ta, kad nuo paauglystes man idiegtas tam tikras pareigingumas, paklusnumas, net beveik nuolankumas, kuris kertasi su mano saves, kaip tvirtos ir pozityvios asmenybes suvokimu. esu ipratusi stengtis suprasti ir sau paaishkinti, kodel zhmogus pasielge vienaip ar kitaip. isivaizduoju, kad suprantu ta poelgi ir todel negaliu ant jo pykti - nes "jis turi savu priezhaschiu, jam irgi nelengva". beda tame, kad kazhkuriuo momentu tas "protingas analizavimas" perauga protingas ribas. "pozityviai ishanalizuota" pykti (ar nusivylima, liudesi, etc) perkeliu i save ir tai pavirsta esminiu nepasitenkinimu savimi. galbut, visas tas pozityvus (konstruktyvus) mastymas mano atveju tera gynyba, jausmu baime.
todel manau, kad mano situacijoje, man apskritai reiktu mesti shalin visas teorijas ir pasielgti "neprotingai", "nekonstruktyviai", "pasiduoti emocijai". tai suveiktu kaip shaltas (bet gaivinantis) dushas. ir ne tik man.
mano tevas, sheip jau tikrai labai protingas zhmogus, viena diena man yra pasakes (ish jo tokio pasakymo mazhiausiai galejau tiketis): "protas yra kvailas.".
